Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. To paties teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2019 m. liepos 5 d. apie 15.09 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu kumščiu tyčia smūgiavo į automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių stiklą ir jį išdaužė, dūžtant stiklui šukės prakirto automobilyje sėdėjusio A. K. viršutinę lūpą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. B. kartu gyveno 5 metus. Apsipykę laikinai išsiskyrė ir aš sužinojo, kad ji pradėjo draugauti su jo pažįstamu A. K.. 2019 m. liepos 5 d. apie 15.09 val. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo su A. ir J. išsiaiškinti, kodėl jie jam melavo, kad nebendrauja. Tuo tikslu atėjo iki A. namų (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kaip A. kartu su J. atvažiavo automobiliu VW „Passat“, valstybinis Nr. nežino. Norėdamas išsiaiškinti jis nuėjo į minėto namo kiemą, kur A. pamatęs jį užsidarė automobilio dureles, neišlipo iš automobilio, pradėjo jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. J. tuo metu buvo nuėjusi į namą. Jam dėl to sukilo pyktis, todėl jis su kumščiu išdaužė vairuotojo pusės šoninį automobilio stiklą. Po ko jis taip ir nieko neišsiaiškinęs nuėjo. Žino, kad pasielgė negerai, tačiau nesusivaldė, supranta, kad dūžtančios šukės galėjo A. sužaloti ir jam sukelti fizinį skausmą. Padarytą žalą jis A. atlygins, dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 58–59).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. D. pažįsta apie 8 metus. Kiek žinoma, šiuo metu D. valkatauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba, tik kartais padeda žmonėms supjauti malkas bei atlikti kitus darbus. Daugiau kaip metai draugauja su D. buvusia sugyventine J. B., D. tai nepatinka ir jis nori ją susigrąžinti. 2019-07-05 apie 15.09 vali, nuo kiemo vartų automobiliu VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pasiimti pas ją atvažiavusios J. Tai pamatė netoliese buvęs D., kaip suprato, jis jau sekė J. D. atsistojęs kieme ant kelio neleido nuvažiuoti giliau į kiemą bei paėmęs akmenį nuo žemės metė į automobilį, tačiau nepataikė, šiaip ne taip įvažiavo giliau į kiemą ir sustojo. Iš automobilio išlipo Jolanta, įbėgo į namus, o jis nespėjo išlipti ir užsidarė automobilyje. D., kuris buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius “gaidy, pideraste”, priėjęs prie automobilio su kumščiu tyčia išdaužė automobilio vairuotojo pusės šoninį stiklą bei nieko nesakęs išėjo iš kiemo. Po ko nežinodamas ko daugiau tikėtis jis paskambino “112” ir kvietėsi pagalbos. Byrančios stiklo šukės pataikė į veidą ir prakirto viršutinę lūpą, dėl ko pradėjo bėgti kraują, dėl to jautė fizinį skausmą. Didelių sužalojimų nepadarė, sveikata sutrikdyta nebuvo, į gydymo įstaigą nesikreipė, su išduotu siuntimu kreiptis pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips, nes kūno sužalojimai nepadaryti, o kaip minėjo, sukėlė tik fizinį skausmą. Atvykę policijos pareigūnai D. nerado, o dėl minėto įvykio jis parašė pareiškimą. Minėtas automobilis yra registruotas mamos J. K., tačiau juo naudojasi jis ir jis pirktas už jo pinigus. Dėl išdaužto stiklo patyrė 50 eurų materialinės žalos. Daugiau žala nepadaryta, tačiau šiuo metu civilinio ieškinio nereikš. Mano, jog D. bus gera pamoka, kad taip elgtis negalima, o nesutarimus reikia spręsti kitais būdais (b. l. 27-30). Papildomai apklaustas A. K. parodė, jog nori papildyti, kad D. D. padarytą žalą pilnai atlygino, jo atsiprašė, gailėjosi dėl savo veiksmų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. 1. 31-33).

Informacijoje apie įvykį ROIK 0119000347637 nurodyta, kad 2019 m. liepos 5 d. 15.09 val. gautas telefoninis A. K. prisistačiusio asmens pranešimas, kad į kiemą atėjo D.

D. ir trenkė rankos į automobilo durelių stiklą ir jį sudaužė, stiklo šukė įpjovė į pranešėjo lūpą. Pranešėjo skambučio data ir laikas: 2019 m. liepos 5 d. 15.03 val. (b. 1.6).

2019 m. liepos 5 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas A. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir duodamas parodymus (b. l. 7–9).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis D. D. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu kumščiu smūgiavo į automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą ir jį išdaužė, dūžtant stiklui šukės prakirto automobilyje sėdėjusio nukentėjusiojo A. K. viršutinę lūpą, tokiu būdu jam sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis (smūgiavimas į automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą) akivaizdžiai patvirtina, kad jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis D. D. yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 104–106).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas du kartus, iš jų abu kartus taip pat pagal tą patį BK 140 straipsnį (b. l. 83–92), administracine tvarka baustas (b. 1. 93–101), psichiatrinis gydymas – neregistruotas (b. l. 72), priklausomybės ligų gydymas ­­­– nuo 2018 m. sausio 2 d. registruotas (b. l. 70), 2019 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-829/2019) nurodyta, kad D. D. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 67), nedirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, šios bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. D. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.