- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- Ik-1295-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02403-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Antrajam operatyviniam tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Egidijus Losis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui D. J. ir jo atstovui advokatui Egidijui Losiui, atsakovės Krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui Giedriui Gauliai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyviniam tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. skunde teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymą Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011-10-27 įsakymo Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą iš naujo atlikti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir po tikrinimo procedūros atlikimo priimti aiškų sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija išdavimo ar neišdavimo; 4) priteisti iš atsakovės teismo išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2011-10-11 įsakymu Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) nutraukė jo kandidatūros tikrinimą darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Įsakyme dėl jo kandidatūros tikrinimo nutraukimo pažymėta, kad tikrinimas yra nutrauktas, nes jis tariamai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 str. 1 d. 4 p. nurodytos sąlygos. Taip pat Įsakyme pažymėta, kad jo kandidatūros tikrinimo metu tariamai buvo nustatytos VTPĮ 16 str. 2 d. 17 p. nurodytos aplinkybės, t. y. piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba kai yra nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija, t. y. jis neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ir aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartą vairavo transporto priemonę esant neblaiviam, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas elgesio normas ir nesąžiningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą. Šių argumentų pagrindu krašto apsaugos ministrė įsakė nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Mano, kad šis Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant nei VTPĮ nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. VAĮ 8 str. įtvirtina bendruosius reikalavimus, kurie yra keliami individualiam administraciniam aktui. Skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes jis yra priimtas jo atžvilgiu, sukelia pareiškėjui atitinkamus teisinius padarinius (jis kaip karys negali dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“), t. y. kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, kas ir buvo padaryta jo atžvilgiu. Jis su įsakymu buvo pasirašytinai supažindintas 2011-10-17, pažeidžiant VAĮ 8 str. 4 d. numatytą privalomą 3 darbo dienų terminą, t. y. su Įsakymu turėjo būti supažindintas ne vėliau kaip spalio 14 d. Taip pat buvo pažeistas VAĮ 8 str. 1, 2 ir 3 d. Visi Įsakymo turinyje išdėstyti samprotavimai (argumentai), kad jis neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus ir kt. nėra patvirtinti jokia faktine medžiaga (objektyviais duomenimis (faktais)). Iš Įsakymo turinio nėra aišku apie kokius padarytus pažeidimus yra kalbama, kada jie buvo padaryti, kaip ir kada jis buvo baustas už šiuos pažeidimus, taip pat nėra pažymėta ar baustumai už administracinius pažeidimus yra pasibaigę ar ne, kaip jie daro ar gali daryti įtaką darbui su įslaptinta informacija ir pan.; nėra pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių tariamą jo nesąžiningumą, t. y. Įsakymo tekste yra pateikiami bendro pobūdžio, klaidinantys samprotavimai, kad jis tariamai stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, kurie nėra patvirtinti jokia faktine medžiaga, įrodymais kurie tvirtintų, kad jis tikrai yra nuslėpęs tam tikrus savo biografijos faktus. Taigi, tai, kad skundžiamame Įsakyme nurodyti pagrindiniai argumentai nėra patvirtinti faktiniais duomenimis, įrodymais bei tai, kad šiame Įsakyme nėra pateikiamas išsamus teisinis vertinimas, yra netoleruotina viešojo administravimo sistemos subjekto atžvilgiu, kuris priima individualius teisės aktus, o ypač susijusius su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. įtvirtinta teisės laisvai pasirinkti darbą, suvaržymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą sietina inter alia su Konstitucijos 48 str. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Konstitucinis Teismas 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimuose yra inter alia pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą yra kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbą atmaina. Neginčijant fakto, kad Konstitucijos 48 str. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nėra absoliuti, pažymėjo, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime, valstybės nustatomas patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis ir, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų įstatymo įgaliotai valstybės institucijai konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nepatikimumą (ar nelojalumą Lietuvos valstybei) remiantis tik mažareikšmėmis aplinkybėmis. Tai, kad skundžiamame Įsakyme nurodyti argumentai (aplinkybės) nėra įvertinti remiantis mažareikšmiškumo kriterijumi, paremti jokiais įrodymais bei tai, kad nėra pateikiamas išsamus šių įrodymų, faktų teisinis vertinimas leidžia teigti, kad priimant Įsakymą, nebuvo laikomasi individualiam aktui keliamų formos bei turinio formaliųjų reikalavimų, buvo nukrypta nuo Konstitucinio Teismo doktrininio aiškinimo ir todėl jo atžvilgiu priimtas Įsakymas turėtų būti vertintinas kaip neteisėtas, o tuo pačiu ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Krašto apsaugos ministerija, rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Be to, Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime, kuriame nagrinėjo atskirų VTPĮ straipsnių atitikimą Konstitucijai yra pažymėjęs, kad konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Pareiškėjo atžvilgiu niekas nevertinto individualios jo situacijos ir net nebandė atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, jo charakteristikas, skatinimus; nenagrinėjo ir neišaiškino kaip jo praeityje padaryti pažeidimai gali būti siejami su patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei; ar tam tikrų pažeidimų padarymas praeityje, nepaisant, jog baustumas yra išnykęs, gali būti prielaida ir pakankamu pagrindu neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir t. t. Be šio pažeidimo, priimant skundžiamą Įsakymą, buvo padaryti ir kiti tam tikri formalūs pažeidimai. Priimtas Įsakymas nėra patvirtintas atspaudu, tai rodo, kad viešojo administravimo subjektas, nesilaikė formalių, įstatymo keliamų tokio turinio dokumentui, reikalavimų, nebuvo pakankamai kruopštus ir atsakingas, surašydamas tokio turinio dokumentą, kuris sukelia pareiškėjui tam tikrus neigiamus padarinius. Aplinkybę, kad Įsakymas priimtas atmestinai, išsamiai neišanalizavus visų su nagrinėjamu klausimu susijusių aplinkybių ir nepateikiant jų vertinimo, patvirtina ir tai, kad 2011-10-28 Krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ (toliau ir - Įsakymo pakeitimas). Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo analizė rodo, kad Įsakymas priimtas formaliai, atmestinai, jį surašant tikėtina perrašant (kopijuojant) anksčiau buvusių analogiškų įsakymų tekstus, dėl ko atsirado klaidos, sąlygojusios Įsakymo pakeitimo priėmimą. Visą tai rodo pareiškėjo kandidatūrą tikrinusių institucijų neatidumą, aplaidų, atmestiną pareigų vykdymą ir tuo pagrindu nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Taip pat nurodo, kad Įsakymas neatitinka VTPĮ 15 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1, 4 ir 5 d. ir VAĮ 8 str. 2 d. reikalavimų. VTPĮ 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina. VTPĮ 16 str. 2 d. kalba apie leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimą. Iš VTPĮ 17 str. 5 d. ir 16 str. 2 d. turinio analizės yra akivaizdu, jog asmens, pretenduojančio dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimo procedūros nutraukimas yra visų pirma tiesiogiai taikomas ne tam asmeniui, kurio kandidatūra buvo tikrinama, o toms institucijoms, kurios tą asmenį tikrino, šiuo atveju Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD). Krašto apsaugos ministras, priimdamas sprendimą (šiuo atveju Įsakymą) nutraukti jo kandidatūros tikrinimą darbui su įslaptinta informacija, tuo pačiu atleidžia tikrinančiąja instituciją, t. y. AOTD, nuo pareigos kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD) dėl išvados, kad asmuo atitinka VTPĮ 16 str. 1 d. nurodytas sąlygas, būtinas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti (VTPĮ 15 str. 7 d.). VTPĮ 15 str. 7 d. numato, kad paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 str. 1 d. nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma išduodant leidimus šio Įstatymo 17 str. 3 d. 4 p. nurodytiems asmenims, o VTPĮ 17 str. 4 d. numato, kad: jeigu kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas, autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tokiu būdu, vadovaujantis VTPĮ nuostatomis mano, jog skundžiamas Krašto apsaugos ministro Įsakymas, visų pirma turėjo būti taikomas ne jam, o AOTD, tam, kad jie dėl pareiškėjo nesikreiptų į VSD dėl išvados, kad jis atitinka VTPĮ 16 str. 1 d. nurodytas sąlygas, būtinas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti. Šiame Įsakyme turėjo būti suformuluotas sprendimas (arba greta šio Įsakymo turėjo būti priimtas naujas įsakymas, kuriame būtų įtvirtintas sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ir (ar) susipažinti su įslaptinta informacija, nes jis tariamai neatitinka VTPĮ 16 str. 2 d. nurodytų kriterijų, būtinų darbui su įslaptinta informacija. Tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo, t. y. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas, kažkoks tarpinis sprendimas, kuris turėtų būti adresuotas ne jam, o AOTD, tam, kad, jie dėl pareiškėjo nesikreiptų į VSD, o sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dėl kurios jis ir buvo tikrintas, nebuvo priimtas visai. Nors, VTPĮ 15 str. 1 d. imperatyviai numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys, todėl mano, kad turėjo būti jo atžvilgiu priimtas sprendimas ne tik nutraukti jo kandidatūros tikrinimą darbui ar susipažinimui su įslaptinta informacija, bet ir sprendimas atsisakyti išduoti leidimą dirbti ir (ar) susipažinti su įslaptinta informaciją, t. y. turėjo būti priimtas sprendimas dėl to, dėl ko jis ir buvo tikrinamas. Tačiau to nebuvo padaryta. Mano, kad tai neatitinka VTPĮ įstatymo reikalavimų, kadangi tikrinimo procedūra turi pasibaigti vienareikšmišku sprendimu, t. y. išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija arba atsisakyti jį išduoti, nes vadovaujantis VTPĮ 17 str. 1 d. pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas - nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Aiškinant VTPĮ 15 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1 ir 4 d. santykyje su VTPĮ 17 str. 5 d. kitaip, susidurtų su VTPĮ 17 str. 5 d. nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai problema, nes išeitų, kad leidimui darbui ar susipažinimui su įslaptinta informacija išduoti nereikia priimti jokio atskiro sprendimo, o užtenka tik nutraukti asmens kandidatūros tikrinimo procedūrą. Tikrinimo procedūros nutraukimas, automatiškai, reikštų, kad VTPĮ yra įtvirtinta atskira leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo forma - tikrinimo procedūros nutraukimas. Tačiau VTPĮ, tokios norminės nuostatos, kuri prilygintų tikrinimo procedūros nutraukimą atsisakymui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra. Pareiškėjo atveju buvo pasielgta būtent taip, kuomet vadovaujantis VTPĮ 17 str. 5 d. nuostatomis, tikrinimo procedūra buvo nutraukta, t. y. tikrinimo procedūros nutraukimas buvo prilygintas atsisakymui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o apie leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar neišdavimo faktą, nutraukiant tikrinimo procedūrą, Įsakyme paprasčiausiai nutylėta. Akivaizdu, jei VTPĮ 17 str. 5 d. norma, kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, gali būti taikoma ir aiškinama atsietai nuo kitų VTPĮ nurodytų normų, ji nesiderina ne tik su Konstitucijos 48 str. įtvirtinta teise, bet ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo atskirais elementais ir konstituciniu proporcingumo principu. Tai, jog jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas tik nutraukti tikrinimo procedūrą ir nebuvo priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo arba ne, nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementais - teisiniu tikrumu ir aiškumu. Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, o taip pat, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Mano, kad teisinis tikrumas ir aiškumas, kaip teisinės valstybės principo turinio elementai, turi būti taikomi ne tik norminiams teisės aktams, bet ir vienkartiniams teisės taikymo aktams, šiuo atveju Įsakymui, nes jis turi būti paremtas teisės aktų nuostatomis, kurios suteikia teises ir (ar) pareigas arba panaikina esamas tam tikras teises ir (ar) pareigas. Kas šiuo atveju nebuvo padaryta, Įsakyme net nėra užsiminta, jog jis netenka galimybės ateityje pretenduoti į darbą, kuriam atlikti yra būtina turėti leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai yra esminis Įsakymo trūkumas, užkertantis kelią ginčyti jam atimamas teises, nes jis objektyviai gali ginčyti tik tikrinimo procedūros nutraukimą, o ne darbinių jo teisių ribojimą, kurios beje yra ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir apie kurių ribojimą skundžiamame Įsakyme net nėra užsiminta. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl mano, kad VTPĮ 17 str. 5 d. norma (kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas), negali būti prilyginama atsisakymui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Priešingu atveju, dėl šios normos neaiškumo, nekonkretumo ir dėl to, kad jos taikymas gali sukelti arba sukelia atskirų konstitucinių teisių suvaržymus, šios normos konstitucingumas keltų pagrįstų abejonių. Taip pat, įvertinant tai, kad nors skundžiamame Įsakyme nėra užsiminta apie sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau a priori, iš skundžiamo Įsakymo turinio galima nuspėti, kad šis Įsakymas tuo pačiu reiškia ir atsisakymą išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, mano, kad skundžiamas Įsakymas, ta apimtimi, kuria jame nebuvo aptartos jam nustatomos darbinės teisės, nebuvo pasiremta teisės aktais, kuriais vadovaujantis tokios teisės yra nustatomos arba jos lyginant su tuo ką jis turėjo yra siaurinamos, nesiderina nei su VTPĮ 15 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1, 4 ir 5 dalių, nei su VAĮ 8 str. 2 d. reikalavimu numatančiu, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nes nutraukiant jo tikrinimo procedūrą, Įsakyme buvo privalu aptarti pareiškėjui suteikiamas darbines teises, kurias jis įgyja (netenka), jei jo tikrinimo procedūra, susijusi su leidimu, suteikiančiu jam teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra nutraukiama, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta (b. l. 1-11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad įsakymas, kuris yra individualus administracinis aktas, yra pagrįstas įrodymais, teisės aktais, todėl yra teisėtas. VAĮ 2 str. 9 d. nustato, kad individualus administracinis aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. To paties įstatymo 8 str. nustato bendruosius reikalavimus, keliamus tokiam aktui ir pranešimo apie jo priėmimą tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. numato pagrindus, kuriems esant skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas. Mano, kad skundžiamas įsakymas atitinka visus pagrindinius VAĮ 8 str. nustatytus reikalavimus, todėl nėra ABTĮ 89 str. numatytų juridinių pagrindų jo naikinti. Skundžiamo įsakymo preambulėje jo teisiniu pagrindu nurodytos teisės normos. Pagal VTPĮ 17 str. 3 d. 1 p., dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje asmenų patikrinimą atlieka Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD). Nustatyta tvarka AOTD atliko pareiškėjo kandidatūros patikrinimą ir nustatė, kad jis pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija (buvo nustatytos VTPĮ 16 str. 2 d. 17 p. nurodytos aplinkybės), todėl vadovaudamasis VTPĮ 17 str. 5 d., pasiūlė pareiškėjo kandidatūros patikrinimą nutraukti (2011-06-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gr. D. J.“ (raštas žymimas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“)). Pažymėjo, kad aptariamą klausimą nagrinėjo ir krašto apsaugos ministerijos Specialioji personalo ekspertų komisija (toliau – ir SPEK), kuri 2011-08-18 protokoliniu nutarimu Nr. NRN-14RN nutarė pritarti AOTD siūlymui nutraukti D. J. kandidatūros patikrinimą. Krašto apsaugos ministrė, neturėdama pagrindo kvestionuoti AOTD nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjo asmeninio gyvenimo faktus), atsižvelgdama į šios institucijos, taip pat SPEK siūlymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 5 d., 16 str. 1 d. 4 p. bei 2 d. 17 p., ginčijamu įsakymu pareiškėjo kandidatūros tolimesnį patikrinimą nutraukė. Taip pat nurodo, kad teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui suteikimas yra privilegija ir besąlygiško valstybės pasitikėjimo šiuo asmeniu išraiškos forma, todėl visa asmenį apibūdinanti informacija neturi kelti jokių abejonių dėl asmens patikimumo. Teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmens teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nėra jo konstitucinė teisė, o yra speciali teisė, tam tikram asmeniui valstybės suteikta dėl to, kad jam skiriama ypatinga, valstybinės reikšmės misija. Kadangi tai ypatinga teisė, valstybė, esant būtinybei, gali ją apriboti. Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms. Asmenini, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės apžeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo, taigi ir kad asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą minėta teisė turi būti atimama. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu jis neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Minėto VTPĮ 16 str. 1 d. 4 p. numato sąlygą, kad tikrinimo metu surinkti faktai neturi kelti abejonių dėl asmens patikimumo. AOTD, siūlydamas nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą, minėtoje pažymoje chronologiškai įvardijo šios institucijos nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjo biografijos faktus), pagrindžiančias tokį pasiūlymą. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, AOTD nurodė, kad tai, kad D. J., stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, taip pat, jog ne kartą buvo baustas administracine tvarka vairavimą esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl jo priėmimo į profesinę tarnybą, sudaro prielaidas abejoti D. J. sąžiningumu ir patikimumu, taip pat tai, kad D. J. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta bei ne kartą pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas elgesio normas, rodo jo netinkamą ir neatsakingą požiūrį į teisės aktuose nustatytas elgesio normas. Taigi, AOTD padarė išvadą, kad patikrinimo metu nustatytos D. J. asmeninės ir dalykinės savybės kelia nepasitikėjimą tikrinamuoju asmeniu ir sudaro pagrindą abejoti, kad jis atsakingai laikysis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų. Pažymėjo, kad AOTD, kaip institucija, atsakinga už įslaptintos informacijos apsaugą, privalo vertinti asmenis jų patikimumo požiūriu. Bet kurie žmogaus, kaip mąstančios asmenybės, subjektyvūs požymiai (savybės) atskleidžiamos tik per objektyviai pasireškiančius poelgius. Mano, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar pareiškėjo padaryti veiksmai yra įvertinti baudžiamąją ar kitokia atsakomybe (administracine ar drausmine), taip pat padarytų teisės aktų pažeidimų „mažareikšmingumas“. Svarbiausias klausimas, suteikiant (atimant) leidimą dirbti su įslaptinta informacija, yra asmens patikimumas ir besąlygiškas pasitikėjimas šiuo asmeniu, kuris nustatomas vertinant objektyviai pasireškiančias asmens savybes, jo charakterio ypatybes. Taigi, AOTD, vertindamas pareiškėjo padarytus veiksmus (teisės aktų pažeidimus), jų sistemiškumą, padarė pagrįstą išvadą ir krašto apsaugos ministras tam pritarė, kad šie pareiškėjo veiksmai pakankamai apibūdina jį kaip asmenį, kuriam negali būti patikėtas darbas su įslaptinta informacija. Taip pat pažymėjo, kad motyvai, jog asmuo šiuo metu neturi jokios galiojančios administracinės ar drausminės nuobaudos, yra teigiamai vertinamas tarnyboje ir kolektyve, kad jo praeityje padaryti teisės aktų pažeidimai prarado pavojingumą, negali būti laikomi reikšmingais sprendžiant leidimo susipažinti su įslaptintą informacija išdavimo klausimą (t. y. privilegijos suteikimą), kadangi savaime nepašalina padarytų veikų fakto ir nepatvirtina, jog asmuo nedarys jų ateityje (b. l. 21-24).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad AOTD vadovaudamasis Įstatymu bei Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir Aprašas) atliko pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros patikrinimą ir pateikė informaciją Krašto apsaugos ministerijos Specialiajai ekspertų komisijai. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į minėtos komisijos rekomendacijas ir vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 5 d., priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą. Pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis Įsakyme įvardytas aiškiai, o sprendimas nutraukti jo kandidatūros tikrinimą buvo priimtas remiantis surinktais faktiniais įrodymais bei paties pareiškėjo tikrinimo metu pateikta informacija. Įgaliotų policijos padalinių pateikta informacija patvirtino, kad D. J. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis - 2000-09-20, 2006-01-03 ir 2006-09-15 už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2006-07-19 už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti bei 2007-03-21 už tai, kad pats vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ 2009-12-18 raštu Nr. 242 pateikta informacija patvirtino, kad 1995-05-16 D. J., tuomet dirbusiam minėtoje bendrovėje, buvo pareikštas griežtas papeikimas už bendrovės turto grobstymą, o 1996-08-02 už grubų darbo drausmės pažeidimą (girtavimą) jis buvo atleistas iš darbo. Patikrinus D. J. tarnybinę asmens bylą buvo nustatyta, kad 2002-03-19 priėmimo į profesinę karo tarnybą anketoje jis nenurodė turėtų drausminių nuobaudų buvusioje darbovietėje. Pokalbio su AOTD pareigūnu, atliekančiu patikrinimą, metu D. J. nurodė norėjęs nuslėpti informaciją apie minėtas drausmines nuobaudas, nes tai galbūt galėjo užkirsti jam kelią stoti į profesinę karo tarnybą. Taip pat toje anketoje nenurodė jam skirtų administracinių nuobaudų, nors tuo metu jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pokalbio su AOTD pareigūnu metu D. J. pasakojo apie jam skirtas administracines nuobaudas ir prisipažino, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus dar pora kartų, taip pat apie 10 kartų vairavo transporto priemonę, nors teisė vairuoti tuo metu buvo atimta, tačiau policijos patikrinimo, tokiu būdu ir administracinių nuobaudų, pasisekdavo išvengti. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. J. veiksmai tiek pagal įgaliotų institucijų, tiek pagal jo paties pateiktą informaciją sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo, t. y. neatsakingo elgesio, pasireiškusio pakartotinu teisės normomis nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymu bei nesąžiningumo - teisės aktuose nustatytos būtinos pateikti informacijos sąmoningo nepateikimo. Tai, kad asmenį, tikrinamą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, apibūdinanti informacija neturi kelti abejonių asmens patikimumu yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, kuris 2007-05-15 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su įslaptinta informacija, keliami tam tikri reikalavimai susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties asmens veikla, inter alia padaryti pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su įslaptinta informacija gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus įslaptintą informaciją, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo atžvilgiu niekas nevertino individualios situacijos, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, jo charakteristikos ir skatinimai, taip pat nebuvo atsižvelgta, kad pažeidimai buvo padaryti praeityje ir baustumas už juos yra išnykęs. Nuobaudų už teisės aktų pažeidimus galiojimo pasibaigimas ar skirti paskatinimai negalėjo paneigti pažeidimų padarymo fakto, tuo pačiu ir abejonių dėl pareiškėjo patikimumo. Teisės aktai nenustato, kokios konkrečiai asmeninės tikrinamojo savybės sudaro prielaidas abejoti jo patikimumu ir tinkamumu dirbti su įslaptinta informacija, todėl paslapčių subjektas, kaip įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinanti institucija, turėjo pareigą nuspręsti, ar informacija, surinkta apie tikrinamąjį asmenį, sudaro prielaidas abejoti asmens patikimumu. Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visetas pareiškėjo asmenybę visumoje charakterizavo neigiamai, o nepasitikėjimą pareiškėju nulėmė jo paties veikla ir asmeninės savybės. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime akcentavo, kad pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens patikimumas ir lojalumas turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes - padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją ir kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius asmenis. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo klausimo. Mano, kad krašto apsaugos ministro sprendimas nutraukti D. J. kandidatūros tikrinimą, nesuteikiant jam teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra tinkamai pagrįstas ir negali būti naikinamas (b. l. 42-44).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo, jo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais ir byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2011-10-11 įsakymu Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 5 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad asmuo neatitinka 16 str. 1 d. 4 p. nurodytos sąlygos – tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo, kad nustatytos 16 str. 2 d. 17 p. nurodytos aplinkybės (nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo neatitinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ar aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartą vairavo transporto priemonę esant neblaiviam, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas elgesio normas ir nesąžiningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą), remdamasi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) 2011 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gr. D. J.“ išdėstytais faktais ir Krašto apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos (2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3) išvada, įsakė AOTD nutraukti Karo policijos Vilniaus įgulos 2 karo policijos būrio 2 skyriaus vyr. karo policininko gr. D. J., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą. Nurodė Lietuvos kariuomenės vadui įpareigoti Karo policijos vadą užtikrinti, kad gr. D. J. būtų pasirašytinai supažindintas su šiuo įsakymu (b. l. 12). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2011-10-27 įsakymu Nr. P-1239 „Dėl krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo pakeitė krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ preambulę ir vietoj žodžių 2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3“ įrašė žodžius „2011 m. rugpjūčio 18 d. protokolas NRN-14RN“ (b. l. 13).
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011-10-27 įsakymo Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo: pareiškėjas D. J., ginčydamas įsakymą, kuriuo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi buvo pažeista įstatymu nustatyta asmens tikrinimo tvarka, įsakymas neatitinka reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, taip pat nepagrįstas, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.
Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – ir VTPĮ), kurio 15 str. 1 d. numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas, susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 15 str. 7 d. numato, kad paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma išduodant leidimus šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims. VTPĮ 16 str. 1 d., kurioje išvardytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos, nustato, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra; 3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei; 5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. VTPĮ 16 str. 2 d. 1-18 p. numatyti atvejai, kai asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neišduodami, tame tarpe ir 1 p. numatytas atvejis – jei asmuo neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bei 17 p. – jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. VTPĮ 17 str., nustatantis asmens tikrinimo tvarką, 1-2 d. numato, kad pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu. Asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. VTPĮ 17 str. 3 d. numato, kad asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūras tikrina: 1) dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas; 2) dirbančių arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas; 3) dirbančių arba pretenduojančių dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje – Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas; 4) slaptųjų operatyvinės veiklos dalyvių, įslaptintų žvalgybos tarnautojų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių subjektai; 5) Valstybės saugumo departamentas, jei leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas šios dalies 1–4 punktuose. VTPĮ 17 str. 4 d. numato, kad jeigu kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas, autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VTPĮ 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, galima teigti, kad tuo atveju, kai asmens, dirbančio arba pretenduojančio dirbti krašto apsaugos sistemoje, kandidatūrą patikrinęs Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos nustato aplinkybes, nurodytas VTPĮ 16 str. 2 d., tikrinimas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu nutraukiamas, Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina, todėl atsakovė, kaip matyti iš ginčijamo 2011-10-11 įsakymo turinio, jos ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimo, manydama, kad yra nustatytos VTPĮ 16 str. 2 d. 1 ir 17 p. numatytos aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėjos atstovas, nebeturėjo pagrindo, tęsiant pareiškėjo D. J. kandidatūros tikrinimą, atlikto tikrinimo išvadas pateikti Valstybės saugumo departamentui, t. y. galėjo ir turėjo kandidatūros tikrinimą nutraukti. Teiginiai, kad tokiu sprendimu sukuriamas tam tiktas neapibrėžtumas, niekuo nepagrįsti, kadangi sprendimas nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą.
Byloje pateiktų įrodymų visuma pavirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė turimų duomenų pagrindu pagrįstai konstatavo esant nustatytas VTPĮ 16 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. abejones dėl pareiškėjo D. J. patikimumo VTPĮ prasme (VTPĮ str. 16 str. 2 d. 1 p. (VTPĮ str. 16 str. 1 d. 4 p.)) bei asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių D. J. netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ str. 16 str. 2 d. 17 p.): Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Įvertinus tai, kad pareiškėjas D. J. 2000-2008 m. 9 kartus buvo patrauktas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe – 3 kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, po kartą – už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta, ir už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti (b. l. 30, 64-66, 69-74), stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė, kad buvo patrauktas administracinėn ir drausminėn atsakomybėn (b. l. 30, 58-63), jis pagrįstai apibūdintas kaip neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nuostatas, taip pat pagrįstai suabejota jo sąžiningumu, kas savo ruožtu daro pagrindą konstatuoti abejones dėl pareiškėjo D. J. patikimumo VTPĮ prasme ir esant asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai, kad aplinkybė, susijusi su faktų nuslėpimu, negalėjo būti konstatuota neatlikus detalesnio tyrimo dėl D. J. skirtų drausminių ir administracinių nuobaudų, yra nepagrįsti: anketų, kurios pildomos stojant į profesinę karo tarnybą, turinys, taip pat formuluojamų klausimų dėl patraukimo drausminėn ir administracinėn atsakomybėn tikslas yra aiškus (b. l. 61-63), todėl pareiškėjo aiškinimas, kad nežinojo, jog reikia nurodyti administracines nuobaudas pasibaigus administraciniam baustumui, t. y. terminui, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, yra nepagrįstas; tai, kad buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn dirbdamas ŽŪB „Agrowill Vėriškės“, kaip matyti iš 2009-12-09 paaiškinimo, pareiškėjui buvo žinoma iki dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes gavimo Antrajame operatyviniame tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos (b. l. 58-60, 69-74), todėl pareiškėjo atstovo teiginiai, kad turėjo būti aiškinamasi, ar pareiškėjas, anketoje nenurodęs šios aplinkybės, buvo supažindintas su įsakymais dėl drausminių nuobaudų, nėra pagrįstas, be to, 2009-12-09 paaiškinime, atsakydamas į 6 klausimą, pareiškėjas pats pripažino, kad sąmoningai šias aplinkybes nuslėpė (b. l. 71).
Teiginiai, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, yra nepagrįsti: atsakovės 2011-10-11 įsakymas Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, pakeistas 2011-10-27 įsakymu Nr. P-1239, kaip jau minėta, pagrįstas faktais, su kuriais pareiškėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti (b. l. 36) ir kurie pareiškėjui ir taip buvo žinomi, ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė iš esmės yra motyvuota, o aplinkybė, kad pateiktas įsakymo egzempliorius nėra patvirtintas anspaudu, nėra joks pagrindas jį naikinti.
Nesant pagrindo naikinti 2011-10-11 įsakymą Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti iš naujo atlikti jo kandidatūros tikrinimą darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, ir po tikrinimo procedūros atlikimo priimti aiškų sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija išdavimo ar neišdavimo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės turėtas teismo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir teismo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.