Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-231-227/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
2S-231-227/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
S. L.
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-231-227/2018

Edita Jusevičienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00440-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-734-948/2017 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patenkino ieškovės I. K. ieškinį, priteisė iš atsakovo S. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L. po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-03-05 iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina I. K., priteisė iš atsakovo S. L. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai – 77 Eur žyminio mokesčio, 115,80 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 5,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė raštą, kuriame prašoma patikslinti 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-734-948/2017, nurodant, kad 115,80 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo S. L. būtų priteista valstybei, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje 2017 m. rugsėjo 7 d. priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir atskirai nurodyta, kad nuspręsta priteisti iš S. L. 115,80 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti keičiamas ir privalo būti vykdomas. Rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 str. 5 d. 3 p.), kas ir buvo padaryta šiame sprendime. Pažymėjo, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti išdėstytas aiškiai, konkrečiai, tiksliai ir kaip įmanoma glausčiau. Bylose yra priteisiamos ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei, bet ir kitos išlaidos, todėl sprendimų rezoliucinėse dalyse nurodžius kiekvienų priteisiamų išlaidų mokėjimo būdus, teismo sprendimai taptų gremėzdiški ir neaiškūs proceso šalims. Be to, siunčiant sprendimus šalims, lydraščiuose yra nurodomas išlaidų mokėjimo būdas, atitinkamai nurodant mokėjimo sąskaitas ir įmokos kodus. Byloje dalyvaujantys asmenys ir patys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, jų patogumui viešai internete yra sudarytos absoliučios galimybės gauti informaciją apie mokesčius už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Todėl šioje byloje sprendimą tikslinti, nurodant vieną iš aštuonių pasirenkamų surenkamųjų sąskaitų bei mokėjimo tvarkos, netikslinga, nes to nenumato įstatymas.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir prašymą tenkintiNurodo, kad pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį, teismas priimdamas sprendimą atskirais atvejais gali nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą. Aiškinant ir taikant šią įstatymo nuostatą, yra pagrįstas prašymas patikslinti teismo sprendimą, nurodant mokėjimo tvarką, kad 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų būtų priteista valstybės naudai, pervedant į vieną iš aštuonių pasirenkamų VMI surenkamųjų sąskaitų. Toks prašymas neprieštarauja įstatymui ir nekeičia sprendimo esmės, todėl jį patenkinus bus detalizuota tik dalies sprendimo įvykdymo tvarka.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas patikslinti 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-734-948/2017, nurodant, kad 115,80 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo S. L. būtų priteista valstybei, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. 2017 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai išieškojimo, kuriame išieškotoja nurodoma Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, išieškotų lėšų gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Durpyno g.3, Panevėžys, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – 5630. Pareiškėja prašymą dėl sprendimo patikslinimo pateikė 2017 m. lapkričio 29 d., t.y. jau po sprendimo įsiteisėjimo bei vykdomojo rašto išdavimo.Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad sprendime nurodyti ginčo klausimai išsprendžiami galutinai. Teismo priimto procesinio dokumento tikslinimo procedūros CPK nenumato, išskyrus rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą (CPK 276 str.). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrimas tik kasacine arba proceso atnaujinimo tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad prašymai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties tikslinimo negali būti nagrinėjami teismuose (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog duomenys apie VMI surenkamosios sąskaitos numerį ir įmokų kodus bankams yra žinomi, juos gali sužinoti visi į bankus atvykę suinteresuoti asmenys. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmenų patogumui viešai internete yra sudarytos absoliučios galimybės gauti informaciją apie mokesčius už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Siunčiant sprendimus šalims, lydraščiuose yra nurodomas išlaidų mokėjimo būdas, atitinkamai nurodant mokėjimo sąskaitas ir įmokos kodus. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas pažymi, jog asmenys priteistas iš jų sumas privalo sumokėti valstybei tinkama forma teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2017 m. spalio 12 d. jau yra išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai išieškojimo, jame nurodyta, kad yra priteistos iš atsakovo S. L. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai – 77 Eur žyminio mokesčio, 115,80 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 5,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat pažymėta, kad išieškotų lėšų gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Durpyno g.3, Panevėžys, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – 5630. Taigi, aptariamas teismo sprendimas, kurį prašyta patikslinti, iki prašymo pateikimo galėjo būti įvykdytas arba gali būti priverstinai vykdomas šiuo metu. Todėl šiuo metu esant (ar buvus) neaiškiai jo vykdymo tvarkai į sprendimą priėmusį teismą gali kreiptis tik antstolis (CPK 589 str.).CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi prašymas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties tikslinimo negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Teisėja Margarita Dzelzienė