Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo J. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės (toliau tekste - prokurorė) 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2013 m. balandžio 8 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis nurodė, kad 2013 m. balandžio 8 d. į pareiškėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veržėsi Z. G. ir kiti asmenys su filmavimo kameromis. Pareiškėjo teigimu, šie asmenys daužė duris, išlaužė detalę prie durų, reikalavo įleisti į butą, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, jį šmeižė, grasino. Pareiškėjas nurodė, jog į savo butą minėtų asmenų neįsileido.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas (toliau tekste - tyrėjas), išnagrinėjęs minėtą pareiškimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2013 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau tekste - BK).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2013 m. balandžio 18 d. tyrėjo priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai. Prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto 2013 m. balandžio 18 d. tyrėjo nutarimo, šį skundą 2013 m. gegužės 9 d. nutarimu atmetė ir nurodė, jog tyrėjo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Nesutikdamas su tokiu prokurorės nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prašė panaikinti minėtą 2013 m. gegužės 9 d. prokurorės nutarimą. Žemesnės instancijos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad tyrėjo bei prokurorės padarytos išvados yra pagristos, nes medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančio 2013 m. balandžio 12 d. tyrėjo tarnybinio pranešimo duomenys ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, o kitų objektyvių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų atliekami neteisėti veiksmai, nėra.

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. birželio 5 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nenagrinėjo klausimo dėl namo bendrijos „Planeta“ pirmininkės Z. G. neteisėtų veiksmų, kai ji savo įžūliais veiksmais veržėsi į J. Č. butą, reikalavo kartu su žurnalistais užeiti į butą, kad filmuotų asmenį prieš jo valią, apšmeižtų asmenį, kuris sąžiningai dirbo ir visą gyvenimą paaukojo Lietuvai, pasižymėjo sąžiningu darbu. Iš chuliganiškų paskatų bei pažeidžiant neliečiamumo principą, neturint jokio pagrindo, pareiškėjo buto durys buvo sulaužytos Z. G. iniciatyva, o po kelių dienų, be jokių motyvų vėl laužėsi į butą pasikvietusi į pagalbą jai pažįstamus žurnalistus su filmavimo kameromis iš TV3 laidos „Gyvenimo kryžkelė“. Pareiškėjas atsisakė geruoju įsileisti juos į butą, nes tik tokiu būdu galėjo išvengti konflikto bei smurto. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. įtvirtinta nuostata, kad be gyventojų sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, tik išskirtiniais atvejais. Tačiau namo pirmininkė nuolat ir nepagrįstai grasina susidorojimu su pareiškėju, šmeižia, spjaudo, rodo špygas, žada „supakuoti į paklodę kaip kačiuką“ ir išvežti tolyn nuo namų, ir tokiu būdu apriboti pareiškėjo teisę turėti nuosavybę. Pareiškėjas skunde taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nurodo, kad nebuvo imtasi jokių priemonių dėl pareiškėjo nurodytų piliečių chuliganiškų veiksmų, kad būtų sudrausminti Z. G. neteisėti veiksmai, kad ji elgtųsi visuomenėje civilizuotai ir nepažeistų kitų asmenų teises naudotis savo asmeniniu turtu.

Pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai formaliais pagrindais atsisakė įvertinti minėtų asmenų veiksmus, todėl nutartis priimta be pagrindo. Teismai ne kartą baudė pareiškėją už jo netinkamą gyvenimo būdą, tačiau nė karto nepasisakė, kodėl jo gyvenimo būdas nepriimtinas kitiems ir kokių veiksmų asmeniškai turėtų imtis, kad patenkinti nepatenkintų asmenų lūkesčius. Pareiškėjo įsitikinimu, žurnalistų iškvietimas be jo žinios, pažeidė jo garbę ir orumą, nes buvo kišamasi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą, jo butas filmuotas be jo sutikimo. Jei teismai neįžvelgė įstatymo pažeidimo, tokius teisėjus reikia keisti. Prieš įstatymą visi yra lygus, negalima prisidengti autoritetu, šiuo atveju, namo bendrijos pirmininkės autoritetu ir tokiu būdu menkinti eilinius piliečius. Namo bendrijos pirmininkės reikalavimai turi būti teisėti ir atitikti įstatymus. Teismas negali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kai pažeidžiamos teisės pareiškėjo, kuris civilizuotomis priemonėmis reikalauja teisingumo. Nutartis tendencinga, jos išvados nepagrįstos, nutarimas atmesti pareiškėjo skundą taip pat. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra senyvo amžiaus Lietuvos Respublikos pilietis, ligotas nedirbantis pensininkas, jis nuolat terorizuojamas minėtų kaimynių ir jas palaikančių asmenų. Visą savo gyvenimą dirbo Lietuvos žmonių labui, ir dabar, būdamas pensinio amžiaus, bendrauja su bendrija „Karitas“ ir savo asmeniniais darbais padeda tiems žmonėms, kuriems daugiau reikalinga materialinė parama.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2013 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tarp pareiškėjo ir namo pirmininkės Z. G. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, nes šiuo metu vyksta teismo procesas, kuriuo siekiama, jog būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas išvežti iš buto esančias šiukšles savo lėšomis. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat yra nurodyta, jog namo pirmininkė buvo išsikvietusi TV3 laidos „Gyvenimo kryžkelė“ žurnalistus. Atvyko žurnalistė Agota kartu su operatoriumi. Jie norėjo nufilmuoti netvarkingai gyvenantį namo gyventoją, t. y. pareiškėją. Tačiau į butą vyriškis nieko neįleido. Moters teigimu, niekas pareiškėjui negrasino ir jo nešmeižė, necenzūrinių žodžių nevartojo, durų nelaužė. Iš pateiktų Z. G. ir paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas nufilmuotas nebuvo, nes į butą nieko neįsileido. Žurnalistų išsikvietimas nėra laikytinas nusikaltimu. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad žurnalistai ar Z. G. būtų tyčia siekę sugadinti pareiškėjo turtą, t. y. nulaužti durų detalę. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius apie neva jo atžvilgiu žurnalistų ir Z. G. išsakytus grasinimus bei įžeidinėjimus, šmeižtą, turto sugadinimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. Č. yra ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad neprižiūri savo buto, jame kaupia atliekas, jų laiku nepašalina, nesitvarko ir neprižiūri bendros namo savininkų nuosavybės bei nesudaro galimybių kitiems to padaryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas negali būti laikomas priemone kerštauti asmenims, su kuriais susiklostė konfliktiniai santykiai, ir kurie spręstini civilinės ir administracinės teisenos tvarka. Taip pat baudžiamojo proceso pradžiai yra būtina konstatuoti, kad asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis. Šiuo konkrečiu atveju to daryti nėra jokio pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo skunde nurodomos kitos aplinkybės, susiję su kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir dėl to teismas nepasisakys.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, žemesnės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo J. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. birželio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.