Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3341 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl E. B. paskirtos bausmės buvo pakeistas ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi E. B. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 8 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 11 d. – 6 mėnesiai 24 dienos.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. B. 2021 m. rugpjūčio 8 d. atliko privalomą pusę įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant E. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2020 m. gruodžio 30 d. buvo atliktas E. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. birželio 28 d. buvo atlikti E. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant OASys metodiką, kurių metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2022 m. kovo 3 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad E. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. B. pataisos įstaigoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įdarbintas (duomenys neskelbtini), šiose pareigose dirbo iki (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 21 d. E. B. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – (duomenys neskelbtini), Vilniaus kalėjime (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini). MB (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad E. B. lygtinio paleidimo atveju suteiks darbo vietą (duomenys neskelbtini) pareigose. E. B. palaiko socialinius ryšius su šeima, sugyventine. Su artimaisiais bendrauja skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, jis jaučia artimųjų palaikymą, jie laukia jo sugrįžtančio. E. B. nėra socialiai atsiskyręs, linkęs megzti kontaktus, lengvai komunikuoti, artimesnį bendravimo ratą renkasi pagal bendrus interesus, pomėgius. Nuteistasis geba būti savikritiškas, stebimas adekvatus savęs vertinimas, vertinimo metu nuteistasis pasižymėjo geranoriška komunikacija, nevengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių faktų, dalintis savo asmeniniais išgyvenimais bei nesėkmėmis. Nestebima, kad nuteistajam yra būdingas agresyvus ar kontroliuojantis kitus elgesys, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. 2023 m. vasario 15 d. E. B. iš paprastos grupės perkeltas į lengvąją grupę. E. B. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keistis“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 val. trukmės mokymuose; 2020 m. rugpjūčio 27 d. sėkmingai baigė 13 valandų resocializacijos programą „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje; nuo 2020 m. spalio iki lapkričio dalyvavo 24 val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“ užsiėmimuose; 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo baustas drausmine tvarka dėl fizinio smurto kito nuteistojo atžvilgiu; 2021 m. gruodžio 7 d. dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo“ tema; 2021 m. gruodžio 21 d. dalyvavo užsiėmime „Šios akimirkos jėga“; nuo 2019 m. dalyvauja sporto varžybose, viktorinose, užėmė ne vieną prizinę vietą; dalyvavo socialinių partnerių – psichologo A. K. grupinio darbo principu organizuojamuose užsiėmimuose smurto prevencijos tematika; 2022 m. balandžio 1 d. dalyvavo paskaitoje apie įsidarbinimo galimybes; sistemingai atlieka įvairaus pobūdžio neatlygintinus darbus; 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistratūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime „Skatinimo ir drausminimo analizė įkalinimo įstaigoje“; aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; dalyvavo ir pilnai išklauso 12 užsiėmimų programą, skirtą asmenims, nuteistiems/baustiems už vairavimą apsvaigus; 2023 m. sausio 24 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas diskusijoje apie bendravimą su vaikais, kai jų tėčiai yra kalėjime, bei knygelės pristatyme „Knyga vaikams apie tėtį kalėjime“; nuo 2023 m. sausio mėnesio pradėjo lankyti užsiėmimus: grupinė psichoterapija, smurto prevencija, antstoliai; nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. dalyvavo socialinių įgūdžių „Smurtinio elgesio keitimo programos“ užsiėmimuose; E. B. tris kartus buvo išvykęs į trumpalaikę išvyką, duomenų apie pažeidimus nebuvo gauta. Bausmės atlikimo metu E. B. skatintas 7 kartus.

Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas 2 kartus: 2021 m. rugsėjo 30 d., nes kairės rankos kumščiu sudavė kitam nuteistajam, 2021 m. lapkričio 24 d., nes išvykstant iš pataisos įstaigos, kratos metu rasti draudžiami daiktai (tatuiruotėms skirtos adatos). Be to, E. B. teistas tris kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, dabartinis nusikaltimas sunkesnis nei ankstesnės nusikalstamos veikos, nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos modelis. Nors E. B. anksčiau du kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tačiau išvadų nepadarė, pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti, nes E. B. pasislėpė nuo bausmės, todėl jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. E. B. nusikalstamas veikas linkęs daryti su kitais asmenimis, vagystę įvykdė bendrininkų grupėje, o prekybą žmonėmis – organizuotoje grupėje. E. B. linkęs minimizuoti savo vaidmenį įvykdytame nusikaltime, nepripažįsta kaltės dėl prekybos žmonėmis. Nuteistasis pasižymi aukštu pasitikėjimo savimi lygiu, kas ir galėjo būti viena iš priežasčių nusikalstamam elgesiui pasireikšti, neįvertinant galimų neteisėto veikimo pasekmių, impulsyvumas buvo gana reikšmingas nusikalstamo elgesio komponentas. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 7-450 E. B. iš lengvosios grupės perkeltas į paprastąją, turi finansinių įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors E. B. šiuo metu palaiko socialinius ryšius su šeima, tačiau nuteistasis ir iki nuteisimo palaikė gerus tarpusavio santykius su artimaisiais, taip pat turėjo šeimą, tačiau tai E. B. nesulaikė nuo nusikalstamų veikų įvykdymo.

Nuteistasis nurodo aktyviai dalyvaujantis socialinės reabilitacijos, elgesio korekcijos priemonėse, tačiau sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių, tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių ir statinių veiksnių, pavyzdžiui, nusikaltimų sunkėjimo dinamika, impulsyvumas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, tam tikru laipsniu išreikštos nuostatos palaikančios neteisėtą elgesį. E. B. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo E. B. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3341 panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3341 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.