- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-2356-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00874-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., suinteresuotam asmeniui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2015-12-04, apie 20.30 val., Tauro gt. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki jo vairuojamo automobilio gale stovinčio automobilio Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. padarytus pažeidimus iš esmės pripažino ir paaiškino teismui, kad 2015-12-04 apie 20:30 val. važiuodamas atbulas kabliu atsitrenkė į už jo automobilio stovėjusį automobilį. Tuo metu lijo, jo paties automobilio įspėjimo sistemos nesuveikė. Suveikė kliudyto automobilio signalizacija, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kontakto pasekmes, matė, kad apgadino už jo stovintį automobilį, sulaužė numerį, aplaužė plastiką. Apgadinimai neatrodė dideli. Laukė, kol veikė apgadinto automobilio signalizacija, tikėdamasis, kad kas nors ateis. Niekas neatėjo. Paliko savininkui raštelį su paaiškinimais ir savo telefono numeriu ant mašinos priekinio stiklo po valytuvu. Skambučio taip ir nesulaukė. Telefono numeris buvo nurodytas teisingai. Gyvena užmiestyje, kartais telefonas automatiškai prisijungia prie Baltarusijos operatorių, nes ten jų ryšys stipresnis, gal dėl to nepavyko prisiskambinti. Pats policijos taip ir neiškvietė. Tai buvo pirmas eismo įvykis jo gyvenime, nežinojo, kaip teisingai pasielgti. Darė, kaip jam atrodė geriausia. Vėliau paskambino jo vadovui policija, per vadovą susisiekė su juo ir liepė atvykti. Nežino, kaip policija susižinojo jo darbovietę. Nuvykęs surašė paaiškinimą. Labai gailisi dėl pažeidimų. Pripažįsta, kad padarė klaidą, nepaskambindamas policijai ir draudimui pats.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. S. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 4 d. prieš 19:00 val. paliko stovėti savo automobilį, grįžo prie jo apie 22.30 val. Rado ant stiklo raštelį, kuriame buvo nurodytos eismo įvykio aplinkybės ir telefono numeris. Bandė susisiekti nurodytu numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Nurodytu numeriu bandė skambinti ir jo tėvas. Išsikvietė policiją. Atvažiavęs ekipažas taip pat bandė susisiekti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Pareigūnai tuo momentu dar nefiksavo pažeidimo. Su eismo įvykio kaltininku buvo bandoma susisiekti visą savaitgalį, tačiau nepavyko. Pareigūnai ir jis pats ilgą laiką buvo geranoriškai nusiteikę, tačiau po ketvirto kontakto su pareigūnais eismo įvykis galiausiai buvo įformintas. E. P. būtų tinkamai pasielgęs tiesiog susisiekdamas su policija. Draudėjas vertino žalą, padarytą automobiliui, kablys praėjo kiaurai radiatoriaus groteles ir įlenkė radiatorių, pažeidė televizorių. Automobilis draustas.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad E. P. yra jo draugas ir klasiokas. Buvo su juo kartu tą dieną, kai jis pradėdamas važiuoti kliudė Seat automobilį. Po eismo įvykio, paliko raštelį, jame nurodė telefono numerį. Nenorėjo forminti eismo įvykio, kad pabrangtų draudimas. Abu nepagalvojo tuo momentu, kad reikalinga kviesti policiją.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, tačiau abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai atvykus pareigūnams buvo iš jos patraukti. Joje nurodyta, kad automobiliui Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės (b.l. 9).
Rašytiniame M. S. paaiškinime nurodoma, kad 2015-12-04 apie 19:00 -22:30 val. buvo palikęs savo automobilį stovėjimo aikštelėje Tauro gt. 5, Vilniuje. Grįžęs prie automobilio apie 22:30 val. rado jį apgadintą ir paliktą raštelį ant lango. Iškvietė policiją, šie pasakė neskubėti forminti pažeidimo, bandyti susisiekti su eismo įvykio kaltininku. Visą savaitgalį mėgino su juo susisiekti raštelyje nurodytu telefonu, bet nepavyko (b.l. 11).
Prie bylos pateiktas M. S. prie lango rastas raštelis, kuriame nurodoma, kad jo autorius judėdamas atbuline eiga forkopu kliudė mašiną. Prašo su juo susisiekti telefono Nr. 864812013 tolesniam aiškinimuisi (b.l. 10).
Policijos pareigūno Ž. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis į eismo įvykio vietą atvyko pagal pranešimą iš VPK OVS budėtojo. Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi apgadinto automobilio vairuotojas M. S., kuris paaiškino, kad penktadienį Tauro gt. 5, Vilniuje paliko savo automobilį, o tos pačios dienos 22:30 val. rado paliktą raštelį, kurio autorius nurodo apgadinęs jo automobilį ir prašo paskambinti nurodytu raštelyje telefonu, skambinant nurodytu telefonu, to padaryti nepavyko, telefonas būdavo išjungtas arba niekas neatsiliepdavo, nepavykus susisiekti su raštelio autoriumi eismo įvykis buvo įregistruotas (b.l. 6).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimų nenustatyta. Fotolentelėse užfiksuotas automobilio Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimas (apvali skylė radiatoriaus grotelėse po priekiniu bamperiu, atitinka automobilio BMW kablio aukštį (b.l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties E. P. paaiškinimu, suinteresuoto asmens M. S., liudytojo A. B. paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad E. P. vairuodamas automobilį buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki jo vairuojamo automobilio gale stovinčio automobilio Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto, numatančio vairuotojo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei KET 101 punkto, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. E. P. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. E. P. suvokė padaręs eismo įvykį ir žalą kito automobilio savininkui, po automobilių kontakto įsijungė kliudyto automobilio signalizacija, leisdama vairuotojui suvokti, kad įvyko kontaktas, jis išlipo, apžiūrėjo automobilius, matė, kad savo vairuojamo automobilio kabliu kliudė kitą automobilį ir padarė apgadinimus, t.y. suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Nors kaltininkas galėjo klysti dėl automobilio apgadinimo masto, manydamas, kad sulaužytas tik numeris ir plastikas po juo, tačiau pats apgadinimų faktas buvo akivaizdus (tai patvirtina nuotraukos byloje, b.l. 20). Apgadinto automobilio vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Nesulaukęs jo E. P. už valytuvo paliko raštelį, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes ir savo telefono numerį. Nors KET 222 punktas numato galimybę eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui pačiam nedelsiant pranešti nukentėjusiajam apie eismo įvykį, nekviečiant policijos, tačiau raštelio tik su telefono numeriu palikimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu nukentėjusiajam, kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad toks veikimo būdas efektyvus nebuvo. Juolab, kad E. P. buvo žinoma, kad jo gyvenamojoje vietoje būna problemų su telefono ryšiu. Raštelyje nebuvo nurodyta nei vairuotojo vardas ir pavardė, nei eismo įvykyje dalyvavusio automobilio numeris, kurie leistų identifikuoti automobilio vairuotoją. Dėl informacijos trūkumo eismo įvykį sukėlusį vairuotoją (t.y. E. P.) pareigūnams pavyko nustatyti tik po mėnesio nuo eismo įvykio. Per šį mėnesį E. P. pats taip ir nesikreipė į policiją, kad praneštų apie eismo įvykį, vietoj to perkeldamas pareigą jo ieškoti nukentėjusiajam ir pareigūnams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, kad jo veiksmuose buvo siekis išvengti atsakomybės už eismo įvykį. E. P. veika teismo kvalifikuojama pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo. E. P. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. P. už LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skirtinos minimalios baudos. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Parinkdamas E. P. nuobaudą už įvykdytą pažeidimą, teismas įvertina pažeidimo pavojingumą – eismo įvykiu padaryta nedidelė žala, eismo įvykio kaltininkas nors ir nepakankamai atsakingai, tačiau mėgino palikti nukentėjusiajam pranešimą apie eismo įvykį ir nuorodą, kaip su juo susisiekti, bei kaltininko asmenybę – kad pripažįsta kaltę, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sankcijoje kartu su bauda numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda E. P. padaryto pažeidimo pavojingumui. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą E. P. nustatyti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK16054503343.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.