- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- eI3-59-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00360-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. L. (toliau– ir pareiškėjas, ir A. L.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr.23S-72-(14.23.3), kuriuo A. L. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančą nekilnojamojo turto dalį- 0,2370 ha, atlyginant pinigais (toliau- ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo tėvas A. L., kurio įpėdinis yra pareiškėjas, yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. L. (L., L.) nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo Panevėžio mieste valdytos žemės dalį- 3,57 ha. Į dalį šios žemės nuosavybės teisės yra atkurtos, iki Sprendimo priėmimo nuosavybės teisės buvo neatkurtos į 0,2370 ha. Pareiškėjas nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurie Nuosavybės teisės įsisenėjusiu valdymu pripažinimo nutarime, priimtame 1938-01-11 Panevėžio apylinkės teismo (pasirašytas 1939-11-17) (toliau- ir Nutarimas) įvardinti numeriais 23 ir 24 (toliau- ir Sklypas Nr.23, Sklypas Nr.24). Nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ši žemė yra valstybės išperkama, nes pati atsakovė neteisingai nustatė buvusio Sklypo Nr.23 vietą, todėl negalėjo tinkamai įvertinti, ar toje vietoje yra laisvos natūra grąžintinos žemės. Skunde nurodė, jog Sklypo Nr.23 ribos aiškiai aprašytos Nutarime, šis sklypas išsidėstęs A.Mackevičiaus gatvėje, ribojasi su „Kalnapilio“ gamyklos senuoju pastatu, Taikos alėja ir Nevėžio upe, tačiau atsakovė šį sklypą kartografavo Švyturio gatvėje. Teigė, kad A.Mackevičiaus gatvėje ir toliau iki pat Nevėžio upės yra laisvos žemės, kuri gali būti grąžinta pareiškėjui natūra. Teismo posėdyje duotais paiškinimais pareiškėjas ir jo atstovė teigė, kad atsakovė neteisingai nurodė ne tik Sklypo Nr.23, bet Sklypo Nr.24 vietą. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė savo poziciją dėl Sklypo Nr.23 buvusių ribų, nurodydamas, jog šis sklypas buvo išsidėstęs ne išilgai A.Mackevičiaus gatvės (buvusios Plūkių gatvės), o šią gatvę kirto, pateikdamas savo sudarytą brėžinį, tačiau vis tiek nesutiko su atsakovės nustatytomis tiek Sklypo Nr.23, tiek Sklypo Nr.24 ribomis, teigdamas, jog jis įvertino B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį matininko L. 1938 metais sudarytą V. nuosavybėje buvusio žemės sklypo planą, kuriame nurodyta J. L. žemės gretimybė, ir pagal šį planą J. L. buvusi žemėnauda negalėjo kirsti Mindaugo gatvės, kaip nurodė atsakovė, o turėjo baigtis (ribotis) ties buvusia (šiuo metu neišlikusia) Turkų gatve. Paaiškino, kad jam buvo pasiūlyta natūra grąžinti tik vieną mažą 2 arų žemės sklypą Taikos al. -A.Mackevičiaus gatvės kampe, tačiau jis šio sklypo atsisakė dėl per mažo jo ploto. Pareiškėjo nuomone, atsakovė, keletą krtų neteisingai nustačiusi buvusios žemėnaudos ribas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (toliau- ir Administracija) pateikė neteisingus duomenis, todėl Administracija negalėjo tiksliai nustatyti, ar buvusios žemėnaudos faktinėje vietoje nėra laisvos natūra grąžintinos žemės. Tuo neįsitikinusi, atsakovė negalėjo priimti Sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas kėlė klausimą dėl Sklypo Nr.23 ribų. Šio sklypo planinės medžiagos nėra išlikusios, todėl tiksliai nustatyti jo ribas buvo sunku. Sklypo Nr.23 ribas pažymėjus kartografinėje medžiagoje ir jas perdavus Administracijai, pareiškėjas su jomis nesutiko. Buvo sudaryta komisija minėtam klausimui spręsti, kurios posėdyje dalyvavo ir pats pareiškėjas, buvo išanalizuoti gretimų žemės sklypų ribų aprašymai, pareiškėjo paminėtas matininko L. sudarytas planas, parengtas Sklypo Nr.23 patikslintų ribų brėžinys, ribos pažymėtos kartografinėje medžiagoje ir dar kartą perduotos Administracijai apsvarstyti. Administracija informavo, kad toje vietoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra nėra galimybės (išskyrus vieną 2 arų žemės sklypą), visa žemė yra valstybės išperkama. Pareiškėjas vis keisdavo savo poziciją dėl buvusio Sklypo Nr.23 ribų, nors jis buvo kviečiamas į komisijos posėdžius, su juo kartu buvo analizuojama išlikusių ikitarybinių dokumentų medžiaga, aptariamos gretimų žemės sklypų ribos bei sutarta dėl minėto žemės sklypo ribų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, už valstybės išperkamą žemę atlyginant mišku, tačiau pareiškėjas savo valios nepakeitė. Todėl ir buvo priimtas Sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2015-09-23 raštu pateiktas prašymas pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Panevėžio miesto teritorijos dalių, žemės sklypų grupių, detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) emę, kuri neužstatyta ir gali būti grąžinama natūra, kartu pateikė kartografinės medžiagos kopijas, kuriose pažymėta buvusio žemės savininko turėta žemė bei A. L. prašymą žemę grąžinti natūra. Administracijos Darbo grupė žemės sklypams, grąžinamiems natūra buvusiems žemės savininkams formuoti (toliau- ir Darbo grupė), apsvarsčiusi šį prašymą, sprendė, jog natūra grąžinamus žemės sklypus galima formuoti keliose vietose, bet ne Sklypų Nr.23 ir Nr.24 buvusioje vietoje. NŽT su analogišku prašymu į Administraciją pakartotinai kreipėsi 2016 metais, kartografinėje medžiagoje patikslinusi Sklypo Nr.23 ribas. Darbo grupė apsvarstė pateiktą medžiagą, nustatė, kad natūra grąžinamą galima formuoti tik 2 arų žemės sklypą Taikos al.- A.Mackevičiaus g. sankirtoje. Buvo atlikti siūlomo grąžinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau pareiškėjas šio sklypo atsisakė. Kita žemė priskirta valstybės išperkamai žemei.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo A. L. tėvas A. L. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią J. L. (L., L.) turėtos žemės dalį Panevėžio mieste. Byloje nėra ginčo, kad A. L. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,57 ha žemės, esančios iki 1995 m. birželio 1 d. Panevėžio miestui priskirtoje teritorijoje. Į dalį šios žemės A. L. buvo atkurta nuosavybės teisė 1998-2019 metais priimtais tuometinio Panevėžio apskrities viršininko bei NŽT sprendimais. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo A. L. vardu buvo neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2370 ha Panevėžio mieste esančios žemės.
Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra į Panevėžio mieste esančius žemės sklypus, Nuosavybės teisės įsisenėjusiu valdymu pripažinimo nutarime, priimtame 1938-01-11 Panevėžio apylinkės teismo, įvardintus Sklypais Nr.23 ir Nr.24 (toliau- ir buvusi žemėnauda).
A. L. 2015-09-18 prašymu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas patikrinti, ar tikrai Panevėžio mieste nėra laisvos žemės, į kurią galėtų būti A. L. vardu atkuriamos nuosavybės teisės natūra (L. A., O. L. B. nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje teritorijoje bylos Nr.224 dokumentai (toliau- ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla), l.266). NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr.23SD-7248 kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Panevėžio miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai Panevėžio miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupų, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra- apie detaliai nesuplanuotas teritorijas; su prašymu Administracijai pateikė A. L. prašymą bei kartografinės medžiagos kopijas, kuriuose buvo pažymėti 26 buvusio žemės savininko žemės sklypai (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.267). Darbo grupė, 2015-10-26 posėdyje apsvarsčiusi pateiktus prašymus, nusprendė, jog natūra grąžinamus galima formuoti tik 4 žemės sklypus, Sklypų Nr.23 ir Nr.24 teritorijose nutarta neformuoti grąžinamų natūra žemės sklypų, kadangi visa žemė užimta žemės sklypais statiniams eksploatuoti ir inžinerinei infrastruktūrai. Apie tai Administracija pareiškėją ir NŽT Panevėžio skyrių informavo 2015-11-13 raštu Nr.8A-1076 (18.7). Pareiškėjas nesutiko su nustatytomis Sklypo Nr.23 ribomis (apimančiomis Švyturio gatvę abipus Mindaugo g.), Administracijai pateikė savo buvusio žemės sklypo ribų versiją (schemą), įvardindamas ją teritorija į šiaurę nuo Mackevičiaus g. ir Taikos al. gatvių sankirtos prie Nevėžio upės ir į šiaurės rytus nuo Mackevičiaus g.57 bei prašė dar kartą išnagrinėti žemės grąžinimo natūra galimybes. Administracija 2016-02-12 raštu Nr.8P-144/18 pareiškėją informavo, jog šioje teritorijoje grąžinamų naūra žemės sklypų formuoti negali, nes pagal NŽT pateiktą informaciją pareiškėjo nurodyta teritorija nepatenka į buvusios žemėnaudos ribas (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.292-296). Pareiškėjui ir toliau nesutinkant su NŽT nustatytomis Sklypo Nr.23 ribomis, klausimas dėl šio sklypo ribų nustatymo buvo svarstytas NŽT Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriuje komisijos (toliau- ir NŽT Komisija) posėdyje 2016-06-22 bei pakartotinai šios komisijos posėdyje 2016-07-08, dalyvaujant ir pareiškėjui. NŽT Komisija patikslino Sklypo Nr.23 ribas. Atsakovė parengė naują Sklypo Nr.23 ribų schemą, 2016-07-11 raštu Nr.23SD-5263-(14.23.7) pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Panevėžio miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai Panevėžio miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupų, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra- apie detaliai nesuplanuotas teritorijas, pateikdamas kartografinę medžiagą su naujai pažymėtomis Sklypo Nr.23 ribomis (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.308, 337- 340). Administracijos Darbo grupė minėtą NŽT raštą su pridėtais dokumentais apsvarstė 2016-08-23 posėdyje, konstatavo, jog pagal pateiktus dokumentus grąžinamą natūra žemės sklypą galima formuoti tik Taikos al.- Mackevičiaus g. sankirtos pietvakarinėje dalyje, likusi turėtos žemės dalis patenka į statinių su jų užimamais žemės plotais teritorijas, infrastruktūros objektų naudojamas teritorijas, pagal Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius numatyta miesto žaliesiems plotams, todėl priskiriama valstybės išperkamai žemei. Administracija parengė siūlomo natūra grąžinti žemės sklypo (apie 0,0211 ha) schemą, apie tai 2016-10-20 raštu Nr.8A-908(18.7) informavo NŽT Panevėžio skyrių bei pareiškėją. Pareiškėjas šio natūra siūlomo žemės sklypo atsisakė.
NŽT Panevėžio skyrius 2019-03-04 raštu Nr.23SD-2025-(14.23.104) pareiškėją informavo apie galimybę pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo numatyta teise iki 2019-06-01 pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių vastybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Pareiškėjui savo valios nepakeitus, buvo priimtas skundžiamas NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr.23S-72-(14.23.3).
Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalią grąžinamų natūra žemės sklypų tvarką miesto teritorijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau- ir Tvarka). Pagal Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas; Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. <...> ; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai <...>. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. <...>. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...>.
Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, jog NŽT skyrius gali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą į miestui priskirtą žemę tik tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia jam informaciją, kad savininko turėto žemės sklypo ribose yra laisvos (neužstatytos žemės) ir ši žemė nėra valstybės išperkama.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia procedūriniu nuosavybės teisių atkūrimo proceso pažeidimu, t. y. teigia, kad NŽT neteisingai nustačiusi buvusios žemėnaudos ribas, sprendimą priėmė neįsitikinusi, jog buvusios žemėnaudos ribose nėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra išlikusios Sklypo Nr.23 planinės medžiagos. Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr.23SD-7248 kreipdamasis į Administraciją, nebuvo tiksliai nustatęs Sklypo Nr.23 buvusių ribų (buvo nustatytos ribos, apimančiomis Švyturio gatvę abipus Mindaugo g.). Pareiškėjui su nustatytomis Sklypo Nr.23 ribomis nesutinkant, šio sklypo ribų nustatymo klausimą NŽT Panevėžio skyrius svarstė pakartotinai bei jas patikslino (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.337-339). Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad atsakovas, nustatydamas Sklypo Nr.23 ribas, nesivadovavo Nutarime nurodytomis šio sklypo gretimybėmis, nesirėmė I. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.97 komplektuojama vienintele išlikusia planine medžiaga- Panevėžio mieste prie Turkų gatvės žemės sklypo esamo I. B. ir O. B. valdyme planu, sudarytu 1938 metais matininko S. L., kuriame pažymėta L. žemės gretimybė (toliau- ir S. L. planas). Tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia NŽT Komisijos 2016-07-08 posėdžio protokole Nr.23PRT-43-(14.3.6) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovo komisija, dalyvaujant ir pačiam pareiškėjui, išanalizavo ne tik Nutarimo, S. L. plano turinį, bet išanalizavo bei įvertino ir daug kitos dokumentinės medžiagos: Panevėžio apskrities Panevėžio miesto ūkininkų žemės vienkiemiais išskirstymo planą (1927 m.), Panevėžio miesto mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą (1938), Panevėžio miesto savivaldybės burmistro 1938 m. gruodžio 5 d. pažymėjimą Nr.15574, kitų žemės savininkų, turėjusių žemę šioje miesto dalyje, nuosavybės teisių atkūrimo bylas. Teismas, išreikalavęs nuosavybės teisių atkūrimo į Nutarime paminėtus su Sklypu Nr.23 besiribojančius žemės sklypus bylas bei susipažinęs su šiose bylose surinkta medžiaga, neturi pagrindo abejoti NŽT Panevėžio skyriaus nustatytomis Sklypo Nr.23 ribomis (b.l.17, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l.339). Teisėjų kolegija pažymi, kad be NŽT Komisijos 2016-07-08 posėdyje įvertintų dokumentų, pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, galinčių patvirtinti buvusios žemėnaudos ribas, neteikė, pačio pareiškėjo pozicija tiek nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, tiek teisminio ginčo nagrinėjimo metu dėl Sklypo Nr.23 buvusių ribų buvo neapibrėžta ir nenuosekli. Kreipdamasis į Administraciją 2015 m. pabaigoje, Sklypą Nr.23 nurodė išsidėsčius abipus A.Mackevičiaus gatvės (buvusios Plūkių gatvės), šiaurėje besiribojantį su Nevėžio upe, pietuose- su Teatro gatve, apimantį ir dalį dabartinio „Kalnapilio“ (buvusio „Bergšlioschen“) teritorijos (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.292), skunde teismui Sklypo Nr.23 ribas įvardino tik abstrakčiai, nenurodydamas jokių tikslių minėto sklypo ribas žyminčių objektų („A.Mackevičiausgatvė, toliau sklypas ribojasi su „Kalnapilio“ gamyklos senuoju pastatu, Taikos alėja bei Nevėžio upe“). Teismui įpareigojus patikslinti savo poziciją dėl buvusios sklypo vietos bei galimos natūra grąžinti žemės vietos, kaip laisvą natūra grąžintiną žemę nurodė sklypą A.Mackevičiaus g.57, o teismui surinkus papildomą medžiagą dėl sklypo A.Mackevičiaus g.57, bei išreikalavus papildomus įrodymus iš NŽT, dar kartą pakeitė savo poziciją, teismo įpareigojimu 2021-05-12 pateikė savo įsivaizduojamą Sklypų Nr.23 ir 24 išsidėstymo schemą, kuri iš dalies sutampa su NŽT Panevėžio skyriaus nustatytomis Sklypų Nr.23 ir Nr.24 ribomis: iš esmės pagrindinis nesutapimas yra tai, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje Sklypo Nr.23 vakarinė riba, o Sklypo Nr.24 rytinė riba baigiasi ties buvusia (šiuo metu neišlikusia) Turkų gatve, o NŽT parengtoje schemoje sklypai tęsiasi toliau į vakarus ir kerta Mindaugo gatvę.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas nei nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, nei skunde teismui nekėlė abejonių dėl Sklypo Nr.24 nustatytų ribų, savo argumentus dėl galbūt neteisingai nustatytų ir Sklypo Nr.24 ribų išdėstė tik teismo posėdžio metu. Minėta, kad teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti NŽT Panevėžio skyriaus nustatytomis buvusios žemėnaudos ribomis, tačiau įvertinusi tai, kad pareiškėjas savo skundą grindė galimai procedūriniais pažeidimais, tai, kad planinė buvusios žemėnaudos ribų medžiaga nėra išlikusi ir siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl galimai nevisiškai tiksliai nustatytų buvusios žemėnaudos ribų, įpareigojo Administraciją pateikti informaciją, ar pareiškėjo 2021-05-12 teismui pateiktoje ir NŽT Panevėžio skyriaus parengtose schemose, kuriose pažymėta galimai buvusios savininko žemės sklypo ribos yra laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės, kuri teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuota ir grąžinta pareiškėjui natūra. Teismo įpareigojimas buvo apsvarstytas Darbo grupės 2021-05-27 posėdyje. Darbo grupė konstatavo, jog išnagrinėjus abejose schemose (tiek pareiškėjo, tiek atsakovės pateiktose) nurodytą teritoriją, nustatyta, jog grąžinamą natūra žemės sklypą galima formuoti tik Taikos al. ir A.Mackevičiaus g. sankirtos pietvakarinėje dalyje, kas ir buvo siūlyta pareiškėjui Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-10-20 raštu Nr.8A-908(18.7); likusi schemose nurodyta turėtos žemės dalis patenka į statinių su jų užimamos žemės plotais teritorijas, į infrastruktūros objektams priskirtas teritorijas ir pagal Panevėžio miesto bendrojo plano bei Panevėžio m. želdynų tvarkymo specialiojo plano sprendinius – į Panevėžio miesto žaliesiems plotams priskirtas teritorijas; taip pat Nevėžio pakrantės zona įtraukta į investicinio projekto „Nevėžio upės ir pakrančių sutvarkymas (atkarpa nuo Stoties g.tilto iki Nemuno g. tilto)“ ribas, investicinis projektas baigtas įgyvendinti. Darbo grupė teismui pateikė informaciją, kad galima grąžinti teritorija nurodyta Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-10-20 rašto Nr.8A-908(18.7) priede; likusi schemose nurodyta turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Administracija kartu su Darbo grupės 2021-05-27 protokolu Nr.27 teismui pateikė teritorijų planavimo dokumentų, kuriais rėmėsi Darbo grupė, ištraukas, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-10-20 raštą Nr.8A-908(18.7) su priedu (siūlomo natūra grąžinti 0,0211 ha ploto žemės sklypo planą).
Byloje nėra ginčo, kad Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-10-20 raštu Nr.8A-908(18.7) siūlyto natūra grąžinti 0,0211 ha ploto žemės sklypo pareiškėjas atsisakė, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir jis pats. Aukščiau išdėstytos aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad likusi buvusios žemėnaudos teritorijos dalis yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams atlygina valstybė, šiame straipsnyje įtvirtinti galimi atlyginimo už valdtybės išperkamą žemę būdai. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2019 01 11 įstatymo Nr. XIII-1925 redakcija) buvo numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas. Apie tai, kad žemė, į kurią pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama, NŽT Panevėžio skyrius pareiškėją pakartotinai informavo 2019-03-04 raštu Nr.23SD-2025-(14.23.104), šiuo raštu pareiškėjui buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti miško plotu (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.393). Tačiau pareiškėjas savo valios nepakeitė, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe iki 2019 m. birželio 1 d. nepasinaudojo ir toliau siekė nuosavybės teises savo mirusio tėvo vardu atkurti natūra.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Nustačius, kad žemė, įkurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, teisėjų kolegija sprendžia, jog NŽT pagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir priėmė Sprendimą atkurti nuosavybės teises A. L. vardu, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.