Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovei Kristinai Sriubienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Arkadij Muchin, 2014 m. gruodžio 1 d. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-22436463-14, dėl to, kad J. M., 2014 m. lapkričio 7 d., apie 13:00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų iškeikė G. I. įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokia savo veika J. M. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Anykščių rajono PK atstovė Kristina Sriubienė paaiškino, kad pareitų metų lapkričio 12 d. Anykščių rajono PK buvo gautas G. I. prašymas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 7 d., 13 val. viešoje vietoje, t.y. daugiabučio namo kieme ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais J. M.. Apklausta liudytoja I. I. tai patvirtino. Kadangi tai buvo viešoje vietoje, J. M. buvo surašytas protokolas už nedidelį chuliganizmą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. nepripažino padariusi pažeidimą ir paaiškino, kad tą dieną buvo su draugu ir G. I. dieną nematė. Kadangi ji G. I. tą dieną nematė, todėl jos ir nekoliojo. Iš matymo ją yra mačiusi, bet nepažįsta jos ir nebendrauja su ja. Jie yra kaimynai. Jie ir G. I. gyvename tame pačiame aukšte, jie - penktame bute, ji – aštuntame bute. Kai jos susitinka, praeina kaip priešės, viena į kitą nežiūri. Anksčiau tarp jų nieko nebuvo įvykę. Ji pirma pradėjo. Sakė, kad pasakyti savo draugui, kad šis jai atiduotų pinigus. Ji atsakė, kad jai neįdomu, kad prie jos nelįstu, nes ji prie jos nelenda. Ji (G. I.) pradėjo apie ją kalbėti. Tada ji parašė ant jos pareiškimą policijai. Tą dieną ji jos net akyse nematė, buvo su draugu. Draugas yra A. P.. Jei būtų mačiusi ir iškoliojusi, taip ir sakytų, bet pirmą valandą jos nematė ir nekoliojo. Mano, kad G. I. jai kerštauja už tai, kad ji ant jos pirma parašė pareiškimą. Tada ji parašė ant jos.

Liudytoja G. I. parodė, kad J. M. žino iš matymo kaip kaimynę. Rašė pareiškimą dėl jos. Ji išėjo iš namų ir savo adresu gavo „gražių“ žodžių. Su sese ėjo pas motiną, kuri gyvena netoli. Užsuko už namo ir jau buvo gatvėje. Tada išgirdo necenzūrinius žodžius ir galų gale buvo pavadinta „žiurke“. Kiti žodžiai buvo rusiški keiksmažodžiai. Tai įvyko lapkričio 7 d. apie pirmą valandą gatvėje (keliuke) tarp kelių daugiabučių namų. Žodžius pavartojo J. M.. Ji nesuprato dėl kokios priežasties ši pavartojo tuos žodžius. Jos su sese atsisuko pasižiūrėti į savo namų pusę, J. M. kaip tik išėjo iš laiptinės ir ėjo link daržo. Klausė, ko ji žiūri. Tada buvo rusiški keiksmažodžiai ir „žiurkė“... Žino, kad tai buvo skirta jai, nes ne vieną kartą buvo pavadinta „žiurke“ pro langą, ir ne kartą „pasiųsta“ laiptinėje. Ji J. M. ne kartą prašė, kad būtų ramybė dėl vaikų, bet to niekada nebūdavo, tik necenzūriniai žodžiai. Po to ji nuvažiavo pas A. Muchiną ir jis pasakė, kad reikia parašyti pareiškimą. Ji dėl tų konfliktų net pakeitė savo gyvenamąją vietą. Policijoje jai patarė to taip nepalikti, nes negalės grįžti namo. Tarp jų konfliktas yra dar gal ir dėl to, kad J. M. pirma parašė ant jos pareiškimą policijoje. Tas konfliktas buvo su uošviene, o ji ant jos parašė melagingai, nes jos tuo metu laiptinėje nebuvo. Šitas kartas buvo jau nebe pirmas. Vieną kartą ji kvietė vaikų teises, nes nuo to lankstymo iš pirmo į antrą aukštą jos sergantis vaikas šokinėjo iš lovos. J. M. atsakė, kad ten gyvena ir daro, ką nori. Kitą kartą ji ėjo iš malkinės. J. M. atsidariusi langą pavadino ją „žiurke“. Tai jau nebe pirmas kartas, todėl ir parašė pareiškimą. Visą tai girdėjo jos sesuo, su kuria ėjo. Kitų pašalinių žmonių nebuvo. Ji dabar atsivedė liudytoju A. P., bet A. P. tuo metu nebuvo. Visa tai įvyko lauke, keliuke tarp daugiabučių. Jos buvo trise. Pašalinių žmonių tuo metu nebuvo.

Liudytoja V. I. parodė, kad J. M. pažįsta iš matymo. Ji buvo pas seserį. Išėjo iš sesers, ėjo per kiemus. Atsisuko pasižiūrėti, o J. M. išėjusi, praeidama prisikabino nei iš niekur nieko. J. M. pasakė nelabai gražiai. Pavartojo keiksmažodžius. Žodžiai buvo pasakyti tikriausiai joms abiem, nes kieme tuo metu daugiau nieko nebuvo. Žvilgsniu parodė, kad adresuota joms. Jos girdėjo, vadinasi buvo pasakyta garsiai. Ėjo su seserimi G. I.. Jos po to nieko nedarė, tiesiog nuėjo. Nesustojo, nesikalbėjo. Nežino, kodėl taip pasielgė J. M.. Kai eini, nužvelgia tokiu žvilgsniu, jog atrodo, kad jos turi bijoti. Turbūt nori parodyti „kas tai aš“. Kiekvieną kartą kai nueini į namą, atvažiuoji su mašina, žiūri pro langą arba susitinki laiptinėje, atrodo taip, kad turi jos bijoti. Jai asmeniškai konfliktinių situacijų nebuvo įvykę.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis gyvena kartu su J. M.. Jis žino, kad ją kaltina tuo, kad išvadino kažkokiais žodžiais, bet to nebuvo. Tuo metu jie buvo kartu. Jis nežino, apie kokią dieną eina kalba. Jie visą laiką būna kartu. Dienos nepamena, mėnuo – praeitas ar užpraeitas. Kada tai buvo, tikslios datos neprisimena. Žino, kad nieko nebuvo, nes jie visą laiką būna kartu ir tuo metu buvo kartu. Įvykio valandų nežino. Buvo atvejis, kai G. I. puldinėjo J. M. ir pati buvo kalta. Nežino, kokios yra konfliktų priežastys. Dabar G. I. konfliktuoja su J. M. Konflikto priežastis jam neaiški. Jurgita pasisakė, kad jai yra surašytas protokolas. Po apklausos ir pasisakė. Apie tą įvykį jis sužinojo iš Jurgitos. Ką Jurgita jam nurodė, tiek ir žino apie tą įvykį. Jis tik žino, kad ji to nepadarė. Bando ją ginti. Žino, kad taip nebuvo. Jo santykiai su V. I. ir G. I. nėra geri. Jis su jomis nesisveikina ir nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. šioje teisės normoje numatyto pažeidimo vienas iš požymių yra visuomenėje nusistovėjusių normų pažeidimas.

Nors J. M. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, bet jos padarytas ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas visiškai įrodytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato surinkta medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.53P-22436463-14 (3-4 b.l.), G. I. prašymu (5 b.l.), V. I. rašytiniu paaiškinimu (6 b.l.), liudytojų G. I. ir V. I. paaiškinimais teismo posėdžio metu, pažyma apie asmens baustumą (17 b.l.).

Iš liudytojų G. I. ir V. I. parodymų teismo posėdžio metu, bei tų pačių liudytojų rašytinių paaiškinimų pridėtų prie bylos medžiagos matyti, kad J. M. 2014 m. lapkričio 7 d., 13 val., viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų iškeikė G. I. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tarp J. M. ir G. I. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, pažeidimo padarymo dieną J. M. G. I. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, bei išvadino ją „žiurke“, viešoje vietoje bei girdint pašaliniams asmenims – V. I.. J. M. G. I. atžvilgiu išsakyta užgaulaus ir žeminančio pobūdžio replika – kreipinys „žiurke“ bei pavartoti necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje bei girdint pašaliniams asmenims, akivaizdžiai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų G. I. ir V. I. parodymais, nes nėra nustatytas šių liudytojų suinteresuotumas ar siekis melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą J. M., todėl teismas tiki šių liudytojų duotais paaiškinimais ir jais remiasi.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo A. P. parodymai nepatvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. išsakytos versijos, jog ji visą dieną buvo kartu su savo draugu A. P., todėl pažeidimo padaryti negalėjo. A. P. negalėjo teisme nurodyti nei konkrečios dienos, nei konkretaus mėnesio kada J. M. yra kaltinama pažeidimo padarymu, tačiau tik nurodė, jog jie visą laiką būna kartu, todėl ji tikrai negalėjo padaryti šio pažeidimo. Iš tokių liudytojų parodymų tampa akivaizdu, jog jis negali nurodyti svarbių su nagrinėjamu pažeidimu susijusių aplinkybių, nes jam jos nėra žinomos, tačiau savo parodymais siekia padėti išvengti administracinės atsakomybės savo draugei. Kadangi tokie parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, teismas jais nesiremia. Teismas pažymi, jog liudytojas A. P. patvirtino, kad jo santykiai su G. I. yra konfliktiški, bei patvirtino, jog jam yra žinoma, kad tarp J. M. ir G. I. yra buvę konfliktų.

J. M. išsakyta įvykio versija, jog pažeidimo padarymo dieną ji iš viso nematė G. I., nebuvo patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais ar liudytojų parodymais, todėl teismas šiuos parodymus vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Išnagrinėjus surinktą medžiagą, konstatuojama, jog J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. M. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, nebausta. Esant nurodytoms aplinkybėms, J. M. skirtina ATPK 174 straipsnio sankcijos vidurkyje numatyta, t.y. 57 EUR bauda (ATPK 30² str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 57 EUR (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Asmens rašytiniu prašymu, atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, baudos mokėjimas gali būti išdėstytas (ATPK 313 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.