Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudž. byla Nr. 1A-525-316/2013

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu K. L. paskirta bausme bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 4 d., ši bausmė prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 18 MGL (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt litų) bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. L. nuspręsta taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad 2012-09-24 11.47 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios nesaugomos teritorijos, bendrai veikdamas su kitu asmeniu per du kartus, panaudodamas nusikalimo priemonę – automobilį „VW Golf“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 50 sekcijų radiatorių, 1500 Lt vertės, ir 250 kg juodojo metalo laužo, 175 Lt vertės, iš viso pagrobė 1675 Lt vertės turto.

Teismo posėdyje prokuroras S. Dobiliauskas prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė L. Musteikienė prašė skundą patenkinti, sušvelninti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas K. L., jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme tik dėl jos griežtumo.

Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas K. L. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose, tinkamai ją individualizavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. L. tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį tokie asmenys laikomi recidyvistais. Iš kitų nuteistojo asmenį apibūdinančių duomenų matyti, kad jis baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (124–129 b. l.), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ketvirtą kartą, ankstesni teistumai jo elgesio nepaveikė, jis toliau pažeidinėja įstatymus. Visi nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – treji metai, pirmosios instancijos teismas K. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo švelninti K. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes ji savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir K. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. K. L., nuteistam 2011-05-24 ir 2011-10-10 nuosprendžiais, buvo pritaikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, charakterizuojamas neigiamai, ankstesni teistumai nuteistajam nepadarė jokio poveikio, jo elgesys ir gyvenimo būdas rodo jo nenorą keistis ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas. Ankstesniais nuosprendžiais taikytas bausmės vykdymo atidėjimas K. L. elgesiui teisiamo poveikio nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto dar kartą, yra pagrįstas ir teisėtas. Nors nuteistasis teigia, jog realios bausmės atlikimas gali pakenkti ne tik jam, bet ir nukentėjusiam juridiniam asmeniui, nes bus apsunkintas žalos atlyginimas, toks argumentas negali būti lemiamas sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Bausmės vykdymo atidėjimas, žalos atlyginimo klausimai sprendžiami remiantis skirtingais kriterijais, tai nėra viena kitai tapačios savo paskirtimi ar viena kitą pakeičiančios alternatyvios teisinės priemonės, todėl vienos iš jų įvykdymas nepanaikina būtinybės kitos priemonės paskyrimui ir vykdymui. Žalos atlyginimo faktas atskirais atvejais gali sustiprinti motyvaciją taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau negali būti lemiamu kriterijumi priimant sprendimą dėl BK 75 str. taikymo.

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio nuostatas, pritaikė netinkamą bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, tačiau, nesant prokuroro apeliacinio skundo, apelianto teisinė padėtis negali būti sunkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad subendrinant bausmes pagal nusikalstamų veikų ar nuosprendžių sutaptį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kitomis bausmėmis (BK 65 straipsnis). Baudos negalima subendrinti ją visiškai ar iš dalies sudedant su kitomis bausmėmis, ji gali būti bendrinama tik taikant apėmimo būdą arba skiriama kaip antra bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio atmesti.