- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2-12968-769/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 250 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ADB „Gjensidige“ ir L. M. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. PZULT 1576905 ir apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 25 d., apdraustosios patalpos buvo aplietos iš atsakovės E. B. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 822,84 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. 2015 m. balandžio 28 d. ieškovė su atsakove sudarė susitarimą Nr. 23/10-52951, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. lapkričio 30 d. dalimis sumokėti ieškovei išmokėtą sumą. Atsakovė grąžino tik dalį skolos – 572,84 Eur ir liko skolinga 250 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovė savo įsipareigojimus būtų pilnai įvykdžiusi, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atlygino žalą, atsiradusią dėl atsakovės kaltės, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 250 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovės E. B., a.k(duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt Eur) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. B., a.k(duomenys neskelbtini) 4,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.