Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-16 · Administracinė byla Nr. I1-3075-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-16Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
I1-3075-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01184-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3075-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01184-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės atstovo 3578,14 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Nurodo, kad į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) jis atvyko 2018 m. gruodžio 18 d., išvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d., tačiau per šį laikotarpį nebuvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas. Dėl to yra užkertamas kelias jo lygtiniam paleidimui. Be to, įstaigos darbuotojai nesugebėjo atlikti jo pirminės rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, dėl ko 2020 m. sausio 17 d. svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, šis prašymas nebuvo tenkintas. Neturėjo galimybės mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi surinko 100 balų pagal OASys, nors bausmės atlikimo metu neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, lankė užsiėmimus, pareiškė norą mokytis.

Nurodo, kad dėl to patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Jam užkirsta galimybė integruotis į normalų visuomenės gyvenimą, laisvėje dirbti ir išmokėti ieškiniu priteistą 3578,14 Eur sumą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-17).

Paaiškina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2018 m. gruodžio 18 d. Vykdant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtiną planą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas iš Vilniaus PN buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė atliko pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, kurio metu pareiškėjui buvo nustatyta aukšta pakartotinio teistumo rizika (100 balų). Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Resocializacijos skyriaus specialistai turi ir daug kitų priskirtų funkcijų.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo nuteistas 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, paskiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nuosprendį subendrinus su 2019 m. vasario 20 d. to paties teismo nuosprendžiu jam skirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjo bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 11 d., pabaiga 2022 m. kovo 9 d. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiškėjas teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos galėjo ne anksčiau, kai jis faktiškai būtų buvęs atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pareiškėjo atveju pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam sueitų tik 2020 m. liepos 24 d.

Pabrėžia, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetą teikė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turėjo būti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje. Todėl daliai naujai į įstaigą atvykusių nuteistųjų pirminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai buvo atlikti kiek vėliau, nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus PN būtinai būtų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau vykdant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtiną Planą, pareiškėjas neplanuotai 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistai atliko pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, kurio metu pareiškėjui buvo nustatyta aukšta pakartotinio teistumo rizika (100 balų).

Pažymi, jog atsižvelgiant į pareiškėjo aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pareiškėjas galėjo teikti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 24 d., Vilniaus PN administracija dėl objektyvių priežasčių pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiu neatlikusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Nurodo ir tai, kad pareiškėjas, manydamas, kad Vilniaus PN administracija vilkina jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimą, dėl Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų neveikimo, vadovaudamasis LR BVK 183 straipsnio 1 dalimi turėjo teisę skųstis Vilniaus PN vadovui, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių (neturtinės žalos). Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Atsakovės atstovo nuomone byloje nėra ir negali būti duomenų, jog dėl Vilniaus PN neatlikto pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kaip nors buvo apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo teisinė padėtis. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokio įrodomąją galią ar kito raštiškai pagrįsto įrodymo ar paaiškinimo dėl neturtinės žalos patyrimo, nors teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo neatlikimas jau savaime jam sukėlė neturtinę žalą. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiškėjui buvo atliktas vėliau Marijampolės pataisos namuose dėl objektyvių priežasčių, o ne siekiant jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti. Pareiškėjas neįrodė ir neįvardijo konkrečios kilusios žalos ir jos ryšio su neva neteisėtais Vilniaus PN veiksmais, nepagrindė, kaip apskaičiavo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Vilniaus PN neneigia, jog nebuvo atliktas laiku nusikalstamos rizikos vertinimas. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės lyginant su kitais nuteistaisiais. Teigia, kad jeigu Vilniaus PN būtų laiku atlikę jo nusikalstamos rizikos įvertinimą, jo rizika būtų sumažinta iki vidutinės, kadangi Vilniaus PN namuose mokėsi, lankė užsiėmimus. Tik 45 balai pagal OASys metodiką yra statiniai, kurie nesikeičia. Kiti balai kintantys. Pažymi, jog jo lygtinis paleidimas buvo svarstomas 2020 m. sausio 17 d. ir buvo atmestas dėl aukštos rizikos. Prašo skundą tenkinti (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl to, kad Vilniaus PN jo kalinimo laikotarpiu jam nebuvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas, nebuvo atliktas jo pirminės rizikos vertinimas pagal OASys metodiką.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato Įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo bausmės pradžia nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. kovo 9 d. Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. gruodžio 18 d., išvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 20-21).

Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui A. A. Vilniaus PN buvo sudarytas individualus nuteistojo A. A. socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-91, kuris patvirtintas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo Č. J. (b. l. 23-27). A. A. yra susipažinęs su šiuo planu, tai patvirtina jo parašas. Taip pat nustatyta, kad buvo užvesta Individualaus darbo su nuteistuoju A. A. knygelė, nuteistasis supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais, su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, tai patvirtina A. A. parašas, kad susipažino 2018 m. gruodžio 19 d. (b. l. 28-37). Taigi, pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad jam atvykus į Vilniaus PN nebuvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas ir jis neturėjo galimybės mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi, kaip minėta, pateikti į bylą rašytiniai įrodymai paneigia šiuos pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo. Taigi, kaip nustatyta, socialinės reabilitacijos planas pareiškėjui buvo sudarytas įstatymo nustatytu terminu (per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą, ir tai atitinka Bausmių vykdymo kodekso 137¹ straipsnyje, Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 (toliau – ir Metodika) keliamus reikalavimus. Todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatuoti nėra teisinio pagrindo.

Tačiau iš šalių paaiškinimų, pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas tik 2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje. Buvo nustatyta, kad pažeidėjas priklauso aukštai pakartotinio teistumo rizikos grupei 100 balų pagal OASys (b. l. 36). Tai patvirtina Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. surašytas A. A. keliamos rizikos įvertinimas Nr. 85/04K-1196 (b. l. 38-40).

Atsakovės atstovas iš esmės neneigia, kad laiku nebuvo atliktas A. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nurodydamas to priežastis, t. y. kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš Vilniaus PN buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, dėl vykusios reorganizacijos tuo laikotarpiu trūko žmogiškųjų išteklių, padidėjo darbo krūvis, Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetą teikė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turėjo būti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje. Pažymėjo, kad vadovaujantis LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiškėjas teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos galėtų tik suėjus pusei paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2020 m. liepos 24 d. Tokiu būdu nebuvo pažeistos jokios pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas pabrėžė, kad buvo pažeista jo teisė būti lygiu prieš kitus nuteistuosius, kuriems buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

Metodikos 16 punkte nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN neatlikusi pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kaip tai numatyta Metodikos 16 punkte. Atsakovės atstovo nurodyti argumentai, kodėl tai nebuvo padaryta nepateisina šio atsakovės atstovo neteisėto neveikimo. Pažymėtina, kad nei reorganizacija, nei žmogiškųjų išteklių trūkumas, kitos atsakovės atstovo minimos pasiteisinimui aplinkybės neturi įtakoti pareiškėjo atžvilgiu teisės aktais numatytų teisių užtikrinimo, jų įgyvendinimo. Pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistas nuteistųjų lygybės principas jo atžvilgiu šiuo atveju nepagrįstas. Vien faktas, kad pareiškėjui nebuvo atliktas nusikalstamo rizikos vertinimas teisės aktų nustatytu laiku, nesant kitų pagrįstų argumentų, taip pat įrodymų dėl nuteistųjų lygybės principo pažeidimo, taip pat įvertinus atsakovės atstovo nurodytas pakankamai objektyvias priežastis dėl padaryto pažeidimo, nesudaro pagrindo išvadai konstatuoti, kad šiuo neveikimu Vilniaus PN pareiškėją šiuo aspektu laikė nelygiu prieš kitus nuteistuosius.

Kaip nustatyta, pareiškėjui 2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo atliktas keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso aukštai pakartotinio teistumo rizikos grupei 100 balų pagal OASys (b. l. 38). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad iki 2019 m. gruodžio 12 d. atliekamo pakartotino vertinimo pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje (b. l. 23-27, 28-32), t. y. turėjo galimybę sumažinti elgesio vertinimo balus.

Pagal OASys vertinimo metodiką nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas: (žema – 0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai); pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika: aukšta – 100 balų, iš jų 45 balai rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeičia (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (55 balai), kurie gali keistis.

Pareiškėjas teigia, kad jo svarstymas dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra buvo svarstomas 2020 m. sausio 17 d. ir buvo atmestas dėl aukštos rizikos pagal OASys metodiką (surinkus 100 balų (aukšta rizika)). Pareiškėjo argumentai, kad atlikus jam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Vilniaus PN būtų mažesnis balų skaičius pagal OASys nepagrįsti. Neaišku, kodėl pareiškėjo manymu įvertinus jo pirminę nusikalstamo elgesio riziką, rizikos balas būtų mažesnis nei 2019 m. gruodžio 12 d., vertinant pakartotinai. Byloje pateikta Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu (Vilniaus PN) iki pakartotino jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (Marijampolės PN Kybartų sektoriuje) dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose socialinės reabilitacijos programose, užimtumo priemonėse, jas vykdė, lankė paskaitas, konsultacijas teisiniais, socialiniais klausimais. Taigi, jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta 100 balų (aukšta) rizika, tai neaišku, kodėl turėjo būti nustatyta pirminio rizikos vertinimo metu mažesnė nei aukšta (100-168) balų rizika, kuomet pareiškėjas dar nevykdė socialinės reabilitacijos programos.

Taigi, įvertinus išdėstytus argumentus, nenustatyta, jog dėl to, kad pareiškėjui nebuvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, įvertinus jį pakartotinai ir nustačius aukštą riziką, dėl šio Vilniaus PN pažeidimo, būtų kilusi konkreti ir reali, apibrėžta žala dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, kilę konkretūs padariniai būtent dėl to, kad nebuvo Vilniaus PN įvertintas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris būtų galėjęs įtakoti pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra rezultatą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, taip pat sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo, kad būtų teikęs atitinkamo turinio prašymus ar skundus pataisos įstaigai ir pan. (BVK 183 straipsnis). Atsakovės atstovas nurodė ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiškėjas teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos galėtų tik suėjus pusei paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2020 m. liepos 24 d. Taigi, byloje nėra duomenų, jog dėl Vilniaus PN neatlikto pareiškėjo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo kaip nors buvo apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo teisinė padėtis, tai, kaip matyti, neturėjo jokios įtakos jo siekiui pasinaudoti galimybe išeiti į laisvę anksčiau taikant lygtinio paleidimo institutą. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė jokio įrodomąją galią ar kito raštiškai pagrįsto įrodymo ar paaiškinimo dėl neturtinės žalos patyrimo, nors teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo neatlikimas jau savaime jam sukėlė neturtinę žalą. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiškėjui buvo atliktas vėliau Marijampolės pataisos namuose. Nenustatyta, kad tokiu būdu buvo siekta jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti. Pareiškėjas neįrodė ir neįvardijo konkrečios kilusios žalos (o būtent kaip teigia skunde, kad patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kad jam buvo užkirsta galimybė integruotis į normalų visuomenės gyvenimą, laisvėje dirbti ir išmokėti ieškiniu priteistą sumą), ir jos ryšio su neva neteisėtais Vilniaus PN veiksmais. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, nustačius Vilniaus PN pažeidimą dėl to, kad pareiškėjui nebuvo atliktas pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, tačiau nenustačius, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjui kilo konkrečios pasekmės, laikytina, kad nėra nustatytų visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o būtent: padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 ir 6.249 straipsniai). Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė