- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 1-1137-932/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 1.2.19.3.21.2.29.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Donecke (Ukrainos Respublika), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) vadove, išsiskyrusi, neteista (2014-11-24 prokuroro nutarimu pagal laidavimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl pasikėsinimo padaryti vagystę (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį),
kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. neteisėtai disponavo suklastotais dokumentais, o būtent: ji, 2017 m. kovo 20 d., apie 10.55 val., Vilniuje, ties Liepkalnio g. 37 pastatu, policijos pareigūnams, vykdantiems jiems pavestas tarnybos pareigas, sustabdžius A. S. vairuojamą transporto priemonę automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. policijos pareigūnei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiajai patrulei G. L. S., kaip savo asmens dokumentą pateikė netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą O. K. (gim. (duomenys neskelbtini)vardu 2009-12-28 Vilniaus PK MP (19), galiojančią iki 2019-12-28, su joje esančiu A. S. veido atvaizdu, ir taip pat policijos pareigūnei pateikė kaip savo asmens dokumentą netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą O. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu 2010-06-22 VĮ REGITRA, galiojantį iki 2020-06-22, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, su jame esančiu A. S. veido atvaizdu.
A. S. 2016 m. rudenį, Kinijos Liaudies Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai prisidėjo prie nurodytų dviejų dokumentų suklastojimo, pati tyrimo nenustatytam asmeniui pateikdama savo veido atvaizdą ir sumokėdama pinigus už šių dokumentų suklastojimą, po ko, neteisėtai įgijusi suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), juos neteisėtai laikė su savimi, gabeno ir panaudojo 2017 m. kovo 20 d. pateikdama policijos pareigūnei G. L. S. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. S. papirko policijos pareigūną, o būtent: ji, 2017 m. kovo 20 d., apie 10.56 val., Vilniuje, ties Liepkalnio g. 37 pastatu, po to, kai policijos pareigūnei ji pateikė suklastotus dokumentus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojusi, kad policijos pareigūnai ruošiasi ją nubausti administracine tvarka už tai, kad ji transporto priemonę vairavo kalbėdama mobiliojo ryšio telefonu, siekdama neteisėtos valstybės tarnautojo - policijos pareigūno, veikos vykdant įgaliojimus, A. S. policijos pareigūnei G. L. S. tiesiogiai pažadėjo duoti 50 eurų dydžio kyšį už tai, kad nebūtų rašomas administracinio pažeidimo protokolas, o ji (A. S.) būtų paleista. Po to, kai policijos pareigūnė žodžiu įspėjo A. S., kad už pareigūno papirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, A. S., nepaisydama įspėjimo, siekdama neteisėtos valstybės tarnautojo - policijos pareigūno, veikos vykdant įgaliojimus, norėdama išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, priėjusi prie tarnybiniame policijos automobilyje keleivio pusėje sėdinčios policijos pareigūnės G. L. S., pastarajai po dešine šlaunimi pakišo 50 eurų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), taip tiesiogiai duodama kyšį (papirkdama) policijos pareigūnei G. L. S. už pageidaujamą policijos pareigūnės neveikimą vykdant įgaliojimus. Policijos pareigūnė kyšio nepriėmė, apie papirkimą pranešė savo kolegai policijos vyriausiajam patruliui V. M., nustatyta tvarka informavo savo vadovybę. Tokiu būdu A. S. davė kyšį policijos pareigūnui už pageidaujamą policijos pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji A. S. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. 2012 m. dėl vairavimo, esant neblaiviai, prarado teisę vairuoti. Baudą sumokėjo, tačiau teisės vairuoti iš naujo neįgijo (viena augina 4 vaikus, dirba, turi mažai laiko). Kadangi ji darbo reikalais vyksta į Kiniją, vienos kelionės metu Kinijoje užėjo į firmą, gaminančią įvairias plastikines korteles, vizitines, teikiančią laminavimo paslaugas ir pan. Sugalvojo paprašyti pagaminti jai netikrą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Jai paaiškino, jog minėta firma gali padaryti bet kokius dokumentus, ji tik parodė savo asmens tapatybės kortelės pavyzdį, taip pat su savimi turėjo motinos vairuotojo pažymėjimą. Šių dokumentų nurodytoje firmoje nepaliko (tik parodė), jos buvo paprašyta užrašyti visus duomenis, kurie turėtų būti nurodyti dokumentuose. Ji nurodė savo pusseserės O. K. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo metus, nurodė jos vairuotojo pažymėjimo numerį), asmens tapatybės kortelės numerį nurodė išgalvotą. Ten pat buvo padaryta jos nuotrauka. Dokumentų atsiimti atėjo po 3 dienų, už juos sumokėjo 100 juanių. Pusseserės duomenis nurodė, kadangi jie jai buvo gerai žinomi (pastaroji prieš 3-4 metus buvo paprašiusi parduoti savo automobilį, todėl turėjo šiuos asmens duomenis, vairuotojo pažymėjimą), pati O. K. apie tai, kad jos vardu yra pagaminti dokumentai nieko nežinojo, ji seniai gyvena Anglijoje. Įgijusi nurodytus dokumentus, įsidėjo į rankinę ir juos visą laiką nešiojosi su savimi, kol 2017-03-20, apie 10.55 val., pateikė policijos pareigūnams. Tą dieną labai skubėjo, bevairuojant suskambo telefonas, ji atsiliepė, ką užfiksavo pareigūnai ir ją sustabdė. Pareigūnei paaiškinus, kad už kalbėjimą telefonu jai bus surašytas protokolas, ji pasiūlė to nedaryti, susimokėti vietoje 50 eurų ir greičiau paleisti. Pareigūnė jai paaiškino, kad susimokėjimo galimybės vietoje nėra, kyšį siūlyti draudžiama, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuomet pareikalavus ji pareigūnei pateikė anksčiau nurodytus suklastotus dokumentus (asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, išduotus O. K. vardu, su kaltinamosios atvaizdu). Pareigūnė juos apžiūrėjo, pasakė, kad jai kyla kažkokių įtarimų, nuėjo į automobilį, prieš tai paprašydama atnešti civilinės atsakomybės draudimą. Nešina draudimu ji priėjo prie pareigūnės, padavė draudimo polisą ir tuo pačiu automobilyje sėdinčiai pareigūnei prie dešinės šlaunies padėjo 50 eurų, tačiau pareigūnė tų pinigų nepaėmė ir pasakė, jog už kyšio davimą bus sulaikyta. Kaltinamoji pripažino supratusi, jog davė pareigūnei kyšį, tokiu būdu tikėjosi būsianti paleista. Pažymėjo, jog automobilis, kurį ji vairavo, priklauso draugės sūnui, ji automobilį pasiskolino, automobilio savininkas nieko nežinojo apie tai, kad ji neturi teisės vairuoti. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. S. savo kaltę taip pat pripažino, gailėjosi. 2012 m. už vairavimą esant neblaiviai buvo nubausta pinigine bauda, jai buvo uždrausta 1,6 metų (tiksliai nepamena) vairuoti transporto priemonę. Piniginę baudą sumokėjo, o vairuotojo pažymėjimo neatstatė, nes neturi laiko. 2016 m. rugsėjį darbo reikalais lankėsi Pekine (Kinija), čia kreipėsi į vieną saloną, teikusį dokumentų laminavimo ir panašias paslaugas. Ji salono darbuotojo paprašė pagaminti jai vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę jos pusseserės O. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu. Salono darbuotojui pateikė savo nuotrauką, paprašė, kad dokumentuose būtų jos (A. S.) atvaizdas, o vardas, pavardė ir asmens kodas kodas (duomenys neskelbtini)jos pusseserės. Salono darbuotojui kaip pavyzdį ji pateikė savo tikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kur salono darbuotojas paėmė LR vairuotojo pažymėjimo pavyzdį, teigė nežinanti (teismo posėdyje patikslino, kad ji pati pateikė jam savo motinos vairuotojo pažymėjimą). Po 3 dienų atsiėmė pagamintus dokumentus - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurių buvo jos (A. S.) atvaizdai, o duomenys - jos pusseserės. Už tai ji salono darbuotojui sumokėjo 100 juanių. Šie dokumentai jai (A. S.) reikalingi vairuoti automobilį, nes ji fiziškai negali visko aprėpti, neturi laiko iš naujo gauti vairuotojo pažymėjimo, todėl ir nutarė taip pasielgti, t. y. pagaminti netikrus dokumentus. Asmens tapatybės kortelę pagamino, kad sustabdžius policijos pareigūnams pateiktų vairuotojo pažymėjimą bei asmens tapatybės kortelę. Ji panaudojo pusseserės O. K. duomenis, nes pastaroji nuo 2000 m. gyvena Anglijoje, Lietuvoje būna labai retai, paskutinį kartą pusseserę matė Vilniuje prieš 2 metus. Apie tai, kad panaudojo jos duomenis pagaminant dokumentus, pusseserė nieko nežino. A. S. teigimu, 2017-03-20 pirmą kartą panaudojo minėtus netikrus dokumentus.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės kaltinamoji A. S. pilnai pripažino ir nusikalstamus veiksmus paperkant policijos pareigūną. Parodė, kad 2017-03-20, apie 10.55 val., ji važiavo automobiliu ‚Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Liepkalnio gatve, į degalinę. Tuo metu kažkas paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, ji atsiliepė, nesustojusi tęsė pokalbį, telefoną laikė rankose. Ties Liepkalnio g. 37 pastatu ją sustabdė policijos pareigūnai (mergina ir vyriškis). Prisistačiusi policijos pareigūnė paaiškino, kad už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant ji bus nubausta administracine tvarka, paprašė asmens ir automobilio dokumentų. A. S. nurodė pareigūnei labai skubanti, prašė jos nebausti, paleisti, pasiūlė pareigūnei 50 eurų kyšį. Policijos pareigūnė atsisakė ir perspėjo ją dėl baudžiamosios atsakomybės. Tuomet ji pateikė policijos pareigūnei Kinijoje pagamintus netikrus minėtus dokumentus - vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, išduotus O. K. vardu su jos (A. S.) atvaizdu. Policijos pareigūnė patikrino pateiktus dokumentus, pasakė, kad dokumentai yra kažkokie keisti, įtaria, kad jie suklastoti. Po to policijos pareigūnė pradėjo tikrinti duomenų bazę, paprašė pateikti civilinės atsakomybės polisą. Ji nuėjo prie automobilio, paėmė polisą, ištraukė iš savo telefono dėklo 50 eurų banknotą, grįžo prie policijos automobilyje ant keleivio priekinės sėdynės sėdėjusios policijos pareigūnės ir, kai tik ši atidarė tarnybinio automobilio dureles, ji (A. S.) padavė jai į rankas polisą, o 50 eurų banknotą pakišo policijos pareigūnei po dešine šlaunimi. Tada policijos pareigūnė ištraukė minėtą banknotą, pasakė, kad ji (A. S.) davė jai kyšį, dėl ko veš ją į policijos komisariatą. Duodama policijos pareigūnams tikėjosi, kad pareigūnai ją paleis ją, nes ji labai skubėjo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 49).
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. L. S. parodė, kad 2017-03-20, apie 10.55 val., patruliuojant Naujininkų mikrorajone kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. pastebėjo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Dunojaus gatve, sankryžoje pasuko į Liepkalnio gatvę. Vairuotoja važiuodama kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Patikrinimui minėtą automobilį sustabdė Liepkalnio g., ties 37 pastatu. Priėjus prie automobilio ir prisistačius, ji (G. L. S.) paprašė vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę. Moteris pateikė techninės apžiūros rezultatų kortelę, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, išduotą O. K. vardu. Moters pateikti dokumentai liudytojai pasirodė įtartini: jie skyrėsi nuo Lietuvos Respublikoje išduodamų dokumentų savo spalva, vandens ženklais, be to, dokumentuose pateikta nuotrauka neatitiko vairuojančios moters atvaizdo. O. K. prisistačiusi vairuotoja paklausė, dėl ko ji sustabdyta. Ji pastarajai paaiškino, kad vairuotoja važiavo naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu, kad jai už šį pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. O. K. prisistačiusi moteris labai susijaudino, jai pradėjo drebėti rankos, ji negalėjo nustoti judėti, moteris pradėjo liudytojos prašyti nieko jai nerašyti, kadangi labai skuba, turi daug reikalų, tik trumpam yra atvykusi iš Anglijos į Lietuvą, nieko nespėja, dar kartą paprašė nieko nerašyti, sakydama, kad už tai jiems (policijos pareigūnams) duosianti pinigų, jei tik ją paleistų, pasakė turinti tik 50 eurų. O. K. prisistačiusi vairuotoja buvo įspėta, jai buvo paaiškinta, kad dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui gresia baudžiamoji atsakomybė, į ką vairuotoja atsakė, jog viską suprato. Tuomet ji (G. L. S.) paprašė vairuotojos pateikti transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą. Vairuotoja paaiškino, kad paieškos ir tuoj atneš. Liudytoja nuėjo į tarnybinį automobilį „Skoda Yetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutikrinti pateiktų dokumentų duomenis su policijos informacinėje sistemoje esančiais duomenimis. Patikrinusi duomenis per VRIS CDB duomenų bazę nustatė, kad O. K. nuotrauka neatitinka automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojančios moters atvaizdo. Tuo metu prie jos iš tarnybinio automobilio priekinės keleivio pusės priėjo O. K. prisistačiusi vairuotoja, rankoje laikydama automobilio civilinės atsakomybės draudimą ir rankinę, pabeldė į (tarnybinio) automobilio dureles. Norėdama paimti draudimą, liudytoja atidarė dureles, tačiau tuo metu O. K. prisistačiusi vairuotoja jai sėdint po dešine šlaunimi įkišo sulankstytą 50 eurų kupiūrą. Ji pastarajai paaiškino, kad vairuotoja jau buvo įspėta dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui, tačiau šiai į įspėjimus nereaguojant už kyšio davimą vairuotoja yra sulaikoma kartu su minėtu automobiliu. Vykstant į Vilniaus miesto 2 PK O. K. prisistačiusi vairuotoja prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastoti, pagaminti Jungtinėje Karalystėje, be to, vairuotoja prašė liudytoją ją (vairuotoją) išgelbėti, niekur nevežti. Apie tai, kieno vardu yra klastoti dokumentai, koks buvo klastojimo tikslas, vairuotoja nepaaiškino. Apie 11.20 val. O. K. prisistačiusi vairuotoja ir automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK. Komisariate vairuotoja pasakė savo tikrus duomenis, per duomenų bazę nustatyta, kad tai A. S.. Automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymas yra užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtame vaizdo registratoriuje, tačiau kyšio davimo faktas nufilmuotas nebuvo, nes vaizdo registratorius buvo nukreiptas į gatvės pusę, o garsas išjungtas (b. l. 37).
Analogiškos aplinkybės yra išdėstytos ir G. L. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Daiktų, dokumentų savanoriško pateikimo protokole užfiksuota, jog 2017-03-20 policijos pareigūnė G. L. S. ikiteisminį tyrimą atliekančiam policijos pareigūnui pateikė A. S. pateiktus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei kaip kyšį duotą 50 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Apžiūros protokole užfiksuota, jog ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė 2017-03-21, dalyvaujant Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui D. L., apžiūrėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus O. K. vardu, nustatė, kad nurodyti dokumentai yra netikri, jų blankai pagaminti termo spalviniu spausdinimo įrengimu (b. l. 17-20).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajai A. S. pateikti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo suklastotais dokumentais ir policijos pareigūno papirkimo.
BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji neteisėtai disponavo dviem suklastotais dokumentais – asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotais O. K., dokumentuose buvo kaltinamosios veido atvaizdas. Kaltinamoji iniciavo ir prisidėjo prie šių dokumentų suklastojimo – būdama Kinijos Liaudies Respublikoje, pateikdama nenustatytam asmeniui dokumentų pagaminimui reikalingus duomenis, už piniginį atlygį įgijo nurodytus dokumentus, kuriuos vėliau laikė su savimi, gabeno ir panaudojo, t. y. 2017-03-20, apie 10.55 val., sustabdyta policijos pareigūnų, pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą kaip savo dokumentus. Kaltinamoji A. S. savo kaltę pripažino, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes, davė išsamius parodymus.
BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti ar davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu. Pasiūlymas duoti kyšį – tai lenkimas, prašymas, įtikinėjimas, drąsinimas ir pan. konkretaus valstybės tarnautojo už atlygį kaltininko interesais atlikti (neatlikti) konkrečius veiksmus vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad būtent valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamoji A. S. papirko policijos pareigūnę G. L. S. – siekdama neteisėtos pastarosios veikos vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo duoti vyriausiajai patrulei 50 eurų dydžio kyšį už tai, kad kaltinamajai nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas. Kaltinamoji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą, tačiau nepaisydama tokio įspėjimo, siekdama išvengti gresiančios atsakomybės, priėjusi prie tarnybinio automobilio pakišo sėdinčiai pareigūnei G. L. S. po dešinės kojos šlaunimi 50 eurų kupiūrą, tokiais savo veiksmais tiesiogiai duodama pastarajai kyšį. Kaltinamoji neneigė supratusi, jog tokiais savo veiksmais siekė papirkti pareigūnę, išsamiai papasakojo visas kaltinimui reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamosios A. S. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų grindžiama jos pačios tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos L. G. S. parodymais, pastarosios tarnybiniu pranešimu, daiktų, dokumentų savanoriško pateikimo, apžiūros protokolais. Kaltinamosios nusikalstamos veikos baigtos, įvykdytos tiesiogine tyčia, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. S. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, abi nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumą priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstami veiksmai baigti, atlikti veikiant tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, augina 4 vaikus, anksčiau neteista (praeityje buvo atleista nuo baudžiamoisos atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo laikotarpis pasibaigęs, dėl ko juridine prasme laikytina neteista) (b. l. 60, 61-62), administracine tvarka bausta (b. l. 64, 65-66, taip pat LITEKO duomenys), dirbanti (b. l. 63).
Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 300 straipsnio 2 dalies bei BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (abiem atvejais nustatant minimaliai trukmei artimą dydį). Nors įstatymų sankcijos numato ir švelnesnę bausmės rūšį (areštą), tačiau ji neskirtina, kadangi yra susijusiu su nors ir trumpalaikiu, bet realiu izoliavimu nuo visuomenės, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, taip pat į tai, kad šiuo metu dirba, augina 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių du mažamečiai (ketvirtas vaikas jau sulaukęs pilnametystės), teismas laiko, jog netikslinga skirti laisvę realiai apribojančias bausmes. Taip pat teismas nemano esant pagrindo skirti kaltinamajai BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos bausmę. Pažymėtina, jog kaltinamoji nurodė, kad jos finansinė būklė yra pakankamai sudėtinga, viena išlaiko vaikus, pastarajai pradėta administracinė teisena, teismui konstatavus jos kaltę už administracinius nusižengimus gali būti paskirtos baudos, kurias teks kaltinamajai mokėti. A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jei teismas už šioje byloje įvykdytus nusikaltimus jai skirtų baudas, jos vaikų tėvas, gyvenantis Vokietijoje, padėtų jai šias baudas sumokėti. Teismas tokios aplinkybės nevertintina kaip reikšmingos. Pažymėtina, jog bausmė skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant jį nubausti, paveikti, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kito asmens, niekaip nesusijusio su įvykdytais nusikaltimais, galimybė sumokėti kaltininkui skirtą baudą, anaiptol, neužtikrins bausmės paskirčiai keliamų tikslų, dėl ko tokia aplinkybė plačiau šiuo atveju netgi nesvarstytina.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajai paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji prisipažįsta kalta, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajai A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtos subendrintos terminuotos laisvės bausmės vykdymą teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atideda (už vidurkį mažesniam laikotarpiui), suteikdamas kaltinamajai galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Pastaroji yra dirbanti, anksčiau neteista, turinti nepilnamečių vaikų, iš kurių du mažamečiai, yra išsiskyrusi, nurodė vaikus auginanti ir išlaikanti viena. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tuo pačiu paskiriant kaltinamajai BK 75 straipsnyje numatytą elgesio apribojimą - toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai). Tokie įpareigojimai iš esmės yra minimalūs, tačiau šiuo atveju laikytini pakankamais bausmės paskirčiai pasiekti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-03-20, 11.20 val., iki 2017-03-20, 19.12 val. (b. l. 41, 43). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. 13592429, išduotos Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdyboje (19), galiojančios 2013-11-20 - 2023-11-20, Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 24292685, išduoto Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdyboje (19), galiojančio 2016-11-10 - 2026-11-10) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-51, 52 ), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
2017-03-21 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. S. turtą (pinigus), t. y. 50 eurų, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. S. konfiskuotinas nusikalstamos veikos dalykas – 50 Eur nominalo kupiūra (Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kvitą serija AAC Nr. (duomenys neskelbtini) saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, taip pat Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota O. K. vardu, bei Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas O. K. vardu, esantys prie bylos esančiuose vokuose, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajai A. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 57,90 Eur. Šiuo atveju kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajai A. S. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami. Be to, atsižvelgtina ir pakankamai sudėtingą kaltinamosios finansinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
A. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir A. S. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigoti A. S. toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios leidimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-20, 11.20 val., iki 2017-03-20, 19.12 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdyboje (19), galiojančios 2013-11-20 - 2023-11-20, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdyboje (19), galiojančio 2016-11-10 - 2026-11-10) bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 50 eurų palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. S. konfiskuoti 50 eurų (Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kvitą serija AAC Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, taip pat Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota O. K. vardu, bei Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas O. K. vardu, esantys prie bylos esančiuose vokuose, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.