- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-1273-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06435-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovo L. T. ieškinys dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais atsakovei Lietuvos Respublikai, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-02 nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str.2d.). Taip pat nutartyje buvo nurodyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, taip pat nurodyti aplinkybes dėl prašomu išreikalauti baudžiamųjų bylų, kaip jos susijusios su grindžiamais reikalavimais ir kodėl pats ieškovas negali gauti šiai bylai reikšmingų ieškovo nurodytų baudžiamųjų bylų dokumentų kopijų. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas gyvenamąją vietą nurodo užsienyje, todėl pagal CPK 805 str. nuostatas, turi paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Šiems trūkumams pašalinti Teismas nustatė terminą iki 2016-03-30d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi spręsdamas ieškovo L. T. patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos valstybei, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno apskrities VPK dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais atlyginimo priėmimo klausimą, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų pagal 2016-03-02 nutarties nurodymus. Teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys turi tuos pačius trūkumus. Patikslintame ieškinyje ieškovas aprašo tik jam vienam žinomų asmenų „pareigūnės“, „atsakovo pareigūnės“, o ieškinio pabaigoje šis asmuo virsta „atsakovo „pareigūnais“, veiksmus, tvirtindamas, kad šie asmenys, ieškovo manymu, neteisėtais veiksmais, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinyje paminėta Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėja L. M., Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokurorė A. V., Kaišiadorių rajono prokuratūros prokuroras K. D., tačiau kurie iš šių asmenų kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokią žalą ieškovui padarė ir ar šie asmenys yra „atsakovo „pareigūnai“, nuo kurių veiksmų, kaip tvirtinama ieškinyje, ieškovas nukentėjo, nėra suprantamai aprašyta. Teismas nustatė, kad iš pateikto patikslinti ieškinio nėra žinoma, nuo kurio konkretaus asmens ar kurių konkrečių asmenų kokių konkrečių veiksmų nukentėjo ieškovas. Taip pat nepateikti ieškinyje paminėtų asmenų neteisėtų veiksmų įrodymai. Ieškovas, tvirtindamas, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kurią dalį iš jo reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo- 200 000 € sudaro turtinės žalos, ir kurią- neturtinės žalos atlyginimas. Nenurodė, kokie konkretūs ieškovo turiniai interesai nukentėjo dėl ieškinyje aprašytų veiksmų, kokia konkreti šiems interesams buvo padaryta turtinė žala, nepateikė turtinius ieškovo praradimus patvirtinančių įrodymų.
Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) L. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nutartį ir patikslintą ieškinį priimti.
Apelianto teigimu, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartį, jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-9-00394/2012 medžiagoje yra duomenys, kad atsakovo „pareigūnė“, kurpdama nepagrįstus procesinius dokumentus bei nepagrįstai taikydama procesines prievartos priemones ieškovo atžvilgiu (atvesdinimą) ieškovui padarė žalą. Atsakovo „pareigūnė“ sudarė sąlygas nuslėpti įkalčius bei išvengti baudžiamosios atsakomybės G. Z.. Ieškovas šioje byloje buvo liudytojas, todėl negali pateikti teismui bylos nuorašo.
Taip pat pažymi, kad ieškovas taip pat pateikė ieškinį elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų EPP e.teismas.lt sistemą. Tokiu būdu pradėdamas elektroninę civilinę bylą, teismo reikalavimas dėl įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję dokumentai, yra perteklinis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas būtinumo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka nenustatė, todėl apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieškiniui nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo ieškinio pareiškimą surašyti tinkamai, jame aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (t. y. savo reikalavimus, nukreiptus atsakovams per teismą) ir ieškinio pagrindą (šiuos reikalavimus apibūdinančias faktines aplinkybes bei juos patvirtinančius įrodymus, pateikdamas tokius įrodymus kartu su ieškiniu), kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti apelianto patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma ieškovo naudai priteisti iš Lietuvos Respublikos 200 000 Eur žalos, konstatavęs, kad anksčiau jo paduoto procesinio dokumento trūkumai liko neištaisyti. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio apeliantas, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti žalą, neaiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovo „pareigūnė“ 2013-02-04 tarnybiniame pranešime bei 2013-02-19 nutarime Nr. 20-63-IL-570 atvesdinti žinomai melagingai teigė, jog ieškovas buvo šaukiamas šaukimais, šaukimai šaukiamajam asmeniui (ieškovui) neva buvo įteikti, tačiau šaukiamasis asmuo (ieškovas) į apklausą neatvyko. Pareigūnė siekė nepagrįstai atvesdinti ieškovą tikslu padaryti neteisėtą poveikį savo draugų-kaimynų kreditoriui (ieškovui), kad ieškovas atsisakytų pretenzijų į atsakovo pareigūnės draugų-kaimynų didesnę nei 106 tūkst. litų skolą. Ieškovas nepagrįstai buvo atvesdintas, atsakovo pareigūnė padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-9-00394/2012 medžiagoje yra duomenys dėl šio ieškovo ieškinio esmės. Taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 63-1-00358/2009 yra duomenys, jog atsakovo pareigūnė sistemingai piktnaudžiauja tarnyba, tame tarpe padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės savo draugui-kaimynui (ieškovo skolininkui) dėl Žiežmarių miestelio G. Z. nužudymo 2009-06-21d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėja L. M., kuri atliko pirminę autoįvykio vietos apžiūrą „nematė“ savo kaimynų automobiliu GAZ66 akivaizdžiai paliktų įkalčių, sudarė sąlygas nuslėpti įkalčius bei išvengti baudžiamosios atsakomybės, tyčia padarė žalą ieškovui.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pirminiame ieškinyje taip pat minimi Kaišiadorių rajono prokuratūros prokuroras K. D. bei Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokurorė A. V. bei nurodoma, kad dėl atsakovo „pareigūnų“ neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta itin didelė žala. Teismas konstatavo, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kurie iš šių asmenų kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokius konkrečiai turtinius nuostolius ieškovas reikalauja kompensuoti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu, kokią būtent žalą, t.y. turtinę ar neturtinę, ieškovas prašo priteisti, nes tai turi lemiamą įtaką sprendžiant klausimą ir dėl bylos teismingumo. Apeliantui nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti, nes tokiu būdu tiek teismui, tiek atsakovei Lietuvos Respublikai objektyviai užkertama galimybė pasiruošti tinkamam bylos nagrinėjimui, atsakovui gintis nuo jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Esant anksčiau išvardytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus iš naujo teikti tinkamai pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus parengtą ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina apeliantui apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.