Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-21 · Byla Nr. N-575-2194-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
N-575-2194-11
Teisminio proceso Nr.
4-64-3-00252-2010-9
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2194/2011Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00252-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

G. D. 2010 m. liepos 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124⁴ straipsnį nubaustas 450 litų bauda už tai, kad jis 2010 m. birželio 4 d. 9 val. 56 min. Vilniuje, Užupio g. 11, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje bei savavališkai nuėmė blokavimo įtaisą, kuriuo buvo užblokuota transporto priemonės važiuoklė.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi 2010 m. liepos 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, remdamasis liudytojo A. P. parodymais (b. l. 22-26), įrašu policijos dokumentuose (b. l. 51), fotonuotraukomis (b. l. 6, 52-55), garso ir vaizdo įrašais (b. l. 11), nurodė, kad nenustatytas pagrindas panaikinti paskirtą nuobaudą.

Šalies argumentai

G. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir panaikinti 2010 m. liepos 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dalyje, kurioje apeliantas nubaustas už savavališką užblokavimo įtaiso nuėmimą. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu: nurodo, kad nuotraukos, kurias apeliantas pateikė teismui, nebuvo darytos įvykio vietoje, tačiau teigia, kad jos tiesiog iliustravo, kaip buvo uždėtas blokavimo prietaisas. Apeliantas pažymi, kad vaizdinė medžiaga, kuri buvo peržiūrėta teismo posėdžio metu, pateikta iškarpyta. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad vaizdo įraše matyti apelianto kojos spyris į blokavimo įtaisą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo eismo įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

G. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies ir 124⁴ straipsnio pažeidimus, t. y. už tai, kad sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, taip pat savavališkai nuėmė blokavimo įtaisą, kuriuo buvo užblokuota transporto priemonės važiuoklė.

Apeliantas nurodo, kad pažeidimo, numatyto ATPK 124⁴, nepadarė ir nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ATPK (redakcija, galiojusi iki birželio 17 d.) 124⁴ straipsnyje nustatyta, savavališkas transporto priemonių važiuoklės užblokavimo įtaiso nuėmimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą joje esančių įrodymų įvertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir tinkamai pritaikius teisės normas. Apeliantas neginčija, kad 2010 m. birželio 4 d. 9 val. 56 min. Vilniuje, Užupio g. 11, paliko transporto priemonę stovėti kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje. Apelianto teigimu, užblokavimo įtaisas buvo paguldytas šalia rato (b. l. 2).

Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad už neatitinkantį Kelių eismo taisyklių reikalavimų automobilio pastatymą ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje apelianto automobilio važiuoklė buvo užblokuota specialiu įtaisu. Minėtas administracinis pažeidimas buvo užregistruotas ir Vilniaus policijos komisariato registracijos žurnale (b. l. 51) bei patvirtintas liudytojo A. P. parodymais (b. l 22-26). Iš teismui pateiktos garso medžiagos (b. l. 11) teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmus tris kartus 13 val. 20 min. – 13 val. 40 min. skambindamas Vilniaus policijos komisariatui apeliantas nurodydavo, jog jo ratas yra „užrakintas“ arba „užblokuotas“ ir kad policijos pareigūnams neatvažiavus greitu metu, apeliantas panaudosiąs laužtuvą ir blokavimo priemonę nuimsiąs pats. 13 val. 45 min. ketvirtą kartą skambindamas, apeliantas nurodė, jog blokavimo priemonė yra tiesiog padėta šalia jo automobilio, esą, galbūt buvo suklysta, todėl jis blokavimo priemonę nuvešiąs į Vilniaus policijos komisariatą asmeniškai. Apeliantas telefonu operatorės buvo įspėtas nesitraukti iš įvykio vietos. Iš vaizdo medžiagos (b. l. 11) matyti, jog apeliantas įspiria į užblokavimo įtaisą ir po to, jį pasiėmęs, įsideda į automobilio bagažinę, t. y. savavališkai nuima užblokavimo įtaisą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apelianto pateiktų fotonuotraukų (b. l. 6) vertinimu: apelianto pateiktos fotonuotraukos neatitinka vaizdo įraše matomų aplinkybių (apelianto automobilis visą laiką stovėjo šešėlyje, o apelianto pateiktose fotonuotraukose saulėta, skiriasi fotonuotraukų grindinio danga). Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog apeliantas neteigė, jog fotonuotraukos buvo darytos administracinio pažeidimo padarymo vietoje, teisėjų kolegijos vertintinas kaip prieštaringas, kadangi 2010 m. liepos 23 d. skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui apeliantas nurodė, jog teismui yra pateikiamos nuotraukos iš pažeidimo vietos (b. l. 2). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, kuriam inkriminuojamas ATPK 124⁴ pažeidimas, traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už blokavimo priemonės pažeidimą, o būtent – už savavališką jo nuėmimą. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog blokavimo įtaisas nebuvo sugadintas, taip pat ir būdas, kuriuo užblokavimo įtaisas nuo automobilio buvo nuimtas, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, kadangi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, apeliantas suvokė, jog jo automobilio važiuoklė yra užblokuota ir jis yra pažeidęs ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Apie tai apeliantas buvo informuotas ir lipduku, užklijuotu ant apelianto automobilio stiklo (b. l. 22-26). Tokiu atveju, kai automobilio važiuoklė yra užblokuota, automobilio pajudinti negalima neatlikus būtinų veiksmų, apie kuriuos nurodo informacinis lipdukas. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad apeliantas šių veiksmų neatliko, savavališkai išlaisvino automobilio važiuoklę nuo užblokavimo įtaiso ir išvažiavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apelianto kaltė yra įrodyta, todėl apeliantas pagrįstai buvo traukiamas atsakomybėn už padarytą administracinį pažeidimą.

Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui skirta administracinė bauda individualizuota tinkamai (ATPK 30² str.), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas