Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko,

nuteistajam A. N.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Pačebuto apeliacinį skundą dėl 2014 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę jam įskaitytos 2 dienos, išbūtos laikinajame sulaikyme nuo 2013-04-24 iki 2013-04-26.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis ir įpareigoti A. N. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nedelsiant kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl arešto atlikimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. N. nuteistas už tai, kad be tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagą, o būtent : 2013-04-18, apie 13 val., Panevėžio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)a. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iš nenustatyto asmens už 80 litų neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 0,7125 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), bei už 200 litų neteisėtai įgijęs 0,6092 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jas neteisėtai gabeno iki savo namų ir neteisėtai laikė bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iki 2013-04-24 20 val., kuomet dalį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kartu su D. V., S. V. ir D. V. suvartojo, o likusią dalį – 0,7125 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių delta – 9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,1 %, bei 0,6092 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė tame pačiame bute iki 2013-04-24 21 val., kol šią narkotinę ir psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu prokuroras R. Pačebutas prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir A. N. veiką perkvalifikuoti iš BK 259 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. bei skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. N. veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., nors byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad nuteistasis padarė būtent BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Net ir sutinkant su A. N. pozicija, kad jis įgydamas narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėjo tikslo jų platinti, paties A. N. parodymai, kad jis parsinešęs narkotines medžiagas į butą jomis pavaišino kitus asmenis, leidžia tvirtinti, kad po narkotinių medžiagų įgijimo A. N. nusprendė narkotine medžiaga pasidalinti su kitais asmenimis, o vaišinimas narkotikais laikytinas narkotinių medžiagų platinimu, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką platinimu laikomas bet koks neteisėtas medžiagų perdavimas kitiems asmenims. Be to, priešingai nei nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, pareigūnė I. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu paklausus ar visi jaunuoliai rūkė „žolę“, jaunuoliai, kurie sėdėjo ant sofos, pasakė, kad juos vaišino A.. Tai dar kartą patvirtina, jog A. N. baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti traukiamas pagal BK 260 str. 1 d. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, kad „visi trys liudytojai D. V., S. V. ir D. V. neigė, kad A. N. jiems, kada nors anksčiau, būtų siūlęs šios narkotinės medžiagos“, tačiau teismas nevertino 2013-04-26 liudytojo D. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui praėjus dviem dienoms po įvykio, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu bei liudytojo S. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos liudytojas taip pat patvirtino teisiamojo posėdžio metu, t. y. parodymų, kuriuose šie liudytojai tvirtinto, jog A. N. ir anksčiau yra siūlęs parūkyti „žolės“ bei kartu rūkęs. Šios aplinkybės įrodo, kad A. N. narkotinę ir psichotropinę medžiagą įgijo ne tik sau, tačiau ir platinimui vaišinant draugus. Be to, tyrimo metu nenustatyta moteris pateikė informaciją policijos pareigūnei I. B. apie galimą jaunimo rinkimąsi vartoti narkotinių medžiagų pas A. N. bute, kas patvirtina, kad A. N. galimai ir anksčiau narkotines ir psichotropines medžiagas įgydavo ne tik sau, tačiau ir platinimui. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad tik teisiamojo posėdžio metu pasikeitę liudytojų S. V., D. V. ir D. V. parodymai, jog jie pas A. N. rūkė žolę jam (A. N.) nematant, atsižvelgiant į jų tarpusavio draugiškus santykius, turėtų būti vertintini kritiškai, juo labiau kad pagarsinus šie liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus apie A. N. pasiūlymą rūkyti „žolę“, o teisminio nagrinėjimo metu D. V. neneigė A. N. siūlymo parūkyti „žolės“, t. y., kad A. N. sumaišė tabaką su kažkuo ir padėjo ant stalo, ką D. V. suprato kaip pasiūlymą. Papildomai pažymi ir tai, kad pas A. N. bute rasta nespėta surūkyti dalis narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių (0,7125 g., kuriose 10,1% delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija), o kaltinamojo ir liudytojų šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis patvirtina kaltinimą, kad liudytojai ir kaltinamasis surūkė kitą dalį tos pačios narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kuri buvo rasta pas kaltinamąjį A. N..

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl neteisingai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 259 str. 1 d. bei paskyrė jam neteisingą bausmę. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai A. N. nuteisė už narkotinės ir psichotropinės medžiagų gabenimą. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, neteisingos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1, 2 ir 3 p.).

Dėl A. N. veikos kvalifikavimo

A. N. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., kuri numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Tie patys alternatyvūs požymiai numatyti ir BK 260 str. 1 d., skirtumas tik tas, kad minėtas alternatyvias veikas asmuo padaro turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik paties kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir kitais bylos duomenimis. Sutinkamai su teismų praktika, platinimu laikomas ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui, pavaišina ar pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. N. pirmosios instancijos teisme prisipažino neteisėtai įgijęs bei laikęs kaltinime jam nurodytas narkotinę ir psichotropinę medžiagas, tačiau neigė kanapes platinęs. Skundžiamu nuosprendžiui apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. N. psichotropinę medžiagą – 0,6092 gramų metamfetamino, įsigijo tik savo reikmėms. Su šia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka ir plačiau apie tai nepasisako, juo labiau kad ir prokuroras apeliaciniu skundu neginčija disponavimo šia psichotropine medžiaga aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog A. N. neplatino kanapių ir jų dalių, kad kartu bute buvę jo draugai, būdami suaugę žmonės, patys pasivaišino A. N. paruošta ir rūkyta narkotine medžiaga. Apylinkės teismas, nusprendęs apelianto veiką kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d., nuosprendyje nurodė, kad patikrinimo metu pas A. N. nebuvo rasta paruoštų vartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų dozių, jis neturėjo šių medžiagų platinimui reikalingų priemonių, tokių kaip svarstyklės ar specialūs įpakavimai, kad visi įvykio metu A. N. bute buvę D. V., S. V. ir D. V. parodė, jog jie visi parūkė „žolės“ niekieno neverčiami. Su šiomis išvadomis kolegija neturi pagrindo nesutikti, tačiau šie duomenys nėra byloje vieninteliai. Iš bylos matyti, kad pats A. N. pripažino, jog įvykio metu bute buvusiems draugams jis pasakė, kad jei jie nori gali paimti ir parūkyti „žolės“, kurią jis buvo pats paruošęs rūkyti savadarbiu kaljanu ir kurį parūkęs padėjo ant stalo. Be to, A. N. neneigė, jog jei įvykio metu jis nebūtų išsitraukęs savadarbio kaljano „žolei“ rūkyti, niekas jos nebūtų rūkęs. Liudytoja I. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą ir paklausus, ar visi jaunuoliai rūkė „žolės“, jie tai pripažino ir patvirtino, kad juos vaišino A. N. (1 t., 160 b. l.). Liudytojas D. V. tiek 2013-04-24 savo paaiškinime, tiek apklaustas liudytoju 2013-04-25, tiek 2013-04-26 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y. iš esmės iškart po įvykio, nurodė, kad A. N. ir anksčiau porą kartų jį yra vaišinęs „žole“, kurią kartu rūkė (1 t., 32, 41 – 42, 44 – 45 b. l.). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad tuo metu viską prisiminė geriau (1 t., 164 b. l.). Liudytojas S. V. taip pat tiek savo 2013-04-24 paaiškinime, tiek 2013-04-25 duodamas parodymus policijos pareigūnui, tiek 2013-04-26 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad A. N. įvykio metu jam siūlė rūkyti „žolės“ (1 t., 33, 46 – 47, 49 – 50 b. l.). Liudytojas D. V. savo 2013-04-24 paaiškinime bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog A. N. pasiūlė jiems visiems parūkyti žolės. Kartu jis parodė, jog A. yra D. grupiokas, todėl „žole“ vaišino ir jį (1 t., 33, 51 – 52, 54 – 55 b. l.). Tai rodo, jog tiek pats apeliantas, tiek jo draugai betarpiškai prieš patikrinimą vartojo narkotines medžiagas; kad norėdamas padidinti kanapių ir jų dalių kiekį pats apeliantas jas sumaišė su tabaku; kad jis pavaišino paruoštu mišiniu į butą atėjusius D. V., S. V. bei D. V.; kad tai nebuvo pirmas kartas, kuomet A. N. vaišino draugus narkotinėmis medžiagomis – liudytojas D. V. parodė, jog apeliantas ir anksčiau yra tai daręs; kad pats apeliantas paruošė ir įrenginį narkotinių medžiagų vartojimui. Pagaliau matyti ir tai, kad policijos pareigūnai bute atsidūrė ne atsitiktinai – jie gavo pranešimą apie tai, kad A. N. bute renkasi jaunuoliai, kurie galimai vartoja narkotines medžiagas (1 t., 27, 28, 29, 30, 35 – 36, 37 – 38, 159 b. l.). Šie faktiniai duomenys kolegijos vertinimu leidžia vienareikšmiai pripažinti, kad apeliantas šiuo atveju narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, siūlė savo draugams ir ja vaišino, t.y. ją platino, todėl jo veika atitinka ne BK 259 str. 1 d., o BK 260 str. 1 d.

Kaip jau minėta, BK 260 str. l d. dispoziciją sudaro joje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 str. l d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. l d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteisė A. N. ir už narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą. Tačiau, iš bylos matyti, kad A. N. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo sau, įsigytas uždraustas medžiagas jis iš karto parsinešė į nuomojamą butą, t.y. jas perkėlė iš esmės nedideliu atstumu, t. y. iš (duomenys neskelbtini)aikštės, esančios Panevėžyje, iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tai padarė tą pačią dieną. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad gabenimu nelaikoma, kai narkotikai perkeliami iš vienos vietos į kitą toje pačioje patalpoje, iš vieno pastato į kitą toje pačioje namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio narkotikų kiekio nešiojimasis, vežiojimasis turint tikslą pačiam suvartoti, sudaro pagrindą šį veikos požymį – narkotinės ir psichotropinės medžiagų gabenimą – šalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

Tokiu būdu, kolegija pripažįsta įrodyta, kad A. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. – neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą bei neteisėtai su tikslu platinti įgijo ir laikė bei platino narkotinę medžiagą, o būtent : 2013-04-18 apie 13 val., Panevėžio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, turėdamas tikslą platinti iš nenustatyto asmens už 80 litų neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 0,7125 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), bei už 200 litų neteisėtai įgijęs 0,6092 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jas tuo pačiu tikslu neteisėtai laikė bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iki 2013-04-24 20 val., kuomet paėmęs dalį kanapių (ir jų dalių) pavaišino jomis D. V., S. V. ir D. V., o likusią dalį – 0,7125 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių delta – 9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,1 %, bei 0,6092 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė tame pačiame bute iki 2013-04-24 21 val., kuomet jas patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Todėl ši teismo nuosprendžio dalis keičiama BPK 328 str. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.

Dėl bausmės

Prokuroras skundu prašo pripažinus A. N. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. skirti jam 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis prašymas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sutinka ir su kitais nuosprendyje nurodytais bausmės jam skyrimo motyvais. Iš tiesų, iš bylos matyti, jog A. N. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 97 – 98 b. l.), charakterizuojamas iš esmės tik teigiamai (1 t., 96, 155 b. l., 2 t., 16 b. l.), mokosi Panevėžio kolegijos 2 kurse ir neturi akademinių įsiskolinimų (2 t., 16 b. l.), nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau, BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. A. N. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, sunkus, sukeliantis padidintą pavojų visuomenei, baigtas. Jis ne tik, kad pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau įtraukė į nusikaltimą ir savo draugus, tarp kurių yra ir jaunesnių asmenų. Jis turėjo savadarbį prietaisą, skirtą „žolei“ rūkyti, byloje yra duomenys, kad tokiu būdu jis draugus vaišino ne pirmą kartą. Kartu pažymėtina, jog A. N. įvykio metu turėjo dviejų rūšių draudžiamas medžiagas – kanapes (ir jų dalis) bei metamfetaminą, kurio pats geranoriškai patikrinimo metu policijos pareigūnams jis neatidavė – metamfetaminas buvo rastas spintoje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad A. N. skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje.

Taikyti BK 62 str., 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti apeliantui kitokią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kolegija nemato pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.

A. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo A. N. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio teiginį, kad A. N. neteisėtai gabeno narkotinę ir psichotropinę medžiagas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.