Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis akcinėje bendrovėje „Ž.s p.“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. U. 2025 m. lapkričio 19 d., apie 00.39 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 2,17 promilių neblaivumas, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad galėjo būti lapkričio 18 d., tą dieną remontavo mašiną (duomenys neskelbtini). Po mašinos remonto sugalvojo pasivažinėti, su draugu T. N. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Ten šiek tiek pabuvo, o po to grįžo atgal į Telšius. Prieš važiuojant buvo išgėręs 1 alaus butelį. Vairavo jis, nes draugas nemoka vairuoti automobilio. Žarėnuose laukdamas draugo sėdėjo automobilyje ir išgėrė 1 butelį alaus, pabuvę pusvalandį išvažiavo į Telšius. Kai grįžo, užvažiavo į „Mon“ parduotuvę. Ten išgėrė daugiau alaus ir vieną degtinės „buteliuką“. Gėrė vienas, draugas buvo šalia. Nesijautė apsvaigęs. Tada sutarė eiti namo, tačiau nenorėjo palikti automobilio neleistinoje vietoje, todėl nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų automobilį palikti aikštelėje. Tuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Transporto priemonė Audi A6 Avant, kurią vairavo, priklauso jo draugei Ž. D.. Tuo metu draugė buvo darbe, ji nežinojo, kad jis ją vairuos. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi dėl padarytos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame

posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo G. U. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. N. parodė, kad 2025 m. lapkričio 19 d., apie 22.30 val., susitikęs su draugu G. U. įsėdo į jo vairuojamą automobilį Audi A6 ir kartu nuvažiavo į Žarėnų mstl., pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį pažįstamą A. P., su kuriuo G. U. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė po vieną 0,5 l alaus ir po vieną stikliuką degtinės. Vėliau G. U. išėjęs į lauką atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą, kur vienas išbuvo apie 10 min., ir paskambinęs pasakė, kad važiuojam namo. Atėjęs prie automobilio ir atsisėdęs į keleivio vietą pastebėjo puodelių laikiklyje padėtą stiklinį alaus butelį, kuris buvo beveik tuščias, kai atvažiuojant jo šiame laikiklyje nebuvo (1 t., b. l. 24-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. D. parodė, kad 2025 m. lapkričio 18 d., apie 17.00 val., jai iš darbo grįžus į namus sugyventinio G. U. nebuvo, automobilio raktelių taip pat nerado. Paskambinus jam ir paklausus, kur yra, G. atsakė, kad su draugu netoli namų tvarko automobilį bei tuoj grįš namo, tačiau jis taip ir negrįžo. Po 22.00 val. nebelaukusi jo, nuėjo miegoti. Apie 1.40 val. G. į namus parėjo kartu su pareigūnais, kurie informavo, kad automobilis ir sugyventinis yra 48 val. areštuoti. G. tik pasakė, kad „prisidirbo“. G. automobilio nedavė, jis pats jį pasiėmė, kadangi automobilio raktai buvo laikomi namuose. Automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir yra registruotas jos vardu. Automobilį pirko 2025 m. liepos 28 d. už 100 Eur iš pažįstamų žmonių ir jį susitvarkė. Šiai dienai jį vertina 500 Eur. Žinojo, kad G. neturi vairuotojo pažymėjimo, tai nebūtų jam davusi vairuoti automobilį. Nesuprato, kas jam tą dieną atsitiko. G. automobilio nei blaivus, nei neblaivus nevairuoja, jai buvo šokas, kai sužinojo. G. grįžus iš areštinės jo klausė, kas leido paimti raktelius, tai jis labai gailėjosi ir atsiprašinėjo (1 t., b. l. 30-33).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus jaunesniojo tyrėjo V. A. 2025 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 19 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini), apie 00.39 val., (duomenys neskelbtini), pastebėtas važiuojantis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Sustabdžius šį automobilį ir priėjus prie vairuotojo iš jo pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nustatyta, jog automobilį vairuoja G. U., gim. (duomenys neskelbtini). G. U. papūtus į bekontaktį alkoholio kiekio matuoklį jo ekrane pasirodė ženklas X, rodantis, jog iškvėptame ore galimai yra alkoholio, ir alkoholio kiekio matuokliu G. U. pirmu patikrinimu 00.42 val. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 1.05 val. – 2,17 promilių neblaivumas. G. U. su alkotesterio rodmenimis sutiko. Duomenų bazės pagalba buvo nustatyta, jog G. U. neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (1 t., b. l. 5-9).

2025 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), stovintis tamsios spalvos automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinėje keleivio pusėje ant grindų padėtas 1 vnt. alus ,,Švyturys“, durelių daiktadėžėje – 0,2 l talpos 30% ,,Moka“ tuščias butelis, galinėje salono dalyje, dešinėje pusėje už keleivio vietos, ant grindų, matomi į dvi dalis išardyti automobilio užvedimo rakteliai bei šalia – 0,2 l talpos 30 % alkoholinio gėrimo ,,Moka“ tuščias butelis. Proktokole užfiksuoti ir alkotesterio rodmenys (1 t., b. l. 10-21).

2025 m. lapkričio 19 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad G. U. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. G. U. alkoholio kiekio matuokliu 00.42 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 1.05 val. – 2,17 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36).

Pareigūnų kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio vieta ir G. U. neblaivumo nustatymo procedūra (1 t., b. l. 48-50, laikmena voke prie baudžiamosios bylos viršelio).

Akcinės bendrovės Regitra duomenimis ir iš 2025 m. liepos 28 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilio Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra Ž. D. (1 t., b. l. 34-35, 38).

2025 m. lapkričio 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (1 t., b. l. 37).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas kaltinamojo G. U. ir E. U. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį E. U. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. U. nurodė, kad laiduotoja pasirinko savo mamą, jie kartu gyvena, mama jam daro teigiamą įtaką. Mama dėl įvykio reagavo labai blogai, supyko. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja E. U. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Nurodė, kad G. U. elgesį vertina labai blogai, su juo kalbėjosi, viską aptarė, mano, kad sūnus padarė išvadas. Nurodė, kad G. U. nepiktnaudžiauja alkoholiu, visapusiškai jai padeda. Ji yra silpnos sveikatos, tvarkosi negalios pensiją, registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau jokių išmokų negauna. Turi septynis vaikus, kartu su ja taip pat gyvena 16 metų dukra ir 19 metų sūnus. Supranta savo, kaip galimos laiduotojos, atsakomybę. E. U. mėnesines pajamas sudaro 120 Eur vaiko išmoka, ją išlaiko vaikai. E. U. neteista, nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 122, 123). Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad E. U. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. U..

Dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su G. U., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos sąlygos, t. y. G. U. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika turtinė žala padaryta nėra.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis G. U. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių nuobaudų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (1 t., b. l. 66, 67-69, 70-72, 73-74). Viso proceso metu G. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nurodė teismui, kad G. U. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad E. U. yra tinkama būti laiduotoja.

Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, todėl G. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos E. U. atsakomybėn. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 1-2, 4-6 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. G. U. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs). Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). G. U., būdamas neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nemokėdamas jų vairuoti, vairavo automobilį, tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukeldama realų pavojų aplinkiniams. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog G. U. vairavo jo draugei Ž. D. priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Iš liudytojos Ž. D., kaltinamojo parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkė neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Emprekis duomenis automobilio Audi A6 Avant vertė yra 1770 Eur su PVM (1 t., b. l. 39). Tačiau iš uždarosios akcinės bendrovės „Aireda“ 2025 m. gruodžio 3 d. atliktos automobilio Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad minėto automobilio vertė yra 600 Eur (1 t., b. l. 127-156). Įvertinus šias aplinkybes, iš G. U. išieškotina 600 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi kaltinamajam G. U. paskirtas gynėjas ir išaiškinta minėta BPK 106 straipsnio 2 dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už G. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 106,25 Eur (2 t., b. l. 1-4). Gynėjas kaltinamajam G. U. buvo paskirtas, kaip to reikalauja BPK normos, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma, kas lemia kaltinamojo turtinės padėties pablogėjimą, todėl iš G. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. U. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tenkinus Ž. D. prašymą, grąžintas savininkei, todėl jis paliktinas savininkės nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (3 vnt.) (vokai prie baudžiamosios bylos viršelio), paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos E. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. U. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 600 Eur (šešis šimtus Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Kol nuosprendis įsiteisės G. U. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininkės Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje; laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

G. U. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. U. išaiškinti, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.