- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-6722-1021/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01279-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., A. T., R. J., S. M., D. S.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. T., A. T., R. J., S. M., D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. T. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo brolio V. T. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2021m. liepos 21d. mirė jo brolis V. T., kuris po jų tėvo K. T. mirties buvo padavęs pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentų iki savo mirties nebuvo susitvarkęs, t. y. jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvui priklausantį turtą. Jų tėvas nuosavybės teise turėjo dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ką patvirtina prie pareiškimo pridedamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Pats brolis V. T. jokio privalomai registruotino bei paveldimo turto neturėjo. Apie tai, kad brolis V. T. buvo padavęs pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties ir turėjo teisę paveldėti tėvui priklausantį turtą pareiškėjas sužinojo tik tuomet, kai šią vasarą tvarkėsi paveldėjimo dokumentus po sesers O. J. mirties. K. V. T. yra pareiškėjo brolis, tai jis kaip įstatyminis įpėdinis, turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą bei turtines teises. B. V. buvo išsituokęs, o jo sūnus D. T. mirė 2021 m. liepos 9d. Tačiau šiuo metu pareiškėjas negali gauti V. T. priklausančios turtinės teisės paveldėjimo dokumentų, kadangi praleido terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po jo mirties. Taip atsitiko todėl, kad tuo metu pareiškėjas tiesiog nežinojo, jog brolis V. yra padavęs pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po jų tėvo mirties ir, kad ši jo turtinė teisė yra paveldima. Sužinojęs šį faktą pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl broliui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėję trys mėnesiai nuo jo mirties, tai notaras priimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo po brolio mirties nebegalėjo. Šiuo metu pareiškėjas nori sutvarkyti dokumentus dėl jo broliui V. T. priklausančios turtinės teisės paveldėjimo, tačiau to padaryti negali, kadangi praleido terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Dabar pareiškėjui būtina kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po savo brolio mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Iki mirties brolis V. T. gyveno name, kurio dalį jis turėjo teisę paveldėti ir kurio dalis priklauso, ir pareiškėjui, todėl po brolio mirties pareiškėjui atiteko visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, buities reikmenys ir kt., nes pareiškėjas ir toliau naudojosi ir iki šiol naudojasi nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių) dalimi, kurią turėjo teisę paveldėti brolis V.. Jis ne tik visą laiką po brolio mirties naudojosi šia dalimi, bet ir ją prižiūri, nes kita dalis šių statinių yra pareiškėjo nuosavybė, todėl jam tenka juos pagal poreikį paremontuoti, patvarkyti, nušienauti aplinką ir pan. Tokiu būdu pareiškėjas pilnai disponuoja V. T. priklausančiu kilnojamuoju turtu nuo pat jo mirties ir pilnai valdo nekilnojamąjį turtą, kurį jis turėjo teisę paveldėti. B. V. T. priklausantį palikimą po jo mirties pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. T., pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja (b. l. 22).
Suinteresuoti asmenys: J. T., R. J., S. M., D. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 21, 23, 24, 25). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – medicininiais mirties liudijimais nustatyta, kad V. T., mirė 2021 m. liepos 21 d. (b. l. 4); D. T., mirė 2021 m. liepos 9 d. (b. l. 5); iš gimimo liudijimo nustatyta, kad V. T. yra D. T. tėvas (b. l. Nr. 8), iš gimimo liudijimo nustatyta, kad V. T. ir V. T. yra broliai (b. l. 6, 7). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad K. T. nuosavybės teise priklauso 5/18 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5/9 dalis statinių: pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5/18 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo, nustatyta, kad V. T. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų, taip pat nėra įregistruotų V. T. sudarytų testamentų (b. l. 15). Iš Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notaro išduoto liudijimo nustatyta, kad dėl V. T. turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13). Iš Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notaro išduoto liudijimo nustatyta, kad K. T., mirusio (duomenys neskelbtini) .palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis V. T., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 14). Iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad V. T. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mirė ištuokoje (b. l. 16).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu mirusiojo V. T. brolis pareiškėjas turėjo teisę paveldėti jo turtą, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (5.11 straipsnio 2 dalis). Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad iki mirties brolis V. T. gyveno name, kurio dalį jis turėjo teisę paveldėti ir kurio dalis priklauso ir pareiškėjui, todėl po brolio mirties pareiškėjui atiteko visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, buities reikmenys ir kt., nes pareiškėjas ir toliau naudojosi ir iki šiol naudojasi nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių) dalimi, kurią turėjo teisę paveldėti brolis V.. Jis ne tik visą laiką po brolio mirties naudojasi šia dalimi, bet ir ją prižiūri, nes kita dalis šių statinių yra pareiškėjo nuosavybė, todėl jam tenka juos pagal poreikį paremontuoti, patvarkyti, nušienauti aplinką ir pan. Tokiu būdu pareiškėjas pilnai disponuoja V. T. priklausančiu kilnojamuoju turtu nuo pat jo mirties ir pilnai valdo nekilnojamąjį turtą, kurį jis turėjo teisę paveldėti. Šie visi duomenys rodo, kad V. T. brolio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Iš notaro išduoto liudijimo, taip pat iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad mirusiojo V. T. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13, 15). Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas V. T. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini). mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 19,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo – V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.