- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-03-15
- Bylos Nr.
- 1-25-382/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- Z. N.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu;
K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Smulkaus verslo vadybos kolegijos moksleivis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. K. 2007 m. liepos 15-osios naktį, apie 3 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Palangos Senosios gimnazijos krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, nepaisydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodamas iššūkį visuomeninei tvarkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia peiliu dūrė į nugarą L. B., padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje, kairiojo plaučio nugarinio paviršiaus sužalojimą, tarpšonkaulinių raumenų ir krūtinplėvės sužalojimą, akliną aortos nusileidžiančios dalies sužalojimą ir stuburo krūtininio V slankstelio kūno kairio šono antkaulio pažeidimą. Įvykio vietoje dėl vidinio nukraujavimo iš durtinio–pjautinio sužalojimo nukentėjusysis mirė, tai yra M. K. taip tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė L. B..
Kaltinamasis K. S. 2007 m. liepos 15- osios naktį, apie 03 val. 30 min., Palangos Senosios gimnazijos krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų dėl mažareikšmės dingsties, tai yra aiškindamasis prieš tai iš vienos merginos galimo rankinės paėmimo aplinkybes, nepaisydamas elementarių moralės bei elgesio normų, siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams, demonstruodamas iššūkį visuomeninei tvarkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia smogė kumščiu L. B. ne mažiau kaip 2 smūgius į galvą, o šiam parkritus ant žemės ne mažiau kaip 6 kartus spyrė į galvą, kaklą krūtinę. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje, veide, kairėje ausyje, krūtinėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai veide, galvoje, kairėje ausyje, dešinėje rankoje, t. y. tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dėl K. S. ir M. K. pavartoto fizinio smurto L. B. nesąmoningos būsenos gulint ant žemės, pasišalindamas iš įvykio vietos K. S. pagrobė nukentėjusiajam iš kelnių kišenės iškritusį ir ant žemės gulėjusį 720 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“ su abonentine kortele.
Kaltinamasis M. K. kaltu, padaręs nusikaltimą, prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. liepos 15- osios naktį jis su K. S., P. S. ir kitais pažįstamais palangiškiais buvo Palangos Senosios gimnazijos stadione, kur prie suoliuko visi vartojo alkoholinius gėrimus. Prie kito suoliuko buvo kita kompanija, kurioje buvo L. B.. Tarp L. B. ir K. S. kilo konfliktas ir jie susimušė. Jis, siekdamas padėti savo draugui K. S., norėjo kumščiu suduoti L. B., bet tuo metu pats gavo smūgį buteliu į galvą. Nuo smūgio jam apsvaigo galva. Pamanęs, kad jam smogė L. B., jis nugara į jį stovėjusiam ir pasilenkusiam L. B. dūrė peiliu į nugarą. Supratęs, kad sužalojo L. B., jis iš įvykio vietos pasišalino. Kur dėjo peilį, jis tuo metu neprisiminė. Tik vėliau sužinojo, kad peilį padavė P. S.. Nužudyti L. B. jis tikslo neturėjo. Tik ryte jam paskambinęs K. S. pasakė, kad tai jis netyčia sudavė jam buteliu į galvą.
Kaltinamasis K. S. parodė, kad 2007 m. liepos 15-osios naktį jis su broliu P. S., M. K. ir kitais pažįstamais buvo Palangos Senosios gimnazijos stadione. Kiti asmenys gėrė alkoholinius gėrimus. Jis to nedarė, nes turi skrandžio problemų. Kompanijoje buvusi V. pasigedo savo rankinės. Šią rankinę jis ar V. pamatė ant suoliuko, prie kurio buvo kita grupė jaunimo. Prie minėto suoliuko, ant kurio buvo rankinė, stovėjo L. B.. Jis paprašė, kad L. B. jam atiduotų rankinę. Šis atsisakė tai padaryti ir liepė jam iš ten dingti. Tada jis dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį L. B. į galvą. L. B. puolė jį, todėl gindamasis jis nuo žemės paėmė butelį brendžio ir juo smogė L. B. į galvą, tačiau butelis jam iš rankos išsprūdo ir pataikė M. K. į galvą. Butelis sudužo. Po to jis su L. B. vienas kitam sudavė smūgius kumščiais. Nuo gautų smūgių L. B. pargriuvo ant žemės. Gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam jis du kartus koja įspyrė į nugarą. Išgirdęs šūksmą, kad atvažiuoja policija, jis bėgdamas iš įvykio vietos nuo žemės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Muštynių metu jis nei peilio, nei kas įdūrė L. B. nematė. L. B. mušė todėl, kad pastarasis pavadino jį necenzūriniais žodžiais.
Liudytoja V. V. parodė, kad 2007 m. liepos 15-osios naktį ji su draugais buvo Palangos Senosios gimnazijos stadione, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Prie vieno suoliuko buvo jų kompanija, kurioje buvo M. K., broliai S. ir kelios merginos. Toliau prie kito suoliuko taip pat alkoholinius gėrimus vartojo jaunimo grupė, kurioje buvo jos pažįstamų asmenų. Ji bendravo ir su vienais, ir su kitais. Vienu momentu ji pasigedo savo rankinės ir apie tai pasakė savo kompanijos draugams. Praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai ji pasigedo rankinės, šią jai atnešė K. S.. Ji paklausė, kur jis rankinę rado. K. S. nurodė į kitoje kompanijoje stovėjusį L. B.. Jai tikrinant, ar iš rankinės niekas nedingo, išgirdo muštynių garsus. Priėjusi prie besimušančiųjų pamatė ant žemės gulintį L. B.. K. S. tuo metu kelis kartus spyrė gulinčiam L. B.. Kas dūrė peiliu L. B., ji nematė. Ji su R. Š. skyrė besimušančius. Su kitomis merginomis ant žemės ji pamatė kraują, todėl su Ž. R. bandė pakelti L. B., bet jis buvo be sąmonės. Kažkam pasakius, kad atvažiuoja policija, visi išsibėgiojo.
Liudytoja Ž. R. parodė, kad rankinę V. atnešė K. S.. Ji matė, kad V. tikrino rankinės turinį. Muštynės krepšinio aikštelėje prasidėjo praėjus laiko tarpui po rankinės grąžinimo.
Liudytojas P. S. parodė, kad įvykio vietoje jo brolis K. ir M. K. buvo nuėję prie kitos kompanijos, kurioje buvo L. B.. Išgirdęs dūžtančio stiklo garsą jis nuėjo prie tos kompanijos ir pamatė, kad M. K. veidas ir kaklas kruvini, o ant žemės guli L. B.. M. K. jam padavė peilį, sakydamas, kad jį reikia išmesti. Ant žemės gulinčiam L. B. jis paplekšnojęs per veidą, norėdamas, kad pastarais atgautų sąmonę, tačiau jis į tai nereagavo. Po to jis su G. M. nuėjo pasivaikščioti ir, jai nematant, išmetė M. K. peilį. Apie tai, kad L. B. nužudytas, jis sužinojo tik iš Palangos miesto policijos komisariato darbuotojų.
Liudytoja V. A. parodė, kad įvykio naktį būdama Palangos Senosios gimnazijos krepšinio aikštelėje ji girdėjo, kaip V. šūkaliojo, kad L. B. pavogė jos rankinę. Ji matė, kaip K. S. kumščiu sudavė smūgį L. į galvą. Pastarasis smogė atgal. L. B. iš nugaros pusės pribėgęs M. K. taip pat sudavė smūgį L., tačiau kur, ji nematė. L. B. susilenkė, o tuo metu K. S. užsimojo ranka, kurioje buvo brendžio butelis. K. S. buteliu norėjo suduoti L. B., bet pataikė M. K.. Butelys sudužo ir alkoholis bei stiklo šukės pataikė jai į veidą, todėl ji pasitraukė į šalį. Nusivaliusi veidą ji pamatė, kad ant žemės guli L. B., o jį kažkuris vaikinas spardo. Ji pamatė, kad L. B. iš nugaros bėga kraujas. Po to visi staiga išsiskirstė.
Liudytoja G. M. parodė, kad įvykio naktį ji su draugais buvo Palangos Senosios gimnazijos krepšinio aikštelėje. Incidento pradžios ji nematė, bet priėjusi prie besimušančiųjų pamatė, kad ant žemės gulintį L. B. spardo K. S.. Ji su R. K. parvertė ant žemės gulėjusį L. B. ant šono ir pamatė, kad jo nugara kruvina. Ji, pamačiusi, kad sužeistas ir M. K., padėjo pastarajam suteikti pirminę medicininę pagalbą, o po to sustabdė pro šalį važiuojančią greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicininės pagalbos ekipažui ji nurodė, kad krepšinio aikštelėje guli dar vienas sužalotas jaunuolis. Po to su P. S. ji nuėjusi Sodų gatve. Einant P. S. jai pasakė, kad M. K. padavė jam atlenkiamą peilį, kurį jis išmetė.
Liudytoja R. K. parodė, kad 2007 m. liepos 15–osios naktį ji buvo Palangos senosios gimnazijos krepšinio aikštelėje ir matė, kaip susimušė K. S. ir L. B.. Jie vienas kitam sudavė po kelis smūgius. Po to ji V. A. pasakė, kad jai į akis pateko alkoholis ir paprašė servetėle pavalyti akis. Tai padariusi ir atsisukusi į besimušančius pamatė ant žemės gulintį L. B.. Ji su merginomis priėjo prie gulinčio L. B.. Jos manymu, pastarasis buvo be sąmonės. Priėjęs K. S. paragino jas eiti šalin ir vieną kartą spyrė L. B. į galvą. Kitą dieną ji iš G. M. sužinojo, kad vaikiną peiliu nudūrė M. K., o K. S. paėmė žuvusiojo mobiliojo ryšio telefoną.
Liudytojas Z. Z. parodė, kad konflikto pradžios jis nematė, tačiau po konflikto matė kruviną M. K., kuris pasakė, kad buteliu ji sužalojo K. S.. Šio įvykio išvakarėse, apie 19-20 val., prie parduotuvės jis matė, kad M. K. turėjo sulakstomą peilį „plaštakę“. Jo pokalbio su M. K. 2007 m. liepos 15 d., apie 15 val., metu M. K. pasakė, kad po to, kai K. S. sudavė smūgius L. B., jis pastarajam (L. B.) dūrė peiliu į nugarą. Kodėl jis tai padarė, neaiškino.
Liudytoja R. Š. parodė, kad įvykio naktį ji prie krepšinio aikštelės sėdėjusi kartu su P. S.. Prasidėjus triukšmui aikštelėje jie nuėję prie kompanijos ir pamatė, kad ant žemės aukštielninkas nejudėdamas guli L. B.. Kažkas spyrė L. B., o V. garsiai šaukė, kad L. pavogė jos rankinę. Vėliau ji ir sužinojo, kad K. S. apkaltino L. B. Viktorijos rankinės vagyste ir dėl to kilo konfliktas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 4-16) matyti, kad įvyko vieta yra asfaltuota Senosios gimnazijos krepšinio aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), joje ant nugaros guli L. B. lavonas. Šalia aikštelės yra suoliukai, prie kurių rasti tušti alkoholinių gėrimų buteliai, butelio šukės, cigarečių nuorūkos.
Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 24-27) matyti, kad L. B. mirė dėl vidinio nukraujavimo iš durtinio-pjautinio sužalojimo. Kiaurinis krūtinės ląstos sužalojimas ir durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje, kairio plaučio nugarinio paviršiaus sužalojimas, tarpšonkaulinių raumenų ir krūtinplėvės sužalojimas ir aklinas aortos nusileidžiančios dalies sužalojimas ir stuburo krūtinkaulio V slankstelio kūno kairio šono antkaulio pažeidimas padaryti daiktu, turinčiu pjaunančias savybes, vienu traumuojančiu poveikiu. Sužalojimas sunkus ir susietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su mirtimi. Be to, L. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje ausyje, krūtinėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai veide, galvoje, kairėje ausyje, dešinėje rankoje, mašnelės priekiniame paviršiuje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais traumuojančiais smūgiais bei dinaminiais kontaktais.
Iš teismo medicinos specialisto (t. 2, b. l. 27-28) išvados matyti, kad M. K. padaryti du juostų pavidalo odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva aplinkui, nusileidžiančia į dešinės akies abu vokus kaktos dešinėje pusėje, daugybinės smulkios pjautinės žaizdos ir taškiniai nubrozdinimai, išsidėstę aplinkui kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešinės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, nosies galo dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje dešiniame skruoste ir dešiniame žande, viena pjautinė žaizda dešiniame skruoste ir dvi pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje.
Iš protokolo (t. 1, b. l. 112) matyti, kad iš Ž. K. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6070“, kurį pas jį paliko K. S..
Surinktų duomenų, kuriuos kolegija pripažįsta įrodymais, visuma yra įrodyta, kad M. K. ir K. S. padarė nusikalstamas veikas. Veikų padarymo fakto neginčija nei M. K., nei K. S.. Jie tik nurodo kitokią veikų motyvaciją, nei kaltinamajame akte pateikė prokuroras. Teisme M. K. aiškina dūręs L. B. į nugarą, tačiau kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Teigia dėl į galvą gauto smūgio buvęs nesąmoningas ir ne viską atsimena. Tačiau M. K. elgesys po L. B. sužalojimo rodo ką kita. Jis iš karto po L. B. sužalojimo peilį perdavė P. S. ir pasakė, kad jį reikia išmesti. Tai rodo, kad jis buvo sąmoningas ir viską gerai suprato. Iš liudytojo Z. Z. parodymų matyti, kad įvykio vietoje jam M. K. paklausus, kas jį sužalojo, pastarasis atsakė, kad K. S.. Taigi jau prieš durdamas L. B. į nugarą M. K. žinojo, kad buteliu jam sudavė ne L. B., o K. S.. Tokia išvada darytina ir iš M. K., L. B., K. S. išsidėstymo įvykio metu, t. y. L. B. buvo tarp M. K. ir K. S. nugara į M. K.. Šių aplinkybių neneigia kaltinamieji. Tokius parodymus apie įvykį davė ir liudytoja V. A., parodydama, kad pirmas L. B. kumščiu smogė K. S., o M. K. L. B. kumščiu į galvą sudavė pribėgęs iš už nugaros. Po to buteliu L. B. smogė K. S., tačiau pataikė M. K.. Po to ji muštynių eigos nematė, nes į akis pateko ištiškęs alkoholis. Iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad muštynių iniciatoriai buvo kaltinamieji. Teisme K. S. parodė, kad L. B. mušė dėl to, kad pastarasis negrąžino V. V. rankinės bei pavadino jį necenzūriniu žodžiu. Tačiau akivaizdu, kad tai buvo tik menkavertis pretekstas muštynėms, nes iš liudytojų Ž. R. ir V. V. parodymų matyti, kad K. S. ir M. K. L. B. mušti pradėjo po to, kai V. V. jau patikrino atgautos rankinės turinį ir rankinėje buvusių daiktų nepasigedo. M. K. išvis nenurodo L. B. mušimo motyvų. Kaltinamasis K. S. parodė, kad nevogė mobiliojo ryšio telefono, o rado netoli ant žemės gulėjusio L. B.. Tokie jo parodymai neišlaiko jokios kritikos, nes jis puikiai suprato, kad šalia L. B. gulintis mobiliojo ryšio telefonas jam (K. S.) nepriklauso ir vėlesnis telefono perdavimas Ž. K. tik patvirtina tai, kad jis suprato, jog pasisavino svetimą daiktą.
M. K. aiškinimas, kad durdamas peiliu į nugarą L. B. jis nesuprato, kokios pasekmės gali kilti, vertintinas kaip pasirinkta ,,akla“ gynyba. Jis vidurinį išsilavinimą įgijęs, psichinių nukrypimų neturintis žmogus, todėl tyčia durdamas žmogui į nugarą peiliu puikiai suvokė tokio veiksmo pasekmes.
Kaltinamasis K. S. L. B. mušė dėl mažareikšmės dingsties, o M. K. -be jokios dingsties viešoje vietoje, matant aplinkiniams, nepaisydami elementarių moralės bei elgesio normų, siekdami save priešpastatyti aplinkiniams, demonstruodami iššūkį visuomeninei tvarkai, taigi jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Kadangi M. K. šių muštynių metu tyčia mirtinai sužalojo L. B., jo veika kvalifikuojama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.
K. S. veika dėl telefono kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nes jis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL.
Ikiteisminio tyrimo metu K. S. veika prieš L. B. buvo kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. K. S. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Šioje byloje yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 140 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis), todėl K. S. veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Iš dalies tenkintinas Z. N. civilinis ieškinys dėl materialinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo M. K. priteistina 9291,71 litas, kuriuos ji išleido sūnaus laidotuvėms ir kapo sutvarkymui bei vaistams. Netenkinama ieškinio dalis dėl 44,72 litų, išleistų kremams bei senos lapams įsigyti, priteisimo, nes minėtos priemonės niekaip negali būti susietos su nukentėjusiosios depresijos gydymu. Bylos nagrinėjimo metu M. K. artimieji atlygino nukentėjusiajai dalį (500 litų) žalos. Žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo M. K. veiksmų. Žalos dydis gyvenimiškai realus ir pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji Z. N. dėl sūnaus mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 500000 litų. Nurodo, kad dėl sūnaus nužudymo ji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, nervinį šoką ir didžiulį dvasinį skausmą, susirgo depresija, patyrė nepataisomą moralinę žalą. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.
Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl tragiškos sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo M. K. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste Z. N. pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis M. K. yra neseniai sulaukęs pilnametystės, neturi turto ar didesnių pajamų. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir vadovaudamasi išdėstytais kriterijais bei besiformuojančia teismų praktika tokios kategorijos bylose, kolegija ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir Z. N. iš M. K. priteisia 130000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
L. B. marškinėliai, megztukas, kelnaitės, sportinės kelnės, sportiniai bateliai, du 0,33 l talpos stikliniai buteliai, du plastikiniai buteliai, 0,5 l talpos stiklinis butelis, stiklo šukės, cigarečių nuorūkos, geležinis strypas, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Kaltinamųjų M. K. ir K. S. atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui. Nors M. S. šią aplinkybę neigia, ji įrodyta kaltinamojo M. K., liudytojo P. S., Z. Z. bei kitų liudytojų parodymais dėl to, kad P. S. kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimą jie padarė bendrininkų grupe.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad atlyginta dalis nusikaltimu padarytos materialinės žalos.
Kaltinamasis M. K. tyčia nužudydamas jauną žmogų padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Jis anksčiau neteistas, pats yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau niekur nedirbo ir nesimokė. Ankstesnėse mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtinas bausmių, numatytų BK 129 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d., sankcijose vidurkis.
Skirdama bausmę K. S. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 str. 2 d.), yra jauno amžiaus, mokosi, anksčiau nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir neteistas. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei siekiant paveikti K. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas. Kolegija mano, kad anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai K. S. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302 str., 308 str., kolegija
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. dvylikai metų šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti dvylika metų šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2008 m. kovo 15 d. išbūtą laiką.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę nustatyti dvejus metus laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams įpareigojant K. S. tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.
Priteisti iš M. K. 9291,71 litus Z. N. materialinės žalos atlyginimo ir 130000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš M. K. 600 litų, o iš K. S. -400 litų Z. N. išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.
L. B. marškinėlius, megztuką, kelnaites, sportines kelnes, sportinius batelius, du 0,33 l talpos stiklinius butelius, du plastikinius butelius, 0,5 l talpos stiklinį butelį, stiklo šukes, cigarečių nuorūkas, geležinį strypą, saugomus Palangos miesto PK (2007 m. rugsėjo 21 d. kvitų Nr. 026238 ir 026239), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam M. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.