Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarimo R. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. F. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „CV Žemaitija“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, leido dirbti A. P., G. S., G. B. ir G. P., su asmenimis nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir įstatymų nustatyta tvarka apie asmenų įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais R. F. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Ginčo dėl šio pažeidimo nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Teisėjų kolegija nurodo, kad neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriamu įspėjimu ar simboline pinigine bauda už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantei pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo paskirta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – po 3 000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 12 000 Lt. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bauda sumažinta iki 1 000 Lt.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2999/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribos pakankami plačios tinkamam administracinės nuobaudos individualizavimui atsižvelgiant į administracinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes: ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad pažeidėjui turi būti skiriama bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Apeliantei paskirta bauda yra gerokai mažesnė už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į apeliantės asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė baudą (3 000 Lt x 4 = 12 000 Lt), kuri daugiau nei du kartus mažesnė už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį (6 500 Lt x 4 = 26 000 Lt) ir daugiau nei tris kartus mažesnė už numatytą maksimalią baudą (10 000 Lt x 4 = 40 000 Lt).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į byloje pateiktą AB „Klaipėdos Smeltė“ informaciją (b. l. 27), priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, A. P., G. S., G. B. ir G. P. Bendrovės naudai dirbo ne tik vienintelę dieną patikrinimo metu, t. y. 2010 m. gruodžio 28 d., bet ir 2010 m. gruodžio 8, 16, 17, 18, 20, 27 d. Ši aplinkybė prieštarauja apeliantės nurodytam argumentui, kad administracinis pažeidimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo bei pakankamos Bendrovės vidinės kontrolės nebuvimo, todėl kitą dieną iškart pašalintas. Į bylą pateiktame VSDFV Klaipėdos skyriaus rašte nurodoma, kad apie nelegaliai dirbusių asmenų socialinio draudimo pradžią VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pranešta 2010 m. gruodžio 29 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu (b. l. 21). Šis įrodymas paneigia apeliantės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad apie nelegaliai dirbusių asmenų darbą VSDFV teritoriniam skyriui ji negalėjo pranešti, nes darbuotojai dirbti pradėjo 20 val., tuo metu VSDFV teritoriniai skyriai jau nebedirbo, o ji iki tol nesinaudojusi Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (b. l. 31, 44).

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nesąžiningu būdu siekia sumažinti jai paskirtą administracinę nuobaudą. Vertinant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu ypatingų išimtinių aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei paskirta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepripažino (b. l. 31), o byloje daugiau nėra nustatytų apeliantės administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodoma sunki apeliantės finansinė padėtis nesudaro pagrindo, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, apeliantei skirti dar mažesnę nuobaudą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą apeliantės atžvilgiu individualizavo tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. F. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.