Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-25 · Administracinė byla Nr. I-2042-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
I-2042-790/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00672-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2042-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00672-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 12.13.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.

Pareiškėjai V. J. ir V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 3R-27 (AG-374/04-2017), panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. (17.5-40)RM-31490 „Dėl paklausimo“, įpareigoti VMI V. J. pateiktoje 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formoje GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ (registracijos Nr. 9.44-GE-464238) ir V. J. pateiktoje 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formoje GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ (registracijos Nr. 9.44-GE-464673) T3 laukelyje pateiktą turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ir kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą – 24 268,91 Eur ir T2 laukelyje turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamų sumą – 26 500 Eur, laikyti teisingomis. Pareiškėjai nurodo, kad 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 578/22922 dalis 2,2922 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 424/16484 dalis 1,6484 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad 2016 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „LITASTA“ 0,0841 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tai pačiai bendrovei pardavė 0,0163 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. Šie žemės sklypai buvo gauti padalijus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypus, kurie buvo nupirkti 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjai 2017 m. kovo 21 d. VMI pateikė 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formas GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ (reg. Nr. 9.44-GE-464238 ir Nr. 9.44-GE-464673). Pareiškėjai šių deklaracijų T2 laukelyje turto pardavimo ir kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų sumą nurodė žemės sklypų pardavimo UAB „LITASTA“ pagal 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis kainų sumą, padalintą iš dviejų (kiekvienam sutuoktiniui) (1 Eur + 52999 Eur/2), t. y. 26500 Eur sumą, o T3 laukelyje šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimo ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą nurodė žemės sklypų bendrą įsigijimo kainą, padalintą iš dviejų (kiekvienam sutuoktiniui), pridedant kitas mažinančias išlaidas (47 787,30 Eur/2 + 375,26 Eur), t. y. 24 268,91 Eur. Pareiškėjai iš VMI 2017 m. liepos 21 d. gavo elektroninius pranešimus apie pateiktų dokumentų trūkumus, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjai pateikė netinkamai užpildytas 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formas GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“, kadangi T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir / ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma – pagal EDS pateiktus dokumentus 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kaina ir kitų su jo pardavimo ar kitokiu perleidimu nuosavybėn faktiškai patirtų išlaidų suma – 24 268,91 Eur deklaruota neteisingai, turi būti 20 620,03 Eur. Pareiškėjai, gavę pranešimus, kreipėsi į VMI su prašymu paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota turto įsigijimo kaina – 20 620,03 Eur. VMI darbuotoja telefonu paaiškino, kad 2008 m. birželio 16 d. įsigijimo kaina, padalinta sutuoktiniams, buvo po 23 893,65 Eur. Šią sumą padalijus iš 1002 kv. m, vieno kv. m kaina 23,846 Eur. Pagal 2016 m. balandžio 8 d. sutartį buvo parduota 163 kv. m už 1 Eur. Todėl mažinti apmokestinamųjų pajamų šio ploto įsigijimo kaina 3886,90 Eur (163 kv. m × 23,846 Eur) negalima, nes ne abu plotai buvo parduoti vienu sandoriu. Taigi, iš esmės tokia išvada buvo padaryta dėl to, kad 0,0841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0163 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduoti UAB „LITASTA“ dviem skirtingomis sutartimis, dėl to T3 laukelyje iš turto įsigijimo kainos turėjo būti atimta 0,0163 ha žemės sklypui tenkanti turto įsigijimo kainos dalis. Pareiškėjai VMI pateikė 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymą apskaičiuojant abiejų sklypų patirtas įsigijimo išlaidas ir gautas pajamas atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus bei remtis UAB „Capital vertinimas“ ataskaita bei joje nurodytomis sklypų kainomis. VMI 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. (17.5-40)RM-31490 „Dėl paklausimo“ (toliau – skundžiamas raštas) nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojų turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 3 punktą, turto, įgyto paveldėjimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas įvertinamas paveldėjimo ar dovanojamo turto mokesčiui apskaičiuoti prašymo mokesčių administratoriui dieną, tačiau šiuo atveju perleistas turtas buvo įsigytas pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita negalima vadovautis nustatant parduoto turto įsigijimo kainą. Pareiškėjai dėl skundžiamo rašto pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjai nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos išvada, kad vadovautis UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita nėra pagrindo. Pareiškėjai teigia, kad tokia išvada padaryta remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo 19 straipsniu, kuriame nurodoma, kad įsigyjant daiktą įsigijimo suma yra ta, kuri nurodyta sutartyje. Tačiau pareiškėjai mano, kad tokia išvada pateikta tik remiantis siauru įstatymo aiškinimu, tačiau mokesčių teisėje turi būti vadovaujamasi turinio viršenybės prieš formą principu. Nors abu žemės sklypai parduoti dvejomis sutartimis, žemės sklypų pirkėjas bendras, sutarčių sudarymo laikotarpis trumpas, žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, 0,0163 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas. Šios aplinkybės pagrindžia, kad nors buvo sudarytos dvi sutartys, šalių valia buvo sudaryti vieną sandorį dėl abiejų žemės sklypų pardavimo UAB „LITASTA“ už sutartą bendrą 53 000 Eur kainą. Kad abu žemės sklypai iš esmės buvo parduoti nors ir dvejomis sutartimis, tačiau vienu sandoriu, patvirtina ne tik 2016 m. kovo 9 d. pasirašyta preliminarioji sklypų pirkimo sutartis, bet ir UAB „Capital vertinimas“ sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, jog abu sklypai sudaro vieną visumą ir yra perleidžiami kartu. Pareiškėjų manymu, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, iš žemės sklypų gautų pajamų apmokestinimas apskaičiuotinas GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą taikant 0,0163 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0841 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui kaip vienam sandoriui. Todėl turi būti vadovaujamasi UAB „Capital vertinimas“ sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaita kaip atskleidžiančia tikrąjį minėto žemės sklypų perleidimo sandorio turinį.Pareiškėjai nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos išvada, kad sklypų įsigijimo kaina ir su sklypų pardavimu susijusios išlaidos gali būti apskaičiuojamos tik matematiškai sudėjus sklypų kainą ir išlaidas ir apskaičiavus, kiek išlaidų tenka vienam arui abiejų sklypų po jų suformavimo ir padauginus gautas išlaidas iš naujai suformuoto sklypo ploto. Pareiškėjai nurodo, kad VMI pateikti 1 kv. m įsigijimo ir perleidimo kainos skaičiavimo būdai, kuriems pritaria Lietuvos administracinių ginčų komisija, iš esmės skiriasi. VMI 1 kv. m įsigijimo kainą nustato kaip atskirų dviejų žemės sklypų bendro ploto ir bendros įsigijimo kainos vidurkį, tačiau nustatant sklypų pardavimo kainą yra skaičiuojama 1 kv. m sklypo kaina kiekvienam sklypui atskirai, neatsižvelgiant į tai, kad sklypai buvo gauti padalijus sklypus, kai keitėsi abiejų sklypų plotai. Todėl pareiškėjai mano, kad tokie apskaičiavimai yra nesąžiningi jų atžvilgiu. Pareiškėjai nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos išvada, kad VMI teisingai nurodė, jog atskirų sklypų pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskirose eilutėse. Pareiškėjai teigia, kad nei Lietuvos administracinių ginčų komisija, nei VMI nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu. Pareiškėjai akcentuoja, kad buvo šalių valia sudaryti vieną sandorį dėl abiejų žemės sklypų pardavimo už bendrą kainą.

II.

Atsakovė VMI atsiliepimu į skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai deklaracijų prieduose „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ deklaravo po ½ dalį dviejų žemės sklypų perleidimo pajamas ir įsigijimo išlaidas vienoje eilutėje. Tačiau valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ir pagal prie deklaracijų pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjai 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 2 žemės sklypus. Padalijus minėtus žemės sklypus, buvo suformuoti 0,0841 ha ir 0,0163 ha žemės sklypai. Šie žemės sklypai buvo parduoti dviem atskirais sandoriais – 2016 m. kovo 30 d. buvo parduotas 0,0841 ha žemės sklypas už 52 999 Eur., o 0,0163 ha žemės sklypas už 1 Eur nuosavybės teise neišlaikius 10 metų. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 (toliau – Taisyklės), 50.3 ir 50.4 papunkčiuose imperatyviai nurodoma, kad deklaracijos priedo „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ T2 laukelyje turi būti įrašoma turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamų suma, gauta už minėtame skyriuje nurodomo kiekvieno daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn. Kiekvieno daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos turi būti įrašomos atskirose deklaracijos priedo I skyriaus eilutėse. T3 laukelyje turi būti įrašoma kiekvieno daikto įsigijimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn GPM įstatymo 19 straipsnyje nurodytų faktiškai patirtų išlaidų suma, pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dvejomis atskiromis notarinėmis sutartimis pardavė du atskirus žemės sklypus, todėl laikydamiesi Taisyklių reikalavimų turi atskirose deklaracijos eilutėse deklaruoti kiekvieno sklypo įsigijimo ir pardavimo išlaidas. Taisyklių 192 punkte nurodyta, kad kai deklaracijoje ar jo prieduose nustatomos klaidos (neatitikimai), nuolatiniam Lietuvos gyventojui yra siunčiamas informacinis pranešimas ištaisyti klaidas (neatitikimus). Todėl pareiškėjams 2017 m. gegužės 11 d. buvo išsiųsti informaciniai pranešimai pateikti duomenis – dokumentus apie turto įsigijimą ir perleidimą. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 12 d. pateikė pirkimo pardavimo sutartis ir kitus dokumentus. Palyginus VMI turimus duomenis ir pareiškėjų pateiktus papildomus duomenis buvo nustatyti neatitikimai, todėl 2017 m. birželio 8 d. išsiųsti informaciniai pranešimai su nurodymu patikslinti deklaraciją, nes pagal pateiktus dokumentus 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kaina neteisinga. Kadangi deklaracijos nebuvo patikslintos, 2017 m. liepos 21 d. buvo išsiųsti informaciniai pranešimai su nurodymu patiksinti deklaraciją, kadangi 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kaina deklaruota neteisinga, turi būti 20 620,03 Eur. Pareiškėja 2017 m. liepos 26 d. papildomai pateikė turto pasidalijimo sutarties kopiją, o 2017 m. rugpjūčio 4 d. savo prieštaravimus, kitus dokumentus. VMI, įvertinusi pateiktus prieštaravimus ir kitus dokumentus 2017 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė informacinį pranešimą su nurodymu patikslinti deklaraciją, kadangi turto pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskiromis eilutėmis, nes tai yra 2 atskiri sandoriai. 2017 m. rugsėjo 4 d. išsiųstas informacinis pranešimas su nurodymu patiksinti deklaraciją, nurodant, kad turto įsigijimas yra faktiškai patirtos išlaidos, o turto vertinimas tam neturi įtakos; parduoti du atskiri sklypai, todėl turto pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskiromis eilutėmis; kiekvieno sklypo įsigijimo išlaidos turi būti deklaruotos atskirai. Atsakovė nurodo, kad pagal Taisyklių 193 punktą patikslintą visiškai užpildytą deklaraciją ir visus reikalingus jos priedus per informaciniame pranešime nurodytą terminą privalu pateikti mokesčių administratoriui. Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į VMI ir pateikė paklausimą. Atsakovė nurodo, kad skundžiamu raštu išsamiai ir motyvuotai atsakė pareiškėjams. Atsakovė teigia, kad skundžiamas raštas yra informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo atsakoma į pareiškėjų paklausimą, todėl jis negali būti ginčo objektu. Atsakovė mano, kad pareiškėjų skundas galėtų būti nagrinėjamas tik dėl to, ar raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovė pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų pardavę žemės sklypus viena sutartimi, kiekvieno daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos turi būti deklaruojamos deklaracijos priedo I skyriaus atskirose eilutėse. Pagal GPM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, apskaičiuojant nekilnojamojo daikto įsigijimo kainą ir susijusias išlaidas, iš jo pardavimo pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais. Vadovaujantis GPM įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jį įsigyjant pagal pirkimo-pardavimo sandorį, yra už tą turtą sumokėta suma, todėl pareiškėjų pateikta UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita būtų galima vadovautis tik tuo atveju, kai perleistas turtas būtų įsigytas dovanojimo ar paveldėjimo būdu. Nors pareiškėjai teigia, kad jų valia buvo parduoti žemės sklypus kartu už bendrą kainą, tačiau faktiškai žemės sklypai buvo parduoti dvejomis skirtingomis sutartimis kaip du atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl mažinti 0,0841 ha žemės sklypo apmokestinamųjų pajamų 0,0163 ha žemės sklypui tenkančia turto įsigijimo kainos dalimi nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Remiantis MAĮ 73 straipsnio 1 dalimi, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal MAĮ 76 straipsnio 1 dalį mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, kai mokesčio mokėtojo pateikta mokesčio deklaracija turėjo trūkumų ir jie šio Įstatymo VII skyriaus ir (arba) 80 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka buvo pašalinti, laikoma, kad ji buvo pateikta pirminės mokesčių deklaracijos pateikimo dieną.MAĮ 80 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių administratorius, nustatęs formalius mokesčio deklaracijos trūkumus, turi teisę juos pašalinti savo iniciatyva, jeigu dėl to nesikeičia mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė. MAĮ 80 straipsnio 3 dalis nustatyti mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką deleguoja centriniam mokesčių administratoriui. VMI 2004 m. liepos 9 d. viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (toliau – Deklaracijų pateikimo taisyklės) 14 punktas nustato, kad elektroniniu būdu pateikta deklaracija mokesčių administratoriaus iniciatyva netaisoma. Apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus) mokesčių mokėtojas informuojamas elektroniniu būdu. Remiantis Deklaracijų pateikimo taisyklių 15 punktu, trūkumus, turinčius (turėsiančius) įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei, šalina tik mokesčių mokėtojas. VMI 2004 m. liepos 9 d. viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtinta Pranešimo apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus FR1025 forma. VMI 2010 m. liepos 21 d. viršininko įsakymu Nr. VA-83patvirtintų Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių 34 punktas numato, kad kai mokesčių mokėtojas pateikia dokumentą, atliekamas automatizuotas pateikto dokumento tikrinimas, po kurio dokumentui suteikiamas atitinkamas statusas. Dokumentams suteikiami statusai ir jų aprašymai skelbiami Elektroninio deklaravimo sistemos svetainėje. Remiantis šių taisyklių 35 punktu, jeigu atliekant dokumento tikrinimą nustatomi dokumento trūkumai, mokesčių mokėtojui siunčiama Pranešimo apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus FR1025 forma <…>. Pranešime nurodoma, kokiu būdu ir per kokį terminą nustatyti trūkumai turi būti pašalinti bei kokios trūkumų nepašalinimo pasekmės.MAĮ VII skyrius reglamentuoja mokesčio deklaracijos trūkumų šalinimą mokestinio tyrimo atveju. Kadangi šiuo atveju mokestinis tyrimas nebuvo atliekamas, šiame MAĮ skyriuje esantis teisinis reglamentavimas nėra aktualus sprendžiamam ginčui. GPM įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPM įstatymo 19 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina; su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą. GPM įstatymo 2 straipsnio 28 dalis nustato, kad turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.Taisyklių 15.3 papunktis nustato, kad GPM deklaracijos GPM308T priedas „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ skirtas ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosioms pajamoms įrašyti. Pagal Taisyklių 50.3 papunktį T2 laukelyje turi būti įrašoma turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamų suma, gauta už šiame skyriuje nurodomo kiekvieno daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn. Kiekvieno daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos turi būti įrašomos atskirose šio priedo I skyriaus eilutėse. Tuo tarpu pagal Taisyklių 50.4 papunktį T3 laukelyje turi būti įrašoma kiekvieno daikto įsigijimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn faktiškai patirtų išlaidų suma, pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais. Pareiškėjai 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 90 000 Lt įsigijo 578/22922 dalis 2,2922 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už 75 000 Lt įsigijo 424/16484 dalis 1,6484 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 173-179). Iš 2016 m. kovo 15 d. žemės sklypų pertvarkymo padalijimo būdu sutarties matyti, kad pareiškėjams 2005 m. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise priklausė ir kitos paminėtų žemės sklypų dalys, viso pareiškėjams priklausė 1183/22922 dalis 2,2922 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 781/16484 dalis 1,6484 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-34), o šia sutartimi bendraturčiai pertvarkė padalijimo būdu žemės sklypus ir pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į tris atskirus žemės sklypus, kurių plotai 841 kv. m, 962 kv. m ir 163 kv. m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti padalinti žemės sklypai, tarp jų 1) 0,0841 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautas padalijus 2,2922 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,6484 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2) 0,0163 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautas padalijus 2,2922 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,6484 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90-98). 2016 m. kovo 30 d. pareiškėjai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „LITASTA“, kuria pardavė šiai bendrovei 0,0841 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 52 999 Eur (2 t., b. l. 35-42). 2016 m. balandžio 8 d. pareiškėjai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ta pačia bendrove, kuria pardavė 0,0163 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 Eur. Pareiškėjai VMI pateikė 2016 m. mokestinio laikotarpio metines pajamų deklaracijas, kurių GPM308T priede „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ T2 laukelyje „Turto ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos“ kiekvienas iš pareiškėjų nurodė 26 500 Eur sumą, o T3 langelyje „Šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų suma“ kiekvienas iš pareiškėjų nurodė 24 268,91 Eur sumą (t. 2, b. l. 143-155). Matyti, kad pareiškėjai šiuose langeliuose atskirai nenurodė pajamų, gautų už kiekvieną iš parduotų žemės sklypų, bei atskirai nenurodė šių žemės sklypų įsigijimo išlaidų. Atsakovė 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjai pateikė raštą „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodė, kad nustatė pateiktos deklaracijos trūkumus ir paprašė per 10 darbo dienų pateikti dokumentus apie turto įsigijimą ir perleidimą (2 t., b. l. 163). Nekyla ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjai, vykdydami prašymą, pateikė VMI minėtas 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypų pertvarkymo padalijimo būdu sutartį, 2016 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2016 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjai pateikė Pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 forma), kuriame nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje deklaracijoje nustatė trūkumus, t. y. deklaracijos T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ ar pajamų suma; pagal Elektroninio deklaravimo sistemoje pateiktus dokumentus 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kaina neteisinga. Pranešime atsakovė prašė pareiškėją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti tinkamai užpildytą dokumentą (2 t., b. l. 164). Pareiškėja 2017 m. liepos 21 d. gavo Pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 forma), kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 21 d. buvo nustatyta, jog pareiškėja pateikė netinkamai užpildytą 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaraciją, kadangi T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma – pagal Elektroninio deklaravimo sistemoje pateiktus dokumentus 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kaina deklaruota neteisinga, turi būti 20 620,03 Eur (1 t., b. l. 146-147).Pareiškėjai dėl VMI 2017 m. liepos 21 d. pranešime nurodytų trūkumų 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė jų pateiktose deklaracijose nurodytą turto įsigijimo kainos ir kitų su pardavimu susijusių išlaidų sumą – 24 268,91 Eur – laikyti teisinga, nurodė, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti vieną sandorį dėl abiejų žemės sklypų pardavimo už bendrą 53 000 Eur sumą (2 t., b. l. 130-133). Tačiau atsakovė 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir rugpjūčio 18 d. Pranešimais apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 forma) pareiškėjams nurodė, kad deklaracijos yra su trūkumais, kadangi T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma; turto pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskiromis eilutėmis, nes tai yra 2 atskiri sandoriai (2 t., b. l. 166-167). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 4 d. gavo Pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus FR1025 forma, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatyta, jog pareiškėjas pateikė netinkamai užpildytą 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaraciją, kadangi T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma – turto įsigijimas yra faktiškai patirtos išlaidos, turto vertinimas tam neturi įtakos; pagal dvi atskiras notarines sutartis parduoti du atskiri sklypai su atskirais unikaliais numeriais, todėl turto pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskiromis eilutėmis, nes tai yra 2 atskiri sandoriai; kiekvieno sklypo įsigijimo išlaidos turi būti deklaruotos atskirai (1 t., b. l. 148-149, 168).Pareiškėjai atsakovei pateikė 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymą, prašydami apskaičiuojant abiejų sklypų įsigijimo išlaidas ir gautas pajamas atsižvelgti į jų paaiškinimus ir remtis UAB „Capital vertinimas“ ataskaita bei joje nurodytomis sklypų vertėmis. Be to, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsakovei paklausimą, prašydama apskaičiuojant abiejų sklypų patirtas įsigijimo išlaidas ir gautas pajamas, atsižvelgti į preliminarią sutartį ir turto vertinimo ataskaitą (2 t., b. l. 169).VMI 2017 m. spalio 13 d. šioje byloje skundžiamu raštu Nr. (17.5.40)RM-31490 atsakė į pareiškėjos paklausimą, nurodydama Taisyklių 50.3 ir 50.4 punktus ir paaiškindama, kas deklaracijos priedo T2 ir T3 laukeliuose turi būti nurodoma, pateikdama nuomonę, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita negalima vadovautis nustatant parduoto turto įsigijimo kainą. VMI šiame rašte prašė patikslinti pateiktas deklaracijas, išaiškino, kad parduotų žemės sklypų, neišlaikytų nuosavybėje nuo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 10 metų, pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos deklaracijos atskirose GPM308T priedo I skyriaus eilutėse (t. 1, b. l. 14-15). Pareiškėjai dėl VMI 2017 m. spalio 13 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo VMI deklaracijose nurodytas sumas laikyti teisingomis padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.Pareiškėjai šiame administraciniame ginče prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, VMI 2017 m. spalio 13 d. skundžiamą raštą ir įpareigoti VMI pareiškėjų pateiktose 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaracijose T2 ir T3 laukeliuose nurodytas sumas laikyti teisingomis. Teismas vertina, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti VMI pareiškėjų pateiktose 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaracijose T2 ir T3 laukeliuose nurodytas sumas laikyti teisingomis negali būti tenkinamas. Kaip jau buvo paminėta, VMI suteikti įgaliojimai, gavus elektroniniu būdu pateikiamą atitinkamo mokesčio deklaraciją, patikrinti jos duomenis ir, nustačius jos trūkumus, apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus) mokesčių mokėtoją informuoti elektroniniu būdu išsiunčiant patvirtintos formos Pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 formą). Teisės aktai draudžia VMI pačiai taisyti mokesčio deklaracijos trūkumus savo iniciatyva, jeigu dėl to gali pasikeisti mokesčio mokėtojo mokestinė prievolė, taip pat elektroniniu būdu pateiktas deklaracijas. Kadangi VMI įgaliojimai nustatyti pateiktų deklaracijų trūkumus pateikiant mokesčių mokėtojams Pranešimus apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 formoje) yra numatyti teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad VMI, realizuodama šiuos įgaliojimus, viršijo suteiktą kompetenciją ar atliko neteisėtus veiksmus.Teismas sprendžia, kad atsakovė pareiškėjams ne kartą teiktuose Pranešimuose apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 forma) pagrįstai ir teisėtai nurodė nustatytus deklaracijų trūkumus – kad turto pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskiromis eilutėmis. Jau minėta, kad pagal Taisyklių 50.3 papunktį T2 laukelyje turi būti įrašoma turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamų suma, gauta už šiame skyriuje nurodomo kiekvieno daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn. Kiekvieno daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos turi būti įrašomos atskirose šio priedo I skyriaus eilutėse. Tuo tarpu pagal Taisyklių 50.4 papunktį T3 laukelyje turi būti įrašoma kiekvieno daikto įsigijimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn faktiškai patirtų išlaidų suma, pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais. Tai reiškia, kad šiuose laukeliuose negali būti sumuojamos atskirų daiktų pardavimo pajamos ir įsigijimo kainos bei su pardavimu susijusios išlaidos, o šios sumos turi būti nurodomos kiekvienam daiktui atskirai. Tokią taisyklę lemia GPM įstatyme įtvirtintas aptartas teisinis reglamentavimas, numatantis, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. GPM įstatymas aiškiai apibrėžia, kad turtas yra, be kita ko, ir nekilnojamieji daiktai, vadinasi GPM deklaracijoje turi būti atskirai nurodytos kiekvieno nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos ir šio daikto įsigijimo kaina. Aptariamu atveju spręstina, kad kadangi 2016 m. kovo 30 d. pareiškėjai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „LITASTA“, kuria pardavė šiai bendrovei 0,0841 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 8 d. pareiškėjai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ta pačia bendrove, kuria pardavė 0,0163 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal aptartas GPM įstatymo ir Taisyklių nuostatas pareiškėjai deklaracijos GPM308T priede atskirose eilutėse turėjo nurodyti kiekvieno iš šių nekilnojamųjų daiktų pardavimo sumas (T2 laukelyje) ir kiekvieno šių nekilnojamųjų daiktų įsigijimo kainas (T3 laukelyje). Pareiškėjų pozicija, kad abu žemės sklypai buvo parduoti nors ir dvejomis sutartimis, tačiau vienu sandoriu, nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė Lietuvos administracinių ginčų komisija, pareiškėjų pateikti juridinę galią turintys dokumentai patvirtina žemės sklypų įsigijimo ir pardavimo aplinkybes ir kainas. Pagal pareiškėjų pateiktas pirkimo-pardavimo sutartis ir kitus dokumentus akivaizdu, kad pareiškėjai gavo pajamas iš dviejų atskirų nekilnojamųjų daiktų pardavimo. Pareiškėjų parduoti žemės sklypai teisine prasme yra atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. jie buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai su tik jiems suteiktais atskirais unikaliais numeriais, jų individualios savybės skirtingos (skirtingi žemės sklypų plotai, jų vieta, veiklos apribojimai, kitas teisinis režimas ir kt.), pirkimo-pardavimo sutartyse atskirai nurodytos jų pirkimo kainos. Todėl aplinkybės, kad jie parduoti tam pačiam pirkėjui, yra šalia vienas kito ar ekonomine prasme gali būti vertinami kaip visuma (pvz., atliekant turto vertinimą), nepaneigia, kad pajamos GPM įstatymo taikymo prasme buvo gautos iš dviejų atskirų nekilnojamųjų daiktų pardavimo. Pagal GPM įstatymo 19 straipsnį iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina; su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą. Pagal šio straipsnio 3 dalį leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kaip minėta, pagal Taisyklių 50.4 papunktį T3 laukelyje turi būti įrašoma kiekvieno daikto įsigijimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn faktiškai patirtų išlaidų suma, pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais.Teismas vertina, kad VMI Pranešimuose apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 forma) pagrįstai ir teisėtai buvo nustatytas ir kitas pareiškėjų pateiktų deklaracijų trūkumas – kad deklaruota neteisinga 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kaina. Kaip jau minėta, 2016 m. kovo 30 d. pareiškėjai UAB „LITASTA“ pardavė 0,0841 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, kad šis žemės sklypas buvo gautas padalijus 2,2922 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,6484 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, nuosavybės teisę į šiuos žemės sklypus (jų dalis) pareiškėjai įgijo 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. už 90 000 Lt įsigijo 578/22922 dalis 2,2922 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už 75 000 Lt įsigijo 424/16484 dalis 1,6484 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi 2008 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjai įsigijo iš viso 1 002 kv. m žemės plotą, visa šios žemės įsigijimo kaina (165 000 Lt arba 47 787,30 Eur) negali būti priskiriama vien tik mažesnio ploto, t. y. 0,0841 ha, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainai. Kaip teisingai nurodė VMI, pareiškėjai šio žemės sklypo įsigijimo kaina galėjo laikyti tik proporcingai parduoto žemės sklypo plotui priskirtiną jo įsigijimo kainą. Pareiškėjai jokio kito aptariamo žemės sklypo įsigijimo kainos apskaičiavimo principo nenurodo. Taigi, pareiškėjų pateikti juridinę galią turintys dokumentai nepagrindė visos deklaruotos 2016 m. kovo 30 d. parduoto turto įsigijimo kainos, todėl VMI Pranešimuose apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (FR1025 forma) pagrįstai ir teisėtai nustatė šį deklaracijos trūkumą. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad atsakovė teisingai aiškino ir taikė GPM įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas ir pareiškėjų deklaracijose pagrįstai nustatė aptartus trūkumus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo ir įpareigoti VMI pareiškėjų pateiktose 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaracijose T2 ir T3 laukeliuose nurodytas sumas laikyti teisingomis. Kaip minėta, pareiškėjai VMI pateikė 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymą apskaičiuojant abiejų sklypų patirtas įsigijimo išlaidas ir gautas pajamas atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus bei remtis UAB „Capital vertinimas“ ataskaita bei joje nurodytomis sklypų kainomis. Kaip jau minėta, pagal GPM įstatymą teisiškai reikšminga turto įsigijimo kaina. Šiuo atveju, minėta, pareiškėjų pateikti juridinę galią turintys dokumentai patvirtina žemės sklypų įsigijimo aplinkybes ir kainas, vadinasi, sprendžiant dėl deklaracijose pateiktų duomenų teisingumo nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų atsakovei pateikta UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita kaip atspindinčia parduoto turto įsigijimo kainą. Todėl teismas vertina, kad VMI 2017 m. spalio 13 d. skundžiamu raštu pareiškėjams pagrįstai nurodė, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita negalima vadovautis nustatant parduoto turto įsigijimo kainą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo rašto. Pastebėtina, kad šiame rašte atsakovė teisingai nurodė, kad parduotų žemės sklypų pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos atskirose deklaracijos GPM308T priedo I skyriaus eilutėse. Kadangi atsakovė skundžiamu raštu teisingai išaiškino teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nurodė patikslinti deklaracijas, pagrindo panaikinti šį atsakovės skundžiamą raštą nėra. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. sausio 23 d. sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai bei teisėtai atmetė pareiškėjų skundą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimą, VMI skundžiamą raštą ir įpareigoti VMI pareiškėjų pateiktose 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaracijose T2 ir T3 laukeliuose nurodytas sumas laikyti teisingomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. J. ir V. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras