Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir A. R. dėl juridinio asmens - akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ – veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Litas prie lito“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ veiklos tyrimą ir nustačius, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir jos vadovo A. R. veikla yra netinkama, pašalinti A. R. iš bendrovės vienasmenio valdymo organo (bendrovės vadovo) narių. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ nustatyti kiekybinio atstovavimo taisyklę, pagal kurią bendrovės vardu gali veikti tik du jos atstovai kartu - direktorius A. R. ir bendrovės akcininkas - ieškovas UAB „Litas prie lito“. Ieškovas nurodė, jog ieškinyje iš esmės keliamas klausimas dėl atsakovo direktoriaus veiksmų, kuriais daroma žala bendrovei. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovės turtinė padėtis gali būti negrįžtamai pakeista, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 51,67 % akcijų priklauso valstybei, todėl jos balsas yra lemiamas priimant sprendimus dėl įmonės valdymo. Tuo tarpu ieškovas yra AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 36,96 % akcijų savininkas. Pritaikius ieškovo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones, nuo įmonės valdymo bus nušalinta valstybė ir įmonė iš valstybės kontroliuojamos gali tapti UAB „Litas prie lito“ kontroliuojama įmone, dėl ko bus padaryta daug žalos akcininkams ir įmonei. Pagrindinis konfliktas tarp ieškovo ir valstybės kaip akcininkų kilo dėl nepatenkintų ieškovo finansinių reikalavimų, tai yra 2 000 000 Lt paskolos iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ apyvartinių lėšų suteikimo bei sutarties projekto dėl 100 000 Lt ieškovui sumokėjimo už AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ suteiktas paslaugas. Atsakovas pažymėjo, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ įstatuose nėra nustatytas kiekybinis atstovavimas ir įregistruotas juridinių asmenų registre (CK 2.66 str.). Be to, dėl UAB „Litas prie lito“ paduoto ieškinio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi uždrausta „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ Juridinių asmenų registre registruoti duomenis apie įmonės 2011 m. balandžio 21 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu išrinktus valdybos narius bei sustabdyti įmonės išrinktos valdybos įgaliojimai, dėl ko AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ neturi veikiančios valdybos. Esant tokiai padėčiai, administracijos vadovo įgaliojimų apribojimas dar labiau apsunkintų AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas pažymėjo, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens tyrimo pradžios nėra konstatuojamas bendrovės netinkamas veikimas, o nustatomos svarios pareiškėjo abejonės šiuo klausimu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ steigėjas yra Statistikos departamentas, iš įmonės 32 674 paprastųjų vardinių akcijas valstybei priklauso 16 883 arba 51,67 % akcijų, įmonė priskirta valstybės kontroliuojamų įmonių grupei, taip pat įvertinęs proceso dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ypatybes bei laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nustatė, kad lemiamas vaidmuo, priimant sprendimus įmonės valdymo organuose, priklauso valstybės akcijų turėtojui, todėl taikant ieškovo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones, nuo įmonės valdymo nepagrįstai būtų nušalintas pagrindinis įmonės akcininkas - valstybė. Teismas nusprendė, kad ieškovo motyvai nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Litas prie lito“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Ieškovas atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais:

teismas neįvertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog atsakovo direktorius savo veiksmais daro žalą įmonei bei nereaguoja į ieškovo raštu pateiktus prašymus šiuos veiksmus nutraukti;ieškovas nesiekia valstybės kaip kito akcininko nušalinti nuo įmonės valdymo bei ieškiniu nekelia klausimo dėl šio akcininko veiksmų neteisėtumo. Be to, ieškovo turtinės ir neturtinės teisės negali būti ribojamos vien dėl to, kad bendrovėje yra ir kitų akcininkų ar dėl to, kad vienas iš akcininkų yra valstybė.

Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad bendrovės direktorius A. R. sėkmingai vadovauja įmonei, kuri gauna pelną. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ yra valstybės kontroliuojama įmonė, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, įmonės kontrolė atitektų ieškovui, kuris konfliktuoja su valstybe dėl to, kad nebuvo patenkinti jo finansiniai reikalavimai dėl 2 000 000 Lt paskolos iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ apyvartinių lėšų suteikimo bei sutarties projekto dėl 100 000 Lt ieškovui sumokėjimo už AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ suteiktas paslaugas. Be to, dėl ieškovo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pareikšto ieškinio, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ neturi valdybos. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos ir dėl to, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ įstatuose nenumatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė (CK 2.66 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Vadinasi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus konkretaus ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintinų ieškinio reikalavimų įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pareikšto ieškinio reikalavimų bei pagrindo matyti, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo A. R. kaip atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus (valdymo organo) veiksmų teisėtumo. Ieškovas teigia, kad atsakovas A. R. neteisėtai išsimokėjo sau priedus ir premijas prie darbo užmokesčio, neteisėtai atsisakė pateikti informaciją apie gautą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokėtas sumas bei neteisėtai naudojasi tarnybiniu automobiliu ir vairuotojo paslaugomis. Taigi, ieškovas atsakovo kaip valdymo organo veiksmų neteisėtumą sieja su siauros kategorijos sprendimų, susijusių su darbo teisinių santykių reguliavimu įmonėje, priėmimu. Tuo tarpu ieškovo prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia apriboti atsakovo kaip juridinio asmens vienasmenio valdymo organo - vadovo vykdomą funkciją, tai yra jo kompetencijai priskirtų sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, vienasmenišką priėmimą. Tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės eliminuotų atsakovo kaip juridinio asmens vadovo galimybę atlikti jam įstatymų ir įstatų priskirtas funkcijas, susijusias su įmonės valdymu, nors šioje byloje vyksta ginčas tik dėl atsakovo sprendimų, susijusių su darbo santykių įmonėje reguliavimu, teisėtumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, būtina uždrausti atsakovui vienasmeniškai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, kai juridinio asmens tyrimas inicijuojamas tik dėl atsakovo kaip šios įmonės vadovo darbo teisės srityje priimtų sprendimų teisėtumo (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos kaip neproporcingos ir neatitinkančios laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, netenka teisinės prasmės kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja, jog šios priemonės nepažeidžia atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ kito akcininko - valstybės turtinių ir neturtinių teisių, susijusių su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdymu. Todėl teisėjų kolegija dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo/ nepagrįstumo atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat atskirai nepasisako dėl atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomų argumentų, kuriais atsakovas įrodinėja ieškinio nepagrįstumą, nes, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinys nėra nagrinėjamas, o vertinama, ar egzistuoja grėsmė galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Litas prie lito“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.