- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4534-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01127-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L. ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turtą, priėmė jo palikimą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. L. sutuoktinis S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai valdydama bendrosios jungtinės nuosavybės turtą.
3. Pareiškėja L. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. L.. Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) L. ir S. L. įsigijo bendros jungtinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – 0,075 ha sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/39996, esantį (duomenys neskelbtini), sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Preziumuoja, kad sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės turtas priklauso lygiomis dalimis. Po S. L. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė nei L. L., nei jų sūnus V. L.. Taip pat S. L. nebuvo sudaręs testamento. Nurodytas aplinkybes patvirtina Testamentų ir Gyventojų registrų išrašai.
4. Kaip nurodoma pareiškime, jokio kito privalomai registruojamo turto (kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių) S. L. neturėjo. Po sutuoktinio mirties L. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,075 ha sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/39996, esančio (duomenys neskelbtini), sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja valdė ir naudojo sodo sklypą pagal paskirtį. Pareiškėja naudojasi savo žemės sklypo dalimis ir faktiškai naudojasi visų sodo sklypų, tokiu būdu priimdama mirusio sutuoktinio S. L. palikimą pradėjus pavedimo turtą faktiškai valdyti. Sodo sklypas nėra padalintas į dvi dalis ir nebuvo nustatyta sklypo naudojimosi tvarką. Pareiškėja ir jos sutuoktinis S. L. sodo sklypą naudojo bendrai. Po sutuoktinio mirties pareiškėja sodo sklypą naudoja viena padedant sūnui V. L. ir jo sutuoktinei A. L.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės taikymo praktiką išaiškino, kad palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
6. Kaip nurodoma pareiškime, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalis yra lygios (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) penktosios knygos nustatytas taisykles.
7. Juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja L. L. galėtų priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą – ½ dalį sodo žemės sklypo. Pareiškėja yra S. L. turto paveldėtoja pagal įstatymą ir pradėjus faktiškai valdyti priėmė mirusiojo S. L. palikimą. Juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
8. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė L. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
9. 2021 m. balandžio 23 d. teisme gautas suinteresuoto asmens V. L. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad su pareiškimu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti. Civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
11. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. L., būdama S. L. sutuoktinė, iš karto po savo vyro mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad L. L. po savo vyro mirties toliau rūpinosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu – 0,075 ha sodo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/39996, esančiu (duomenys neskelbtini), sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ėmėsi priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir saugumą, mokėjo visus mokesčius, sprendė dėl jo naudojimo, t. y. su turtu elgėsi kaip tikroji turto savininkė. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjai padeda jos ir mirusiojo S. L. sūnus V. L.. Pareiškėja minėtu turtu rūpinosi iš karto po S. L. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. L. L. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po sutuoktinio S. L. mirties, su jam priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė. Mirusiojo S. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais L. L. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
13. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po S. L. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė nei pareiškėja L. L., nei suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytinas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. pareiškėja L. L. priėmė palikimo dalyku esantį turtą – bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,075 ha sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/39996, esantį (duomenys neskelbtini), sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, po savo sutuoktinio S. L. pradėjusi faktiškai jį valdyti.
14. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, prašomai nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turtą, priėmė jo palikimą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.