Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Viktoro Dovidaičio, teisėjų Zenono Birštono, Audronės Kartanienės,

N. A. gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2005 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

N. A. 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą su stotelėje stovėjusiu nukentėjusiuoju S. K., pastūmė jį ant Kauno gatvės važiuojamosios dalies, kur nukentėjusysis pakliuvo po pravažiuojančiu automobiliu „RENAULT ESPACE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo jo partrenktas ir pervažiuotas, dėl ko patyrė poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešiniame žaste; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės dešinėje; odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, dešinėje paausinėje srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, veido kairėje, dešiniajame klube; muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, nugaros dešinėje, kairiame sėdmenyje; krūtinkaulio lūžį; dešiniųjų II-X ir kairiųjų II-IX šonkaulių lūžius; kairiojo šlaunikaulio lūžį; abiejų plaučių ir kepenų plyšimus, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl ko tą pačią dieną nukentėjusysis S. K. mirė, ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė jam gyvybę, tai yra kaltinamasis N. A. padarė nusikalstimą, numatytą BK 132 str. 1 d.

N. A. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. tai yra tuo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą ir nepaisydamas elementarių elgesio normų,, tyčia, be jokios priežasties sukėlė konfliktą su stovėjusiu stotelėje S. K. ir tyčia pastūmė pastarąjį ant Kauno gatvės važiuojamosios dalies, kur esant intensyviam eismui, nukentėjusysis pakliuvo po pravažiuojančiu automobiliu RENAULT ESPACE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo partrenktas ir pervažiuotas, dėl ko patyrė poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešiniame žaste; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės dešinėje; odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, dešinėje paausinėje srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, veido kairėje, dešiniajame klube; muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, nugaros dešinėje, kairiame sėdmenyje; krūtinkaulio lūžį; dešiniųjų II-X ir kairiųjų II-IX šonkaulių lūžius; kairiojo šlaunikaulio lūžį; abiejų plaučių ir kepenų plyšimus, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl ko tą pačią dieną nukentėjusysis S. K. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, ir tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų jį nužudė.

Kaltinamasis N. A. kaltu, dėl jam paraikšto kaltinimo pagal 129 str. 2 d. 8 p. (S. K. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų), prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis nenorėjo žudyti nukentėjusiojo, tik atstūmė jį nuo savęs ir jis pargriuvo po pravažiuojančio automobilio ratais. Taip pat jis paaiškino kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. jis stovėjo visuomeninio transporto sustojime „Sparta“ kuris yra Vilniuje (duomenys neskelbtini). Jis laukė 16-to maršruto troleibuso, norėdamas nuvažiuoti iki autobusų stoties. Prieš tai jis susipyko su savo mergina ir dėl to išgėrė apie 400 g degtinės. Stovint sustojime, jam anksčiau nepažįstamas S. K. kažką grubiai ir nemandagiai pasakė. Jis atsakė ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu prie jų buvo priėję dar du jam nepažįstami jaunuoliai, kurie taip pat pareiškė pretenzijas nukentėjusiajam. S. K. stovėjo nugarą į važiuojamąją gatvės dalį ant bordiūro. Nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis ir jis suprato, kad S. K. ketina suduoti jam. Tada jis ranka pastūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Po tokio pastūmimo S. K. padarė žingsnį atgal, pargriuvo ant važiuojamosios gatvės dalies ir to momentu kai bandė keltis, jį (S. K.) pervažiavo keliu važiavęs automobilis. Kas buvo toliau jis nematė, nes perėjo į kitą gatvės pusė, o po to kitame sustojime sėdo į troleibusą ir nuvažiavo į autobusų stotį, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus, taip pat liudytojų V. R., J. S., P. L., P. C., V. O. parodymus, įvykio vietos ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą (b. 1 t. l. 8-9, 10-15), teismo medicinos specialisto išvadas (b. 1 t. l.18-28, 30-31), teismo specialisto išvadą (b. 1 t. l. 34-36), asmens parodymo atpažinti protokolus (b. 1 t. l. 80-82, 96-98), parodymų patikrinimo vietoje protokolus (b. 1 t. l. 1, l. 57-60, 101-102), daro išvadą, kad minėtais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis N. A. dėl neatsargumo atėmė gyvybę S. K., ir todėl jo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 132 str. 1 d.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. važiuodamas savo automobiliu RENAULT ESPACE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro Švitrigailos gatve sankryžoje pasuko į Kauno gatvę stoties link. Sankryžoje posūkiui į kairę į Kauno gatvę jis stovėjo ne pirmas, prieš jį buvo dar automobilių. Pasukęs į kairę ir pavažiavus apie 20 m. antra juosta ties visuomeninio transporto stovėjimo aikštele jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir pastebėjo nukentėjusįjį, kuris buvo važiuojamojoje gatvės dalyje palinkęs link asfalto apie 1-1,5 m atstumu iki jo automobilio. Nukentėjusysis griuvo veidu į priekį ir tiesiai jam po ratais. Jis spėjo truputi pasukti vairą į kairę,. Tačiau apvažiuoti S. K. nesugebėjo. Jis pajuto, kad žmogus atsitrankė kažkur į jo automobilio priekinį dešinį sparną ar ratą ir po to jį pervažiavo. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio, jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris susirietęs gulėjo ant šono. Tokius savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1 t. l. 57-60).

Liudytojai J. S. ir P. L. parodė, kad jie stovėjo visuomeninio transporto stotelėje „Sparta“ ir matė kaip kaltinamasis su dar keliais vaikinais ir mergina stumdė nukentėjusįjį, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie visi buvo neblaivūs. Nukentėjusysis buvo stumdomas į stotelėje įrengtą stiklinę pavėsinę. Kažkas iš stotelėje buvusių žmonių paprašė pasitraukti toliau nuo stiklo. Kažkas iš besikonfliktuojančių vaikinų nutempė S. K. toliau nuo stiklinės pavėsinės ir nukentėjusysis atsistojo nugara į važiuojamąją gatvės dalį maždaug 0,5 – 1 m atstumu nuo šaligatvio krašto. Kai vyrai stumdėsi sankryžoje degė raudona šviesa ir todėl automobilių važiuojamojoje dalyje nebuvo. Liudytoja J. S. parodė, kad S. K. rankomis į krūtinę į važiuojamąją gatvės dalį pastūmė kaltinamasis. Liudytojas P. L. negalėjo tai kategoriškai patvirtinti. Po pastūmimo S. K. padarė kelis žingsnius atgal ir aukštielninkas pargriuvo ant važiuojamuosius gatvės dalies. Ten jį ir pervažiavo automobilis. Po įvykio kaltinamasis ir kiti pabėgo, tačiau jiems važiuojant į stotį, kitoje stotelėje į troleibusą įlipo tas pats kaltinamasis, apie ką jie pranešė stoties teritorijoje buvusiems apsaugos darbuotojams. Tokius parodymus liudytojas P. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1 t. l. 101-102). Asmens parodymų atpažinti metu minėti liudytojai atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris konfliktavo su nukentėjusiuoju visuomeninio transporto stovėjimo aikštelėje ir pastūmė pastarąjį į gatvės važiuojamąją dalį (b. 1 t. l. 80-82, 96-98).

Liudytojas P. C. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val., jis, važiuodamas savo automobiliu AUDI 80 iš Švitrigailos gatvės pasuko į Kauno gatvę. Prieš jį sankryžoje buvo sustojęs automobilis RENAULT ESPACE, kurį vairavo V. R.. Pasukus į Kauno gatvę ir važiuojant ją šalia „Spartos“ visuomeninio transporto stovėjimo aikštelę, joje pamatė daug stovinčių žmonių, o už pavėsinės, visai šalia šaligatvio, nugara į važiuojamąją dalį, stovėjo nukentėjusysis, prieš kurį stovėjo du jaunuoliai. Jis suprato, kad tarp jų vyko konfliktas, nes buvo mojuojama rankomis. Rankomis mojavo ir nukentėjusysis, atrodė, kad jis ginasi nuo smūgių. Vienu momentu jis pamatė, kaip vienas iš jaunuolių abiem rankom į krūtinę pastūmė nukentėjusįjį, po ko pastarasis sulingavo ir neišlaikęs pusiausvyros, griuvo po važiuojančio automobilio RENAULT ESPACE ratais ir buvo pervažiuotas. Automobilių greitis buvo apie 20 km/h.

Liudytojas V. O. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00 val., jo ekipažui stovint Vilniaus stotyje prie „T“ (duomenys pakeisti), prie jų priėjo vyras ir moteris, kurie pasakė, kad tapo incidento, įvykusio prie „Spartos“ visuomeninio transporto stotelės, kai po pravažiuojančio automobilio ratais buvo pastumtas vyriškis, ir parodė einantį link autobusų stoties kaltinamąjį, paaiškindami, kad būtent jis pastūmė nukentėjusįjį po pravažiuojančio automobilio ratais. N. A. buvo neblaivus ir nieko dėl incidento nepaaiškino.

Iš įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis buvo pervažiuotas toje vietoje kur po įvykio buvo aptiktas automobilis RENAULT ESPACE, tai yra 7 m atstumu nuo „Spartos“ visuomeninio transporto stotelės Kauno gatvėje (Vilniaus stoties kryptimi) ir 3,1 m - 3,2 m nuo kelkraščio (šaligatvio). Taip pat įvykio vietoje 8,9 m atstumu nuo minėto automobilio galo ir 2,5 m nuo šaligatvio ant važiuojamosios dalies buvo aptikta dėmė panaši į kraują (b. 1 t. l. 8-9, 10-15).

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, nukentėjusiojo lavone aptikta: poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešiniame žaste; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės dešinėje; odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, dešinėje paausinėje srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, veido kairėje, dešiniajame klube; muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, nugaros dešinėje, kairiame sėdmenyje; krūtinkaulio lūžį; dešiniųjų II-X ir kairiųjų II-IX šonkaulių lūžius; kairiojo šlaunikaulio lūžį; abiejų plaučių ir kepenų plyšimus. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti ir automobilio dalys. Sužalojimai padaryti vienos autotraumos metu, skirtingose jos fazėse. S. K. mirė nuo liemens sužalojimų visumos. Taip pat S. K. kraujyje rasta 2,7 promilės etilo alkoholio (b. 1 t. l. 18-28). Taip pat papildomos teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų, konstatuotų S. K. lavone lokalizaciją, pobūdį bei makromorfologinį vaizdą tyrimo metu, išorinių sužalojimų apatiniuose galūnėse nebuvimą, S. K. kontakto su automobiliu metu buvo horizontalioje ar artimoje jai padėtyje ir kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam kontaktuojant su jį pervažiavusiu automobiliu (b. 1 t. l. 30-31).

Remiantis specialisto (autotechniko) išvada automobilis RENAULT ESPACE nukentėjusįjį S. K. pervažiavo apie 2,5 m atstumu nuo dešiniojo šaligatvio prieš dėmę panašią į kraujo, kuri užfiksuota ant važiuojamosios dalies. Iš šios specialisto išvados taip pat matyti, kad automobilio RENAULT ESPACE vairuotojas V. R., važiuodamas 25-30 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant nukentėjusiojo S. K., su sąlyga, kad automobilio užvažiavimo ant nukentėjusiojo iš karto, kai jis nukrito ant važiuojamosios dalies, tai yra nukentėjęs prieš tai kurį laiką negulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, nes tuo momentu, kai jį pastūmė nuo šaligatvio, automobilis nuo užvažiavimo vietos buvo arčiau nei minimalus sustabdymo kelias buvusiomis eismo sąlygomis. S. K. užvažiavimo momentu buvo horizontalioje ar artimoje jai padėtyje (b. 1 t. l. 34-36).

N. A. veiksmų perkvalifikavimą teisėjų kolegija grindžia sekančiais argumentais. Netiesioginė tyčia nužudant kitą žmogų – tokia N. A. kaltės formą siūlė nustatyti valstybės kaltintojas (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalis 8 punktas) – yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti ir, nors ir nenori tokių pasekmių, sąmoningai leidžia joms kilti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui dėl savo veikos, jam nesvarbūs kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo atimti gyvybės, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryšys.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis, 132 straipsnio 1 dalis) yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimą).

Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus gyvybės atėmimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto sustojime „Sparta“. Šias aplinkybes patvirtina pats kaltinamasis, liudytojai V. R., J. S., P. L., P. C., įvykio vietos apžiūros protokolas (b. 1 t. l. 10-15). Taip pat nustatyta, kad nei kaltinamasis nei nukentėjusysis S. K. vienas kito nepažinojo ir tai reiškia, kad kaltinamasis iki jų tarpusavio konflikto, kilusio minėtame visuomeninio transporto sustojime, neturėjo jokio motyvo atimti gyvybę nukentėjusiajam. Tokių motyvų jam neatsirado ir kilusio konflikto metu. Objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti dėl ko prasidėjo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, byloje nėra. Liudytojai J. S. ir P. L. matė konfliktą ne nuo pat pradžios, o pats kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti dėl ko prasidėjo konfliktas. Sprendžiant iš liudytojų J. S., P. L., stebėjusių konfliktą, parodymų, nukentėjusiojo S. K. dalyvavimas šioje konfliktinėje situacijoje buvo pasyvus. Jis buvo stumdomas į pavėsinę, tąsomas kaltinamojo minėtame sustojime, galiausiai jo buvo pastatytas netoli šaligatvio krašto, tačiau šiais veiksmais kaltinamasis nesiekė sužaloti nukentėjusįjį. Kaip parodė pats kaltinamasis, bei liudytojai J. S., P. L., V. R., P. C., nukentėjusiajam nebuvo suduodami smūgiai, nei paties kaltinamojo, nei kitų šalia stovėjusių ir žodiniame konflikte su nukentėjusiuoju dalyvavusių jaunuolių, kurių asmenybės nenustatytos, prieš jį taip pat nebuvo naudojami jokie įrankiai, daiktai specialiai pritaikyti kūnui sužaloti. Stovėjusį prie pat šaligatvio krašto nukentėjusįjį į krūtinę dviem rankomis kaltinamasis pastūmė į važiuojamą gatvės dalį, ir jis (nukentėjusysis) padarė vieną žingsnį atgal atsidūrė ant važiuojamosios dalies, kurioje padarė dar kelis žingsnius ir pagriuvo aukštielninkas ant važiuojamosios gatvės dalies, kur automobilio RENAULT ESPACE buvo pervažiuotas. Tai, kad N. A. pastūmė nukentėjusįjį dviem rankomis, bet ne viena, kaip aiškino kaltinamasis, į krūtinę, patvirtino liudytojai J. S., P. C.. Didelė reikšmę, vertinant N. A. veiksmus šioje situacijoje, turi vieta, kurioje atsidūrė nukentėjusysis S. K. prieš pat pastūmimą ir kurioje vietoje jį pervažiavo automobilis. Byloje nustatyta, kad šalia šaligatvio krašto, nugara į važiuojamąją gatvės dalį nukentėjusįjį nutempė kaltinamasis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. S. ir P. L.. Liudytoja J. S. parodė, kad nukentėjusysis stovėjo maždaug 1-0,5 m iki šaligatvio bordiūro krašto ir po pastūmimo nukentėjusysis padarė vieną žingsnį atgal, pradėjo kristi ir važiuojamojoje gatvės dalyje, padarė dar du žingsnius ir pagriuvo. Liudytojas P. L. paaiškino, kad nukentėjusysis stovėjo ant šaligatvio bordiūro krašto ir po to, kai buvo pastumtas kaltinamojo padarė porą žingsnių atgal ir nugriuvo ant važiuojamosios gatvės dalies. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis stovėjo maždaug 1 m atstumu nuo šaligatvio bordiūro krašto. Liudytojas P. C., kuris vairavo automobilį, važiavusį paskui RENAULT ESPACE, aiškino, kad nukentėjusysis stovėjo prie pat važiuojamosios kelio dalies. Teismo specialistas (autotechnikas) savo išvadoje patvirtino, kad automobilis pervažiavo S. K. apie 2,5 atstumu nuo dešiniojo šaligatvio (b. 1 t. l. 34-36). Įvertinusi šiuos įrodymus kolegija daro išvadą, kad po N. A. pastūmimo į krūtinę nukentėjusysis įveikė apie 3 m atstumą (1 m. (iki kelkraščio, kur stovėjo nukentėjusysis) + 2,5 m (vieta kur jis buvo pervažiuotas automobilio). Po pastūmimo jis vieną žingsnį, dar nekrisdamas, padarė šaligatvyje, bet nuslydo nuo 0,2 m aukščio bordiūro ir padaręs dar du žingsnius važiuojamojoje dalyje pargriuvo po automobilio RENAULT ESPACE ratais, kuris jį ir pervažiavo Nemažai reikšminga, siekiant tinkamai įvertinti kaltinamojo veiksmus, šioje byloje nustatyti kokio intensyvumo eismas buvo 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), ties visuomeninio transporto sustojimą „Sparta“. Liudytojai J. S., P. L., V. R., P. C. patvirtino, kad eismas buvo pakankamai intensyvus, tačiau liudytojai J. S. ir P. L., kurie betarpiškai stebėjo įvykio situacija, parodė, jog tuo momentu kai kaltinamasis ir nukentėjusysis atsistojo vienas priešais kita prie šaligatvio krašto automobilių važiuojamojoje gatvės dalyje nebuvo, nes degė raudona šviesa ir automobiliai Kauno gatve pro visuomeninio transporto sustojimą nevažiavo. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojų P. C. bei V. R. parodymai, kurie aiškino, kad prieš įvažiuojant į Kauno gatvę, jie vienas paskui kitą stovėjo sankryžoje ir iš Švitrigailos gatvės pasuko į kairę, tai yra į Kauno gatvę. Tai reiškia, kad eismas važiuojantiems tiesiai Kauno gatve šioje sankryžoje buvo sustabdytas dėl raudonojo šviesoforo signalo. Taip pat liudytojas V. R. parodė, kad prieš pat autoavariją jis persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kuri ribojasi su sustojimu „Sparta“. Minėtas liudytojas teisme negalėjo kategoriškai pasakyti, ar prieš persirikiuodamas į pirmąją juostą jis praleido ją važiavusį automobilį, ar ne. Kiti liudytojai šių aplinkybių taip pat negalėjo patvirtinti.

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad N. A., pastumdamas nukentėjusįjį S. K., stovėjusį 1 m atstumu nuo šaligatvio krašto, į važiuojamąją gatvės dalį, kurios pirmoje juostoje, tuo metu (pastūmimo) nevažiavo automobiliai, nenumatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam, tačiau pagal veikos aplinkybes (didesnio pavojaus šaltinių veiklos zona, nukentėjusysis buvo vyresnio amžiaus, girtas, jo kraujyje rasta 2,7 promilių alkoholio), savo asmenines savybes (suaugęs, stiprios fizinės sveikatos) turėjo ir galėjo tai numatyti, tai yra dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę S. K., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 132 str. 1 d.

N. A. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. tai yra tuo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą ir nepaisydamas elementarių elgesio normų,, tyčia, be jokios priežasties sukėlė konfliktą su stovėjusiu stotelėje S. K. ir tyčia nužudė pastarąjį dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo veiksmai nurodyti minėtame kaltinime: aiškaus visuomenės ir asmens negerbimo rodymas, elementarių elgesio normų, nepaisymas, tyčinis, be jokios priežasties konflikto su stovėjusiu stotelėje S. K. sukėlimas, nekonkretizuojant N. A. veiksmų, neleidžia teismui kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 284 str. 1 d., neišeinant iš pareikšto kaltinimo ribų, todėl remiantis BPK 257 str. tikslinga atskirai pranešti prokurorui apie N. A. galimai padarytą viešosios tvarkos pažeidimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. A. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė itin neigiamas pasekmes – mirė žmogus. Kaltinamasis iš esmės prisipažino, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Priešingai negu nurodyta kaltinamajame akte N. A. administracine tvarka nebaustas (nes nėra duomenų apie asmens nubaudimą (b. 2 t. 37-39 l.). Jis narkologinę įskaitą neįrašytas, niekur nedirba. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio 2,13 promilių alkoholio (b. 1 t. l. 123) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti skiriant N. A. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, didesnė negu bausmės, numatytos normos sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis. Taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą teisme, kolegija mano, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. kaltinamajam N. A. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 7011,00 litų turtinės žalos atlyginimo ir 100000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl jos sūnaus S. K. mirties ji patyrė turtinę nurodyto dydžio žalą. Ji turėjo: 2235 Lt sūnaus laidojimo išlaidų ir 3976 Lt paminko pastatymo išlaidų, kurių dydį patvirtina byloje esantis fiskalinis kvitas, PVM sąskaita- faktūra ir kasos pajamų orderis; bei 800,00 litų su laidotuvėmis susijusių išlaidų (apeigos cerkvėje, gėlės), kurių patvirtinančių dokumentų ji negali pateikti. Taip pat dėl sūnaus mirties jai padaryta 100000,00 litų neturtinė žala, nes po nusikaltimo ji patyrė didžiulius nepatogumus, stresą bei dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, prarado galimybę pilnavertiškai bendrauti su draugais, kaimynais, pažįstamais bei giminėmis.

Civilini ieškovė ir nukentėjusioji į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. mirė nuo N. A. nusikalstamu veiksmų, todėl jis ir privalo atlyginti nusikaltimu padaryta žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K.. Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Civilinė ieškovė pateikė jai padarytų nuostolių pagrindžiančius įrodymus. Jos nurodyta 800,00 litų sumą, nors ir nepagrįsta dokumentais, tačiau remiantis jos civiliniame ieškinyje nurodytais paaiškinimais, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, kolegija daro išvadą, kad jai priteistina ir ši sumą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl N. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką, kaltinamojo turtinę padėtį (byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą turtą.), daro išvadą, kad prašomos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas, priteisiant nukentėjusiojo motinai A. K. 25000,00 litų.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305, 307, 308 str.

N usprendė:

N. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2010 m,. balandžio 22 d. iki 2010 m. liepos 16 d. ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. liepos 16 d.

Priteisti iš N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7011,00 (septynis tūkstančius vienuolika litų) litų turtinės žalos atlyginimo ir 25000,00 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.