- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- TS-29-295/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi, sutinkamai su BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, M. K. buvo paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžius. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties rezoliucinė dalis pakeista, papildant BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir nustatant M. K. galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Tauragės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi M. K. paskirtas subendrintas bausmes pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino ir paskyrė M. K. galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės atlikimo pradžia 2011 m. gruodžio 22 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. rugsėjo 26 d. 1/2 dalį bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2016 m. kovo 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. kovo 9 d. – 3 metai 6 mėnesiai 17 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuodama tuo, kad M. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo dar pakankamai aukštą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 75 balus, kriminalinę patirtį, būdingą nusikaltimams modelį, du kartus neišlaikytas lygtinio paleidimo sąlygas, elgesį bausmės atlikimo metu, turėtas nuobaudas ir jų pobūdį, dalinai pripažįstamą kaltę dėl padaryto nusikaltimo, taip pat į tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, nedengia jam teismo nuosprendžiu priteisto ieškinio, materialiai neremia savo nepilnamečių vaikų, negeba realiai įvertinti esamą situaciją bei planuoti ateities, trūksta motyvacijos keistis, daro išvadą, jog nuteistasis M. K. paleistas lygtinai nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis M. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodė, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, todėl naikintinas. Nuteistojo M. K. teigimu, Komisija nėra nurodžiusi nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Skunde nurodoma, jog M. K. Komisijoje svarstomas pakartotinai trečią kartą, nuteistasis įvykdė visas numatytas socialinės reabilitacijos programas, šiuo metu stengiasi nepasiduoti negatyviai aplinkinių įtakai, savarankiškai priima sprendimus, kas, nuteistojo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog M. K. yra pasirengęs sugrįžti į visuomenę ir toliau taisytis neizoliuotas. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra lygtinio paleidimo metu. Prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas A. G., pateikdamas 2017 m. balandžio 6 d. papildymą prie skundo, palaikė jo ginamojo skunde nurodytus argumentus ir prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nebuvo taikytas nuteistajam M. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi, nuteistojo gynėjo nuomone, M. K. įvykdė visas Komisijos rekomendacijas ir savo elgesiu įrodė, jog jam galima taikyti intensyvią priežiūrą ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. K. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis M. K. atliko ½ teismo nuosprendžiais paskirtos subendrintos bausmės dalį, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, sutiko, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra lygtinio paleidimo metu, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, todėl nuteistasis M. K., nors formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, be šių aukščiau nurodytų kriterijų, tik tuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ne tik į formalius įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau įvertina ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius bei kitas svarbias aplinkybes (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nuskalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu pažymėti tiek teigiamai, tiek neigiamai M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nors nuteistasis M. K. ir yra pilnai įvykdęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, o būtent, jis nuolat lanko AA grupės užsiėmimus, tęsia mokslus bendrojo lavinimo ir komunalinių paslaugų mokykloje, atliko gerbūvio darbus – plovė duris, pastarojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo iki 75 (buvo 87 balai), komunalinių paslaugų mokykloje charakterizuojamas teigiamai, sutinka, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, praeityje buvo teistas 14 kartų, iš jų net šešis kartus nubaustas laisvės atėmimo bausme, daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau jiems būdingas nusikaltimų modelis, be to, jo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, tris kartus taikytas lygtinis paleidimas ir nuteistasis du kartus neišlaikė lygtinio paleidimo sąlygų. Šios aplinkybės rodo, jog M. K. jau ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, sudarytos sąlygos integruotis į visuomenę ir gyventi nepažeidinėjant įstatymų, buvo parodytas pasitikėjimas juo, tačiau pastarasis, nepaisydamas jam suteiktų galimybių pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi nepažeidžiant visuomenėje pripažįstamų taisyklių, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, dėl to, teismo vertinimu, darytina išvada, jog M. K. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų teigiamų išvadų nedaro, jo pastangos pasitaisyti nėra pagrįstos pastarojo stipria motyvacija. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 75 balai, iš jų 60 balų yra statiniai, 15 balų – dinaminiai. Vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 12 balų (ankstesnio įvertinimo metu buvo 87 balai). M. K. nuo 2012 m. vasario 15 d. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, į Vilniaus pataisos namus jis pervežtas 2013 m. gegužės 3 d. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. K. režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus, iš kurių du pažeidimai yra susiję su narkotinių medžiagų vartojimu, baustas buvo tris kartus, ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi bei vieną kartą buvo skatintas, tačiau teismas, vertindamas nuteistojo elgesį visumoje, šiuo metu konstatuoti, jog pastarojo elgesio pokyčiai yra akivaizdūs, neturi jokio pagrindo.
M. K. teigimu, jis socialinius ryšius palaiko su tėvais, sugyventine ir sūnumi, su jais bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymų metu yra lankomas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, jų materialiai neremia, laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje nedirba, nerodo pastangų atlyginti teismo priteistos solidaraus ieškinio sumos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam M. K. taikomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos pateiktas rekomendacijas bei jų įvykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), jo elgesį bausmės atlikimo metu, silpnai išreikštą motyvaciją keistis, taip pat kitas svarbias nuteistojo M. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, sudaranti pagrindą manyti, kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo M. K. skundas dėl Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.