Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-63-1677-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
N-63-1677-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1677/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1; 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. V. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. V. 2009 m. liepos 14 d., 00 val. 01 min., Tilžės gatvėje ties namu Nr. 252, Šiauliuose, vairavo automobilį O. O., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,59 promilės etilo alkoholio) bei esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 67 km/h, t. y. viršijo nustatytą greitį 17 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 135 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje. Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, teismas konstatavo, kad jo kaltė dėl nustatyto greičio viršijimo įrodyta. Teismas, spręsdamas M. V. administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį klausimą, konstatavo, jog nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad M. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Įvertino tą aplinkybę, jog girtumas alkotesterio pagalba buvo tikrinamas praėjus maždaug 5 min. po to, kai M. V. buvo išgėręs skardinę silpno alaus, ir pripažino, kad iškvepiamame ore etilo alkoholio koncentracija galėjo būti didesnė negu kraujyje. Teismas pažymėjo, kad pakartotinai jo girtumas nebuvo patikrintas, policijos pareigūnai, nurodydami M. V., kad jis privalo vykti į policijos komisariatą, kur turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir neleisdami jam vykti į gydymo įstaigą medicininės apžiūros atlikimui, užkirto kelią pasinaudoti galimybe gydymo įstaigoje pasitikrinti girtumą, protokolas M. V. buvo surašytas pristačius į policijos komisariatą, pakartotinai nepatikrinus jo girtumo, kas, anot teismo, rodo, jog policijos pareigūnai buvo visiškai įsitikinę, kad M. V. yra blaivus ir suvokia savo veiksmus bei gali pasinaudoti teisėmis, nes girtam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti surašomas. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl M. V. girtumo jo sustabdymo metu, ir bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė.

II.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nes M. V. buvo supažindintas su jo teisėmis ir žinojo, kad gali kreiptis į gydymo įstaigą neblaivumo pasitikrinimui per kuo trumpesnį laiką, tačiau į gydymo įstaigą nuvyko praėjus daugiau kaip dviems valandoms. Teismas nepakankamai įvertino pažeidimo aplinkybes, jo pavojingumą visuomenei. M. V., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, t. y. tyčia šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tik policijos pareigūnų pastangomis nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Teigia, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra labai pavojingas visuomenei, todėl už jo padarymą turi būti baudžiama adekvačiai sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pažeidimo aplinkybes, jo pavojingumą visuomenei, netinkamai vertino įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė, neišaiškinęs svarbių apelianto atsakomybei aplinkybių, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. V. kaltės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, įvertino tą aplinkybę, jog girtumas alkotesterio pagalba buvo tikrinamas praėjus maždaug 5 min. po to, kai M. V. buvo išgėręs skardinę silpno alaus, ir pripažino, kad iškvepiamame ore etilo alkoholio koncentracija galėjo būti didesnė negu kraujyje, pažymėjo, kad pakartotinai jo girtumas nebuvo patikrintas, o policijos pareigūnai, nurodydami M. V., kad jis privalo vykti į policijos komisariatą, kur turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir neleisdami jam vykti į gydymo įstaigą medicininės apžiūros atlikimui, užkirto kelią pasinaudoti galimybe gydymo įstaigoje pasitikrinti girtumą. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad M. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos įrodymu vertinimu nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. N261-3165/2009) yra nurodęs, kad norint konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. liepos 14 d. buvo sustabdytas M. V. vairuojamas automobilis. Policijos pareigūnams įtariant, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jo blaivumas 00 val. 01 min. patikrintas specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Kaip matyti iš Lion Alcometer 500 duomenų išrašo (b. l. 4), M. V. buvo nustatytas 0,59 promilių girtumas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog byloje nėra alkotesterio netinkamumo ar jo panaudojimo pažeidimo įrodymų. Tai, kad pažeidėjas nepripažino alkotesterio parodymų, jų teisingumo nepaneigia. Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra svarbus tas faktas, kad M. V., duodamas paaiškinimus dėl jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu duotame paaiškinime jis teigė, kad į alkotesterį nepūtė (b. l. 9), o teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškinimus pakeitė, patvirtindamas, kad į alkotesterį pūtė, tačiau ant testo rezultatų parodymų nepasirašė, nes buvo susinervinęs (b. l. 27), kas, teisėjų kolegijos nuomone, neginčijamai patvirtina, kad M. V. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, nenurodė, kodėl nesivadovauja alkotesterio parodymais. Teismas kaip pagrindinį faktą, sudarantį pagrindą abejoti M. V. neblaivumu, nurodo, kad jam buvo užkirsta galimybė nuvykti į medicinos įstaigą savo noru pasitikrinti neblaivumą. Minėta išvada padaryta nepagrįstai, teismui neišanalizavus visų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl kokių objektyvių priežasčių M. V. tik po dviejų valandų nuvyko į medicinos įstaigą, neįvertino, kad pats pažeidėjas savo veiksmais prisidėjo prie pažeidimo įforminimo vilkinimo. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų ir paties M. V. paaiškinimų (b. l. 9-12), sulaikymo metu jis elgėsi konfliktiškai, nesutiko su alkotesterio parodymais, su transporto priemonės nuvilkimu, reiškė įvarius prašymus – iškviesti karo policiją, paskambinti žmonai. Pažymėtina, kad liudytojai, policijos pareigūnai Ž. S. ir A. M., teismo posėdžio metu parodė, kad dokumentų įforminimas truko apie valandą, o vėliau M. V. dar pakankamai ilgai rašė paaiškinimus (b. l. 27-28). Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo teigti policijos pareigūnams apribojus M. V. galimybę pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje. Minėta teisė M. V. buvo išaiškinta, ginčo dėl to nėra. Be to, po dviejų valandų, jis vis dėl to nuvyko į medicinos įstaigą, bet, kaip pats paaiškino, kraujo tyrimui nepridavė, paklausęs medicinos seselės, kad jau per vėlu, o tyrimai brangūs. Taip pat įvertintina ta aplinkybė, kad pažeidėjas, kaip užfiksuota tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 10-12), atsisakė atlikti policijos pareigūnų pasiūlyto blaivumo testavimo – pirštu pasiekti nosies galiuką ir pereiti tiesia linija. Akivaizdu, kad pats M. V. nesiėmė priemonių savo teisėms apginti, nedėjo pakankamai pastangų įrodymams, patvirtinantiems jo versiją bei panaikinantiems bet kokią abejonę jo blaivumu, surinkti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (bylos Nr. N444–344/2008, N444–1452/2009, N261-3165/2009). Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad policijos pareigūnai neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį, taip parodydami, kad yra įsitikinę M. V. blaivumu, pažymėtina, kad teisės aktai policijos pareigūnams tokios pareigos nenumato, todėl tai niekaip nepatvirtina, kad jie buvo įsitikinę, jog M. V. buvo blaivus. Priešingai, darytina išvada, kad policijos pareigūnai neabejojo M. V. neblaivumu, vairuojant automobilį, ir nematė pagrindo rinkti papildomų įrodymų.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog administracinė byla M. V. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatė visų M. V. administracinei atsakomybei svarbių aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Dėl M. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad M. V. padarė minėtą pažeidimą, jo veika kvalifikuota tinkamai, tačiau tai nedaro viso pirmos instancijos teismo nutarimo teisėto ir pagrįsto.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, byla visa apimtimi grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas