- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-462-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. 2015-07-17 nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-08-03 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. 2015-07-17 nutarimą, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. B. 2015-06-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir pradėti ikiteisminį tyrimą D. L. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir 245 str.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi šis pareiškėjo prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra jokio pagrindo pagal pareiškėjo skundą pradėti ikiteisminio tyrimo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 1 d. ir 245 str. Nurodo, kad priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog (duomenys neskelbtini) direktorius D. L. piktybiškai vengia atsiskaityti už gautą turtą, ką patvirtina ir jo elgesys – vengė dalyvauti teisminiuose procesuose, slepia faktinę įmonės buveinę, vengia bet kokio kontakto su antstole. Priimtame nutarime tik iš D. L. žodžių konstatuojama, jog įmonėje yra sunki finansinė padėtis, tačiau šie duomenys tyrėjos nebuvo patikrinti, todėl išvada, kad D. L. negali atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nutarime nėra pasisakyta, ar buvo tiriami įmonės finansiniai srautai, t. y. ar D. L., kaip vienintelis apdraustasis gavęs pinigines lėšas, laikėsi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nutarime pripažįstama, jog teismo sprendimą privaloma vykdyti, tačiau tyrėja nutarime nepateikia jokių duomenų, kad ji būtų tyrusi priežastis, dėl kurių teismo sprendimas nevykdomas. Vien teorinis samprotavimas apie BK 245 str. netaikymą, pasirėmus D. L. žodžiais, kad jis neatsisako sumokėti skolos, nepanaikina jo atsakomybės dėl teismo sprendimo piktybiško nevykdymo. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju tik pradėjus ikiteisminį tyrimą būtų galima spręsti dėl D. L. veiksmuose ar neveikime galimai esamų paminėtų nusikalstamų veikų požymių. Nurodo, kad viena iš tyrimo spragų yra tai, jog tyrėja nepasidomėjo, ar D. L. bendrovė moka mokesčius Sodrai, Mokesčių inspekcijai, ar D. L. deklaruoja įmonės pajamas, kur laiko grynuosius pinigus. Dėl paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas neatlikus jokio realaus tyrimo, o tik išklausius D. L. pažadus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 str.) ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (BK 245 str.) ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. L., nes pastarasis pagal PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė su pareiškėju ir jo įmonei liko skolingas.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, šiuo atveju visiškai sutinka su tuo, jog pradėti baudžiamąjį procesą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. L. atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. ir 245 str., nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minimo asmens veiksmuose esant šių nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Sukčiavimo esmę sudaro turtinės naudos gavimas apgaule. Apgaulė reiškiasi <...> suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. apžvalgos 5.1. p.).
Žemesnės instancijos teismas
Analizuojant teismui pateiktą medžiagą matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes (tarines lenteles) iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios teisių perėmėja 2014-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta pareiškėjo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), ir tik už tris paskutines 2013 m. lapkričio mėnesio sąskaitas bendrovei (duomenys neskelbtini) (arba bendrovei (duomenys neskelbtini)) liko skolinga. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – tarines lenteles UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. L. būtų įsigijęs neteisėtai, šių sandorių teisėtumo neginčija ir UAB (duomenys neskelbtini) bei teisių perėmėja UAB (duomenys neskelbtini), o D. L. visiškai pripažįsta skolą. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, jog tarp minėtų bendrovių yra kilęs ginčas iš sutartinių santykių, kuris, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą. 2014-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) 31 010,00 Lt skolos, 1 342,28 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 33 352,28 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei teismo išlaidas. UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) teisių perėmėja) dėl skolos iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškojimo kreipėsi į antstolę N. Š., tačiau antstolė nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, areštuotino turto neturi. Kaip liudytojas apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. L. paaiškino, kad atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. K. jo įmonė šiuo metu neturi galimybių, kadangi šiuo metu nevykdo jokios veiklos ir negauna jokių pajamų, taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto. Tačiau įmonei atnaujinus veiklą, skola UAB (duomenys neskelbtini) bus grąžinta. Iš AB „Swedbanko“ 2015-06-16 išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje yra rezervuotas mokėjimas 11 840,53 Eur sumai, nurodant mokėjimo paskirtį – 0033/14/01192, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), skola ir vykdymo išlaidos, ieškotojas UAB (duomenys neskelbtini), antstolė N. Š.. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-15 turi 137,17 Eur įsiskolinimą ir 6,78 Eur delspinigių.
Taigi analizuojant tai, kas išdėstyta, matyti, jog nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie apgaulės panaudojimą, sudarant pirkimo–pradavimo sandorius, nėra. Jokių duomenų, patvirtinančių, jog D. L., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir įsigydamas prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios teises vėliau perėmė pareiškėjo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini), būtų naudojęs apgaulę ar sąmoningai sudaręs situaciją, kad pardavėjas negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynybos būdas būtų esmingai pasunkintas, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Priešingai, pats pareiškėjas šiuo atveju neginčija turto – tarinių lentelių perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Vien tai, kad D. L. vadovaujama įmonė nevykdo pirkimo–pardavimo sandorių ir neatsiskaito už prekes, nesant duomenų apie D. L. apgaulės įgyti svetimą turtą panaudojimą, negali būti laikoma sukčiavimu ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Be to, iš aptartų duomenų matyti, kad teismo jau yra priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, jo vykdymas buvo perduotas antstolei, tačiau teismo sprendimo įgyvendinimas šiuo metu nėra galimas, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra bloga finansinė padėtis ir įmonė įvykdyti įsipareigojimų šiuo metu neturi galimybių, tačiau, D. L. teigimu, jis įvykdyti įsipareigojimų neatsisako ir atsiradus galimybei (atnaujinus įmonės veiklą) tai padarys.
Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog D. L. kokiais nors būdais trukdytų priteistos žalos išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ar sąmoningai vengtų vykdyti teismo sprendimą. Iš D. L. paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistą skolą ir neatsisako jos sumokėti, tačiau susiklosčiusios aplinkybės dėl sunkios UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės padėties šiuo metu neleidžia to padaryti. Duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nėra. Priešingai, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje lėšų nėra, joje yra rezervuota bendrovei (duomenys neskelbtini) priteista skolos suma, o įmonė yra skolinga ne vien tik pareiškėjui (turi įsiskolinimų ir Sodrai). Atsižvelgiant į tai pritartina padarytai išvadai, kad D. L. veiksmuose nėra ir BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimo, turi būti atsižvelgiama ir į priežastis, dėl kurių toks sprendimas nevykdomas, nes priešingu atveju teismo sprendimo nevykdymo pripažinimas nusikalstamu prieštarautų teisingumo, humanizmo principams, neatitiktų visuotinai demokratinėse valstybėse pripažintos nuostatos, jog baudžiamoji teisė yra ratio ultima (kaip kraštutinė, paskutinė priemonė). Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas šiuo atveju nevykdomas dėl objektyvių aplinkybių – šiuo metu esamos sunkios UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės padėties.
Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Todėl jei akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 168 str. 1 d.).
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. ir 245 str., sudėties požymių UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. L. veiksmuose buvimą, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo atsisakytas pradėti pagrįstai.
Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai yra neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų gėrių. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Nepateisinama, kai išimtinai, kaip nagrinėjamu atveju, susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamų veikų padarymu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos, tačiau jos nepasitvirtino, o gautų duomenų visiškai pakanka pagrįstam sprendimui priimti. Pareiškėjo skunde minimos valstybinės institucijos (Sodra, Mokesčių inspekcija) taip pat turi įgalinimus atlikti UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą, informuoti teisėsaugos institucijas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar inicijuoti tam tikras procedūras (bankroto), tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų nustatyti kokie nors pažeidimai, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikė ir duomenų, kad kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius būtų pasinaudojęs galimybe, numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20, Nr. IX-216) 4 str. 2 p. (įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas)) ir 5 p. (įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus) ir kreipęsis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.