Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) 2014 m. gegužės 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinta su 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) 2015 m. vasario 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2016 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2018 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 34 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

6) 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 28 MGL (1 400 Eur) dydžio baudos bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus A. I. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 20 val., O. K. apgadino jam priklausančius du automobilius, akmeniu išdaužė jam priklausančio buto vaiko kambario lango stiklą, apgadino jam priklausantį kambaryje buvusį turtą, grasino (1 t., b. l. 23-26).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie mūrinio keturių aukštų namo stovi du automobiliai: „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, sudaužytu priekiniu stiklu, ir „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, sudaužytu priekiniu stiklu, apibraižytu priekiniu dangčiu. Fotografuota (1 t., b. l. 35-44).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas išdaužtas (duomenys neskelbtini) buto, vaiko miegamojo lango stiklas. Išdaužtos skylės skersmuo 45 cm., ant palangės stiklo šukės, ant grindų mėtosi užuolaida nuo lango, ant užuolaidos rastas akmuo, kuris paimtas. Nuotraukose matyti, kad vaiko miegamoji lova yra prie lango (1 t., b. l. 45-53). Akmuo apžiūrėtas (1 t., b. l. 54-57).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. I. pateikė sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, kad už automobilio stiklo keitimą sumokėta 140 Eur bei kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 86-90), kuriame fiksuotas konfliktas tarp garaže buvusių vaikinų, keiksmažodžiai, grasinimai (1 t., b. l. 91-93).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų dokumentų matyti, kad A. I. buvo atlyginta iš viso 640 Eur žala už sugadinimus pastatui ir daiktams bei 653,20 Eur už „VW Golf“ remonto išlaidas (1 t., b. l. 99-112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje, nurodyta, kad L. K. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva ir paviršutinis odos nubrozdinimas kairio peties- kairės menties srityje. Labiausiai tikėtina, kad mestas masyvus akmuo kliudė kairio peties nugarinį paviršių, tai patvirtina plati poodinė kraujosruva su paviršiniais odos nubrozdinimais. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 132-133).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas R. K. pateiktas (1 t., b. l. 149-151) planšetinis kompiuteris „Huawei“, kurio ekranas pažeistas (1 t., b. l. 160-164).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis O. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis, viešoje vietoje - netoli daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, išplūdo A. I. necenzūriniais žodžiais, tyčia metė akmenį ir taip apgadino du A. I. priklausančius automobilius, t. y. išdaužė „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį lango stiklą, sulankstė automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangtį bei subraižė priekinį stiklą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia akmeniu išdaužė A. I. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, krisdamas akmuo sugadino grindis, užuolaidas su karnizu, planšetinį kompiuterį bei sužalojo kambaryje prie lango buvusį mažametį L. K., kuriam dėl minkštųjų audinių sumušimo, poodinės kraujosruvos ir paviršinio odos nubrozdinimo kairio peties-kairės mentės srityje, nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, tačiau patvirtino, kad vartojant alkoholį su nukentėjusiuoju A. I. kilo konfliktas. Kaltinamasis nurodė, kad A. I. pradėjus prie jo kabinėtis, jis išėjo namo, A. I. jį pasivijęs apipurškė ašarinėmis dujomis ir tuo viskas baigėsi. Neigė akmeniu apdaužęs A. I. automobilius bei išdaužęs pastarojo namų langą.

Visgi, kaltinime nurodytas aplinkybes bei kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai tyrimo metu buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir sujungti nuoseklia logiška grandine su kitais byloje surinktais įrodymais. Joks logiškas pagrindas, kodėl nukentėjusysis ar liudytojai siektų kaltinamąjį tyčia melagingai apkaltinti tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatytas. Priešingai, pats kaltinamasis nurodė, kad jo santykiai su nukentėjusiuoju A. I. yra prasti, konfliktiški, teigė, kad A. I. praeityje yra jį sumušęs, kas tik patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu jaučia nuoskaudas, o ir įvykio metu kilęs konfliktas, kuomet nukentėjusysis ir kiti asmenys kaltinamojo prašė išeiti, o šiam nesutikus ir darantis vis agresyvesniam, nukentėjusysis kaltinamajam papurškė ašarinių, taip pat leidžia teigti, kad kaltinamasis turėjo motyvą suniokoti kaltinamojo turtą iš pykčio. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad netrukus po garaže kilusio konflikto, kuomet kaltinamasis įžūliais bei agresyviais veiksmais kibo prie nukentėjusiojo, iškeikė pastarąjį įvairiais necenzūriniais žodžiais, liudytojai patvirtino, kad netgi bandė kelis kartus suduoti, tačiau nepataikė, pasigirdus dūžio, smūgio garsams, iškart buvo nubėgta prie automobilių ir pamačius jų apgadinimus, pradėtas vytis nubėgantis asmuo. Liudytojas R. P. patvirtino, kad iškart po dūžio garsų jam pro nugarą prabėgo asmuo, kurį atsivijo A. I., ir nors jis iš nugaros prabėgančio asmens neatpažino, tačiau vėliau suprato, kad buvo vejamasi O. K., kuris sudaužė A. I. automobilio stiklą. Pats nukentėjusysis A. I. taip pat patvirtino, kad vijosi būtent O. K., buvo pribėgęs pakankamai arti, tačiau kaltinamojo nepagavo, nes panaudojęs ašarinęs dujas, apsipurškė pats. Mažametė liudytoja D. I. iš karto po įvykio nurodė, kad matė kaip būtent O. K. į jų buto langą metė akmenį. Butas yra pirmame aukšte, D. I. O. K. pažįsta ir todėl abejoti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes ji turėjo galimybę ir matė kaltinamąjį, savo parodymus patvirtino apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nors dalis liudytojų įvykio vakarą garaže vartojo alkoholį, tačiau visi nurodė, kad O. K. elgėsi įžūliai, agresyviai, keikė visus necenzūriniais žodžiais, konfliktavo su nukentėjusiuoju A. I., grasino šiam, sakė, kad susprogdins automobilius ir pan. Įvykių seka nei vienam įvykio vietoje buvusiam asmeniui neleido abejoti, kad nukentėjusiojo turtą sugadino būtent O. K.. Liudytojas R. K., kuris įvykio metu buvo blaivus, patvirtino, kad nukentėjusysis A. I. nusivijo nuo savo automobilių nubėgantį būtent O. K., paskui bėgo ir pats, tačiau kaltinamojo nepavijo. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis nurodė, jog vijosi būtent O. K.. Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vieta, apgadinti nukentėjusiojo automobiliai bei išdaužtas buto lango stiklas, sugadinti, sudaužyti daiktai, taip pat kambaryje rastas akmuo. Nukentėjusiojo įvykio metu padarytame vaizdo įraše yra užfiksuotas konfliktas tarp garaže buvusių vaikinų, keiksmažodžiai, grasinimai. Specialisto išvada įrodo, kad mažamečiam nukentėjusiajam L. K. buvo padarytas minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva ir paviršutinis odos nubrozdinimas kairio peties- kairės menties srityje, labiausiai tikėtina, mestu masyviu akmeniu, ir jam padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad O. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką

Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – pažeista viešoji tvarka ir rimtis, buvo sutrikdytas žmonių poilsis, apgadintas svetimas turtas ir mažamečiam nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis viešoje vietoje elgėsi įžūliai, agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, konfliktavo ir tyčia gadino svetimą turtą, į įvykio vietą buvo kviečiama policija. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – turėdamas ir galėdamas suprasti, kad konfliktuodamas viešoje vietoje, mėtydamas akmenis į automobilius, buto langą, sugadins svetimą turtą, gali ir sužaloti bute buvusius asmenis, bei sutrikdys visuomenės rimtį, tvarką, sukels pasipiktinimą, tačiau galimas pasekmes ignoravo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). O. K. anksčiau teistas, bausmę atlikęs, laikoma, kad teistumo neturi (3 t., b. l. 8-17), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 18-22), dirba (3 t., b. l. 25-26), 2020 metais gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 45), priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašytas (3 t., b. l. 45). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei dabar, O. K. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, jis yra psichiškai sveikas, todėl galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nerekomenduojamas (3 t., b. l. 79-83). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, laisvės apribojimo bausmė skirtina didesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimas, kurie galėtų turėti teigiamą įtaką jo elgesiui: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Civiliniai ieškiniai.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamojo veiksmais mažamečiui L. K. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, baimė. L. K. ilgą laiką pergyveno dėl to, kas įvyko, naktimis pradėjo blogai miegoti. Kaltinamasis neatsiprašė (3 t., b. l. 138-140).

Nukentėjusysis A. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 540 Eur turtinės žalos, kurią sudaro automobilio „VW Transporter“ išdaužto stiklo pakeitimas (stiklas – 140 Eur, stiklo pakeitimas 100 Eur) bei 300 Eur išlaidos kurui, vykstant į policijos komisariatą, draudimo bendrovę, pas medicinos specialistus bei pas advokatą konsultacijoms, 2 500 Eur neturtinės žalos ir 550 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (3 t., b. l. 146-148).

Kaltinamasis su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. K., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išplūsdamas A. I. necenzūriniais žodžiais, tyčia mesdamas akmenį, apgadino du A. I. priklausančius automobilius, bei tyčia akmeniu išdaužė buto stiklo paketą, krisdamas akmuo sugadino grindis, užuolaidas su karnizu, planšetinį kompiuterį, sužalojo kambaryje prie lango buvusį mažametį L. K., kuriam dėl minkštųjų audinių sumušimo, poodinės kraujosruvos ir paviršinio odos nubrozdinimo kairio peties-kairės mentės srityje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusiojo L. K. prašomas priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos dydis grindžiamas jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, patirtu skausmu, išgąsčiu, baime, neigiamais išgyvenimais, pablogėjusia miego kokybe. Kaip jau minėta, nukentėjusysis buvo sužalotas visiškai netikėtai, jam ramiai leidžiant laiką savo kambaryje, pro langą kaltinamojo įmestu akmeniu, kas neabejotinai sukėlė didelį išgąstį, nerimą, fizinį skausmą bei neigiamus emocinius išgyvenimus. Mažamečiam nukentėjusiajam dėl minkštųjų audinių sumušimo, poodinės kraujosruvos ir paviršutinio odos nubrozdinimo kairio peties- kairės menties srityje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų mažametis nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis L. K. yra ne tik mažametis bet ir neįgalus, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Mažamečio nukentėjusiojo globėja R. K. nurodė, kad po įvykio L. K. labai pergyveno, kurį laiką nėjo į mokyklą, reikėjo jį vežioti pas psichologą, pirko jam vaistus, vaikas dar ir dabar bijo, kurį laiką miegojo tik su ja, o ir dabar miega tik su įjungta naktine lempute.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam L. K. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamajam metus akmenį per langą ir akmeniui jį kliudžius. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, jo turtinę padėtį – dirba, gauna apie 1 500 Eur per mėnesį pajamas, turi nekilnojamojo turto, automobilių. Taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus minėtus nepatogumus, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo neatsiprašė. Nustatant neturtinės žalos dydį įvertintina ir tai, kad byloje vis tik nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo L. K. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi fizinė ar emocinė sveikata. Nukentėjusiojo globėja nurodė, kad pirko vaistus, iki šiol vežioja pas psichologą, vaikas vis dar blogai miega, kuo teismas neturi pagrindo abejoti, tačiau duomenų, kad vaikui iškart po įvykio ar iki šiol būtų paskirtas kažkoks medikamentinis gydymas, ar išliekantis poreikis dažniau nei įprastai lankytis pas psichologą, nepateikta.

Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Nukentėjusysis A. I. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 540 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 240 Eur išlaidos automobilio stiklo pakeitimui bei 300 Eur kelionių dėl įvykio išlaidos. Nukentėjusysis A. I. į bylą pateikė sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, kad už automobilio stiklo keitimą sumokėta 140 Eur (1 t., b. l. 89), apie papildomas 100 Eur dydžio išlaidas stiklo keitimui duomenų nepateikta, kaip jos susidarė nenurodyta, todėl šioje dalyje reikalavimas netenkintinas. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo sugadinti nukentėjusiojo A. I. automobiliai, taip pat padaryta žala jo nekilnojamajam turtui ir daiktams, kurios dalį atlygino draudimo bendrovė, buvo sužalotas ir mažametis vaikas. Taigi, nukentėjusysis neišvengiamai turėjo bendrauti su draudimo bendrove, vykti pats bei nuvežti savo artimuosius į apklausas, kaip pats nurodė, pasirūpino ir mažamečio nukentėjusiojo pristatymu pas medicinos specialistus, vyko konsultacijoms pas advokatą. Ir nors kelionių išlaidas patvirtinančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė, tačiau tokios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir pagrindo abejoti jų realumu, teismas neturi, kadangi, kaip jau minėta, bylos aplinkybės patvirtina, kad jos turėjo susidaryti ir buvo neišvengiamos bei atsirado dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Nukentėjusysis A. I. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą, kuri padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, tačiau nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nėra pateikiama visiškai jokių duomenų apie jo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad prašo priteisti neturtinę žalą, nes patyrė nepatogumus, nemalonumus dėl sugadinto turto. Pažymėtina, kad sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas gali priimti tik tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-648/2019, 2K-71-976/2022). Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Nors dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis visada patiria neigiamų išgyvenimų: net jeigu nusikalstama veika nėra padaroma tiesioginės fizinės ar psichinės žalos nukentėjusiajam, jis patiria tokių išgyvenimų tiek dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, tačiau, nepaisant to, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. I., kurį byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, t. y. neįrodė patirtos neturtinės žalos, A. I. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinas 440 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Dėl atstovavimo išlaidų.

Civiliniais ieškiniais taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo globėja R. K. advokatui Raimundui Gargasui sumokėjo 250 Eur (3 t., b. l. 145), o nukentėjusysis A. I. – iš viso 850 Eur (3 t., b. l. 149, 167).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo A. I. ir R. K. atstovas dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, surašė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomoms priteisti atstovavimo išlaidų sumoms neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašomos priteisti išlaidų sumos už suteiktas advokato paslaugas yra proporcingos, prašymai pagrįsti, todėl tenkinami, iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. I. priteisiant 850 Eur, o mažamečio nukentėjusiojo globėjai R. K. – 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo - advokato pagalba.

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 25 d. 9.00 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 13.15 val. (2 t., b. l. 106-113). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 132-142), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) akmuo, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų g. 1C, Kaunas (1 t., b. l. 60; 2024 m. birželio 3 d. perdavimo aktas), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 2) planšetė Huawei, saugoma Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų g. 1C, Kaunas (1 t., b. l. 60; 2024 m. birželio 3 d. perdavimo aktas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina R. K.; 3) kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,93 Eur), neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 25 d. 9.00 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 13.15 val. (dvi paras; 1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš O. K. 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam L. K., neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. K. globėją R. K..

Priteisti iš O. K. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidas mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. K..

Priteisti iš O. K. 440,00 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) turtinę žalą bei 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam A. I.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) akmenį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų g. 1C, Kaunas (1 t., b. l. 60; 2024 m. birželio 3 d. perdavimo aktas), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) planšetę „Huawei“, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų g. 1C, Kaunas (1 t., b. l. 60; 2024 m. birželio 3 d. perdavimo aktas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K.; 3) kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.