- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-837-206/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00493-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., VĮ „Turto bankas“, L. G.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Žilvinas Astrauskas
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, K. B. ir L. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir susitarimo dėl paveldimo turto sudarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2016-01-26 mirė pareiškėjos tėvas P. B.. 2008-01-14 Kretingos rajono 2-ajame notaro biure P. B. buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko savo dukrai – pareiškėjai V. B.. Po tėvo mirties, 2016-03-03 ji kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Palikimą sudaro kompensuojamoji senatvės pensija ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo P. B. turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pirkimo - pardavimo sutartimi, 1992-02-12, Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjui P. B. esant santuokoje su A. B. B., iki kol bus nustatyta palikėjui priklausanti šio turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje arba šis turtas bus teismo sprendimu pripažintas palikėjo asmenine nuosavybe. Butas (duomenys neskelbtini), valstybės 1986-11-13 buvo išnuomotas jos tėvui P. B.. Po pareiškėjos mamos – pirmosios P. B. žmonos M. B. mirties 1986-09-23, jo vardu išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. (duomenys neskelbtini). 1989-04-08 tėvas vedė A. B. B. (B.), abu sutuoktiniai apsigyveno minimame bute. Lietuvos Respublikai 1990-03-11 atgavus nepriklausomybę ir pasikeitus valstybinei santvarkai, 1991-12-12 Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) tėvui buvo leista butą nusipirkti, ką jis ir padarė. Butas buvo nupirktas P. B. vardu, ką liudija 1992-02-12 sutartis, buto techninės apskaitos byla (teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Visos sutartys su aptarnaujančiomis organizacijomis (atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį, atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą, liftą, vidaus šilumos tinklų ir įrengimų priežiūrą, eksploatavimo išlaidas, buto nuomą, dujų tiekimo, vandens tiekimo ir kanalizavimo, gamtinių dujų pirkimo - pardavimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) buvo sudaromos P. B. vardu. Faktinis buto savininkas buvo P. B., nors 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 131 str. ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str., 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. nurodoma, jog formaliai butas tapo abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. po A. B. B. mirties (2000-08-14) faktiškai pradėdamas valdyti visą butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytą Pirkimo - pardavimo sutartimi, 1992-02-12, palikėjui P. B. esant santuokoje su A. B. B. priėmė jos palikimą. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. ir A. B. po A. B. B. mirties 2000-08-14, susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo ir P. B. mirties 2016-01-26 momentu visas butas (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. B. ir L. G. nurodė, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus negali būti tenkinamas, nes ne tik netinkamai suformuluotas, bet vienas iš prašymų yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė A. B. B. ir P. B. nuosavybė, jiems iki mirties nuosavybės teise priklausė po ½ dalį. Po A. B. B., mirusios 2000-08-14, mirties, jos sutuoktinis P. B. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą valios priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. B. B. mirties, neišreiškė. A. B. B. palikimą priėmė sūnus A. B., suinteresuotų asmenų K. B. ir V. G. tėtis. Jam 2001-02-28 buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei P. B. neginčijo ir neginčija A. B. palikimo priėmimo klausimo, jam 2001-02-28 išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad jis mirusios mamos palikimą priėmė visą, tame tarpe formaliai ir ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nors į šį nekilnojamąjį turtą papildomas paveldėjimo teisės liudijimas iki pat šiol išduotas nėra. Suinteresuoti asmenys K. B. ir V. G. gali kreiptis į notarą, realizuojant teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimus į šio nekilnojamojo turto dalį. Suinteresuoti asmenys taip pat nesutinka ir su antruoju pareiškimo reikalavimu, nes P. B. neišreiškė valios priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties. Bet kokie P. B. ir A. B. susitarimai dėl paveldimo turto pasidalijimo privalėjo būti atlikta notarine forma, sutartis privalomai įregistruojama viešame registre.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. B. B. perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. B. paveldimo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. B., gim. 1927-08-21, miręs 2016-01-26, ir A. B. B., gim. 1935-12-11, mirusi 2000-08-14, buvo sutuoktiniai. Pareiškėja V. B. yra mirusio P. B. dukra, kurios jis susilaukė su pirmąja sutuoktine M. B. (mirusia 1986-09-23), tai patvirtina jos pridėtas gimimo liudijimas (b.l. 6). A. B. B. iki santuokos su P. B. turėjo sūnų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2003-03-20, kuris po mamos A. B. B. mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priėmė jos palikimą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį palikėjai pagal 1993-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 953. A. B. taip pat paveldėjo piniginius indėlius ir 2650 akcijas, esančias „(duomenys neskelbtini)“ bei 40 akcijų, esančių IAB „(duomenys neskelbtini)“. Po A. B. mirties jo palikimą priėmė jo dukros K. B. ir L. G. pagal 2003-07-11 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (b.l. 12-14).
2008-01-14 P. B. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir turtą, į kurį jam atsirastų teisė po jo mirties, paliko dukrai V. B. (b. l. 23). 2016-05-09 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarė Vilija Kralikienė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo P. B. turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). sav., įgytą pirkimo - pardavimo sutartimi, 1992-02-12, Nr. 1-524, palikėjui P. B. esant santuokoje su A. B. B, iki kol bus nustatyta palikėjui priklausanti šio turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje arba šis turtas bus teismo sprendimu pripažintas palikėjo asmenine nuosavybe. Dėl šio turto dalių nustatyto į teismą nėra buvę kreiptąsi. VĮ „registrų centro“ išraše nurodyta, jog P. B. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise pagal 1992-02-12 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas butas iš pradžių, prieš jį privatizuojant, 1986-11-13 nuomos sutartimi buvo išnuomotas P. B.. Mirus P. B. antrajai žmonai, P. B. jos palikimą (faktiškai 1/2 dalį buto, kurį jis buvo įgijęs dar iki santuokos su antrąja žmona, tik privatizuotas buvo vėliau, jau esant santuokoje su antrąja žmona) priėmė faktiniu valdymu ir to suinteresuoti asmenys neginčijo 16 metų, nepareiškė savo reikalavimų ir dabar, tik nesutinka su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais aiškiai ir neginčijamai nustatyta, kad po antrosios sutuoktinės mirties tik P. B. priėmė jos palikimą. Prie bylos pridėtos sutartys: už buto šildymą ir karštą vandenį; už šiukšlių išvežimą, įrenginių priežiūrą ir kt.; dujų tiekimą; vandens tiekimą ir kanalizavimą; vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimą; gamtinių dujų pirkimą- pardavimą; elektros energijos tiekimo-vartojimo; šilumos tiekimo; buitinių atliekų išvežimo; būsto draudimo - patvirtina, jog jos buvo sudarytos P. B. vardu ( b.l. 39-66). Šios bylos suinteresuoti asmenys niekaip neišreiškė, nevykdė faktinio palikimo priėmimo veiksmų (negyveno, nemokėjo mokesčių ir kt.). Suinteresuotų asmenų tėvas A. B. dar būdamas gyvas savo veiksmais akivaizdžiai tai patvirtino, nes po savo motinos, tai yra antrosios P. B. sutuoktinės mirties, priėmė jos palikimą toje dalyje, kurioje faktiniu valdymu nebuvo priėmęs P. B.. Akivaizdu, kad esant gyviems P. B. ir A. B. jokių nesutarimų dėl A. B. B. palikimo nebuvo, tai patvirtina, kad jokie ginčai tarp jų teisme nebuvo nagrinėjami, o A. B. mirus, jo dukros K. B. ir L. G. priėmė jo palikimą tokios apimties, kokį jų tėvas ir turėjo. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, neįpareigotas nurodyti palikimo dalyko (turto apimties), tačiau konkrečioje byloje ir konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, kad dėl kitos A. B. B. palikimo dalies palikimas jau yra priimtas dar 2001-02-28, teismas pažymi, kad byla nagrinėjama dalyje dėl ginčo buto ir daro išvadą, kad pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties faktiškai pradėdamas valdyti visą butą U.Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą šioje dalyje yra įrodytas ir tenkintinas.
Tačiau visiškai nepagrįstas ir teismas negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog po A. B. B. mirties, P. B. ir A. B. sudarė susitarimą dėl paveldimo turto pasidalijimo, nes negalioja toks susitarimas, kuris turėjo ir privalėjo būti įformintas notarine forma, sutartis turi būti įregistruojama viešame registre (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 443 str. 7 d. nurodo, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas išnagrinėja byla, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Civilinio proceso kodekso 443 str. 6 d. nurodo, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, teismas gali spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šioje byloje pareiškėja, kurios naudai priimamas sprendimas, nepateikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2000-08-14) priėmė jos palikimą ½ buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė.
Atmesti reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. B. mirties, P. B. ir A. B. susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.