Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką, kuri įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo 271, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteisti iš atsakovo V. A. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nutraukus santuoką ieškovė prašė jai palikti iki santuokos turėtą J. pavardę. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu įregistravusi santuoką praktiškai negyveno. Iš karto kitą dieną po santuokos nutraukimo, ji atsakovui nurodė, kad nori išsituokti. Pasak ieškovės jokio bendro ūkio jie neveda, jokie artimi santykiai jų nesiejo ir nesieja. Jokių šiltų jausmų jie vienas kitam nejaučia, todėl santuokos išlaikyti nepavyks. Kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir ją įregistravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šalys gyvendamos santuokoje vaikų nesusilaukė. Visi nepilnamečiai vaikai, kuriuos augina ieškovė yra ne atsakovo ir gimę dar iki santuokos su juo sudarymo (b. l. 4–5). Šalys gyvendamos santuokoje bendro registruotino turto taip pat neįgijo (b. l. 7–8; 29–31).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.3 straipsnyje numatyti esminiai šeimos teisinių santykių principai. Vienam iš sutuoktinių pažeidus šias pareigas yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio pažeidusio šias pareigas kaltės. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimu, ji su sutuoktiniu nuo pat santuokos pradžios praktiškai negyveno, vienas kitam jokių sutuoktiniams numatytų pareigų nevykdė, jokių šiltų jausmų nesukūrė ir jų nepuoselėjo. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė esminius šeimos teisinių santykių principus, kurie išreikšti per pareigų vienas kitam realizavimą, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuoką nutraukus ieškovės prašymu jai paliktina iki santuokos turėta J. pavardė (LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ji buvo atleista sudaro 100 eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl šis mokestis priteistinas iš atsakovo visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus.

Iš atsakovo taip pat priteistina valstybei 6,86 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų jam siuntimu ir 140,77 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo 271, tarp D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei D. A. palikti iki santuokos turėtą J. pavardę.

Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 247,63 Eur proceso išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui V. A., kad priteista suma už advokato teisinę pagalbą turi būti sumokėta, į bet kurią valstybės pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, o žyminis mokestis ir dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.