Tauragės apylinkės teismo nutartis

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022-12-28 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-5640-2022 A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, valstybinėje žemėje ir privačios nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, Nemuno deltos regioniniame parke, Atmatos upės pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, lygiagrečiai regioninio kelio Nr. 4204 Rusnė – Uostadvario – Švyturys 6 km. ilgio ruože Rusnės saloje, Šilutės r. sav., pagal sutartį su Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), neatlygintinai iškirto minimame Atmatos pakrantės ruože 5168 vnt. medžių ir krūmų, atliko medienos ir šakų smulkinimo, išvežimo darbus. Tarp iškirstų želdinių neteisėtai nupjauta 652 vnt. saugotinų medžių, neturint Šilutės rajono savivaldybės išduoto Leidimo saugotinų želdinių (medžių) ir krūmų kirtimo darbams atlikti (toliau – Leidimas). Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo direktorius A. L., atstovaujantis įmonę, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 3 p. (toliau – Aprašas) (2020-01-08 Nr. D1-4 aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai), bei padarė žalą aplinkai (želdiniams) už 76701,94 Eur.

A. L. už ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirta administracinė nuobauda - 190 Eur bauda.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. L. pateikė skundą dėl Institucijos 2022-12-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5640-2022, kuriuo prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimas ir nagrinėjimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus, kadangi nebuvo ištirti visi su įvykiu susiję įrodymai, jie nebuvo įvertinti, todėl nepagrįstai konstatuota A. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą.

A. L. nesutinka su priimtu nutarimu, kuriuo buvo nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, už tai, jog pažeidė Aprašo 3 punktą, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai) 1 punktą ir priedo 2 punkto, 7.1 punkto, 7.2 punkto, 14 punkto reikalavimus, nes tariamai nupjovė 652 vnt. saugotinų medžių, neturint Šilutės rajono savivaldybės išduoto Leidimo saugotinų želdinių (medžių) ir krūmų kirtimo darbams atlikti ir tuo padarė žalą gamtai.

Skunde A. L. nurodo, kad ANK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugotinų želdinių naikinimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą reikalinga nustatyti, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti, kokiam subjektui yra/buvo deleguota pareiga laikytis/nepažeisti konkrečių teisės aktų reikalavimų.

Aprašo 3 p. nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus, išduotą pagal šio Aprašo 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynu ir želdiniu teritorijose esančiu želdynu ir želdiniu apsaugą, priežiūra ir tvarkymą, būklės stebėsena, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančiu želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynu žemės sklypu kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 dalį ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-31 Įsakymu Nr. A2-199 patvirtintu Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos veiklos nuostatų 1 dalį seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje - seniūnijos aptarnaujamos teritorijos dalyje. Pagal nuostatų 8.27 dalį seniūnijai yra priskirta funkcija organizuoti želdinių priežiūrą. Seniūnijai priskirtų funkcijų vykdymą užtikrina seniūnas (Nuostatų 9.8.3 dalis). Seniūnui net yra priskirta funkcija prireikus rengti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus. Savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoti ir kontroliuoti priimtų sprendimų vykdymą (Nuostatų 9.17 dalis). Be kita ko, seniūnas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę gauti nustatyta tvarka iš rajono savivaldybės tarybos, mero bei kitų struktūrinių padalinių informaciją reikalingą savo funkcijoms vykdyti bei pats privalo informaciją teikti administracijos struktūriniams padaliniams (Nuostatų 16.1 dalis, 16.2 dalis)

Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kuri yra priskirta vykdyti savivaldybės administracijos filialui - seniūnijai ir kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų.

Šilutės rajono savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Nemuno deltos regioniniame parke. Atmatos upės pakrantės apsaugos juostos ir zonoje, lygiagrečiai regioninio kelio Nr. 4204 Rusnė - Uostadvaris - Švyturys 6 km ilgio ruože Rusnės saloje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Vykdant savo funkcijas Šilutės rajono savivaldybės Filialas - (duomenys neskelbtini), o tiksliau seniūnijos funkcijų vykdymą užtikrinanti (duomenys neskelbtini) D. D. ėmėsi organizacinių priemonių, jog minėtame žemės ruože būtų vykdoma tinkama augančių želdinių taip pat lūžusių medžių, krūmų priežiūra, stebima jų būklė ir tam tikslui minėtame žemės ruože ėmė organizuoti medžių kirtimo darbus.

Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra A. L., sudaryta 2021-02-01 Neatlygintinų paslaugų teikimo sutartis numatė seniūnijos pareigą suteikti informaciją ir dokumentus, būtinus paslaugoms teikti bei pareigą bet kuriuo darbų atlikimo metu vykdyti darbų priežiūrą, pateikti reikalavimą sustabdyti darbu atlikimą, kai kyla pagrįstų abejonių dėl paslaugu tiekėjo atliekamų darbų teisėtumo.

Medžių išpjovimą inicijavusi, pjovimo darbus organizavusi, jiems vadovavusi bei darbus kontroliavusi (duomenys neskelbtini) D. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. L. aiškiai nurodė, kad atliko visus reikiamus derinimus ir turi visus reikiamus leidimus jos nurodomų medžių kirtimui. A. L., kuris asmeniškai medžių nepjovė (jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat medžių nepjovė), nekilo jokių abejonių dėl Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)s D. D. leidimų kirsti medžius turėjimo, nes ji veikė ne kaip privatus asmuo, o kaip Šilutės rajono savivaldybės, kuri pati išduoda leidimus saugotinų medžių kirtimui, įgaliojimus turintis subjektas. Medžių kirtimo darbus organizavo ta pati institucija, kuri išduoda leidimus saugotinų medžių kirtimui, todėl A. L. net teoriškai neturėjo ir negalėjo kilti abejonių dėl medžių kirtimo teisėtumo. Be to, A. L. neturėjo ir neturi įgaliojimų tikrinti vietos savivaldos darbuotojų atliekamų veiksmų teisėtumo, todėl pasitikėjo (duomenys neskelbtini)s D. D. teiginiais ir deklaracijomis.

(duomenys neskelbtini) D. D. ne tik organizavo, bet labai aktyviai praktiškai kiekvieną dieną dalyvavo medžių kirtimo procese, nuolat buvo želdinių kirtimo zonoje, stebėjo, tiesiogiai kirtėjams nurodinėjo, kuriuos medžius pjauti, o kuriuos palikti ir šį procesą kontroliavo.

A. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kokia kaltės forma padarytas jam inkriminuojamas pažeidimas, iš esmės neatskleistas ir A. L. kaltės turinys. Tuo tarpu pagal įstatymą administraciniu teisės nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas - tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis - atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad kaltinant asmenį padarius nusižengimą, būtina ne tik nurodyti konkrečia kaltės forma, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turini, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. L. inkriminuojama veika įvykdyta dėl neatsargumo, tačiau ir nutarime nėra atskleistas kaltės turinys t.y. kokie teisės aktai numatė A. L. pareigą tikrinti savivaldos atstovo, o būtent - (duomenys neskelbtini)s D. D., veiksmus ar savarankiškai išrūpinti leidimus saugotinų medžių kirtimui.

Teritorijos valymo darbų atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021-02-02 sutartį pasitelkė rangovą M. V., kuris įsipareigojo atlikti krūmų, medžių ir nelikvidžios medienos pjovimo darbus laikantis (duomenys neskelbtini)s D. D. nurodymu, t.y. pjauti nurodytuose žemės sklypuose ir plotuose jos nurodytus krūmus ir medžius. M. V. apklaustas patvirtino, kad jo ir kolegų atliekamiems darbams vadovavo ir juos kontroliavo tiesiogiai (duomenys neskelbtini) D. D..

Skundžiamame nutarime nėra jokio vertinimo, jog sutikimus iš žemės sklypų savininkų gavo ir jais rūpinosi vienintelis asmuo - (duomenys neskelbtini) D. D., tik ji atliko Leidimo gavimo procedūras ir darbų atlikimą derino su Nemuno deltos regioninio parko direkcija bei kitomis įstaigomis. Nutarime neįvertinta, kad nei A. L., nei jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį nebuvo įsipareigoję atlikti jokių veiksmų, susijusių su leidimų gavimu, kadangi užsakovas buvo ta pati institucija, kuri leidimus išduoda ir darbus organizavo šios institucijos atstovė.

Nutarime cituojamas Sutarties 5.3 punktas, įpareigojantis paslaugų teikėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdyti įsipareigojimus, numatytus Sutartyje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tačiau tai yra standartinės sutarties bendrinė nuostata, niekaip nesuponuojanti A. L. ar jo bendrovės pareigos gauti leidimus saugotinų medžių kirtimui.

A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties.