- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-611-628-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Vainauskienė
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant gynejai adv. Eglei Mockienei, prokurorei Gintarei Vareikytei, teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo N. M. skunda del 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustate:
2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartimi itariamajam N. M. paskirta kardomoji priemone – suemimas trims menesiams, jo termina skaiciuojant nuo 2009-07-07.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys duoda pagrindo manyti, kad N. M., veikdamas organizuotoje grupeje, organizavo ne mažiau kaip triju šaunamuju ginklu bei didelio kiekio šaudmenu igijima, laikyma, gabenima ir realizavima neturint leidimo, o butent: jis, veikdamas organizuotoje grupeje su N. M. ir A. B., telefonu koordinuodamas ir derindamas su jais veiksmus, duodamas jiems nurodymus ir patarimus, suorganizavo, kad A. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybemis, neturedamas leidimo igijo šaunamuosius ginklus - penkis savadarbius šaunamuosius ginklus, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, pagamintus savadarbiu budu perdirbant Rusijos pramonines gamybos dujinius pistoletus „IŽ-79-8“, ir viena pramonines gamybos pusiau automatini 7,62 mm kalibro 1930/33m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoleta „TT“, skirta šaudyti 7,62 mm kalibro „Tokarev“ šoviniais, penkis šaunamuju ginklu liepsnos ir garso slopintuvus (duslintuvus), pritaikytus naudoti su 7,62 ir 9,0 kalibro šaunamaisiais ginklais bei keturiasdešimt du šovinius, nugabeno juos N. M., kuri laike šiuos butuose, esanciuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kedainiuose, o veliau pardave nusikalstama veika imituojantiems Lietuvos kriminalines policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrejui A. M. ir 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrejui S. J.: 2008-12-10 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Kedainiuose už 3000 Lt - viena perdirbta pistoleta „IŽ-79-8“, duslintuva ir aštuonis šovinius; 2008-12-22 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Kedainiuose už 6000 Lt - viena perdirbta pistoleta „IŽ-79-8“, viena pistoleta „TT“, viena duslintuva ir šešiolika šoviniu; 2009-05-19 Kedainiu m., prie upes, už 8250 Lt - tris perdirbtus pistoletus „IŽ-79-8“, tris duslintuvus ir aštuoniolika šoviniu.
Taip pat itariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupeje su N. M. ir A. B., telefonu koordinuodamas ir derindamas su jais veiksmus, duodamas jiems nurodymus ir patarimus, suorganizavo, kad A. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybemis, neturedamas leidimo igijo keturis šaunamuosius ginklus, viena šaunamojo ginklo liepsnos ir garso slopintuva (duslintuva) ir trys šimtus šešiasdešimt viena šovini, nugabeno šiuos N. M., kuri laike šiuos bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Kedainiuose iki 2009-07-05, 20.34 val., kai šie buvo rasti ir paimti kratos metu.
Šiais savo veiksmais N. M. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 253 str. 2 d.
Itariamasis N. M. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009-07-05. 2009-07-07 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nutartimi N. M. paskyre kardomaja priemone – suemima trims menesiams. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu BPK 119 str., nes budamas laisveje itariamasis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui itariamasis N. M. prašo panaikinti 2009-07-07 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartimi jam paskirta kardomaja priemone – suemima. Nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota ir deklaratyvi, priimta pažeidžiant BPK 121 str. 4 d. ir 122 str. reikalavimus. Teismo nutartyje nurodyti itariamojo asmenybe apibudinantys duomenys, galintys tureti reikšmes sprendžiant del kardomosios priemones, neatitinka tikroves. Itariamojo teigimu, konstatuojant BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindo buvima, teismas nepagristai remesi N. M. ankstesniais teistumais, kurie suejus BK 97 str. numatytiems terminams, turejo buti laikomi išnykusiais. Itariamojo teigimu, nepagristai nutartyje nurodyta ir tai, kad jis yra nedirbantis, nes 5 metus gyveno ir dirbo Jungtineje Karalysteje. Be to, itariamasis gyvena su sugyventine ir artimiausiu metu planuoja susituokti. Taigi priešingai nei buvo konstatuota nutartimi, šios aplinkybes rodo tvirtus jo socialinius ryšius.
Taipogi itariamasis nesutinka su teismo išvada, kad jo Jungtineje Karalysteje praleistas laikas gali buti siejamas su išvada apie ryšiu užsienyje turejima ir galimybe pasislepti. Pažymi, kad turi ryšiu ir Lietuvoje, nes cia tebegyvena jo artimieji ir gimines.
Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad nutartyje nepagristai nurodoma, jog nusikaltimas, kuriuo jis itariamas, buvo padarytas organizuotos grupes. Mineta aplinkybe nera irodyta isiteisejusiu teismo nuosprendžiu, todel šioje proceso stadijoje nebuvo jokio pagrindo ja remtis. Tai tera spejimas, taciau juo remiantis apylinkes teismas parode savo išankstini nusistatyma itariamojo atžvilgiu. Itariamojo teigimu nutarties formuluote, jog ginklus jis parduodavo versliškai, taipogi rodo išankstini teismo nusistatyma jo atžvilgiu ir nekaltumo prezumpcijos pažeidima.
Nagrinejant skunda teismo posedyje itariamojo gyneja praše N. M. ginamojo skunda tenkinti, prokurore – skunda atmesti.
Itariamojo skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu, daroma išvada, kad pagrindai ir salygos skirti itariamajam N. M. kardomaja priemone suemima buvo.
Sutinkamai su BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.
Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad N. M. galejo padaryti jam inkriminuojama veika. Tai kitu itariamuju, liudytoju parodymai, kratu, apžiuru protokolai, telefoniniu pokalbiu klausymo protokolai ir garso irašai, operatyviniu veiksmu protokolai, techniniu priemoniu panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai, vaizdo ir garso irašai, specialisto išvados bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
2004 12 30 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ išaiškinta, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratesiant kardomaji kalinima (suemima) butina atsižvelgti i visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai, kurios pakanka skirti ar pratesti suemima tuo pagrindu, jog itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. N. M. itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Sprendžiant del suemimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p. buvimo, apylinkes teismo nutartyje pagristai atsižvelgta i tai, kad iki sulaikymo N. M. nuolat gyveno ne Lietuvoje, Lietuvoje jis nedirbo (ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera jokiu duomenu apie tai, kad itariamasis turetu legalu pragyvenimo šaltini), šeimynine itariamojo padetis - nevedes. Taigi netvirti itariamojo socialiniai ryšiai ir gresianti ilgalaike laisves atemimo bausme, leido teismui prieiti išvados, jog egzistuoja kardomosios priemones – suemimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir itariamajam turi buti skiriamas suemimas, siekiant užtikrinti jo dalyvavima procese.
Teismo nutartyje taip pat pagristai konstatuota, kad budamas laisveje N. M. gali daryti naujus nusikaltimus. Suemimas gali buti taikomas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad itariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pagrista manyma, kad asmuo gali daryti bent viena iš BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybes: itarimas keliu nusikaltimu padarymu, itariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad skundžiamojoje nutartyje nurodyti duomenys apie ankstesni N. M. teistuma nera teisingi, nes šiuo metu vadovaujantis BK 97 str. 6 d. nuostata N. M. laikytinas neteistu: paskutiniu nuosprendžiu N. M. buvo nuteistas už apysunki nusikaltima, o vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 (a) punktu, asmenys, nuteisti už apysunkius nusikaltimus ir realiai atlike paskirta bausme laikomi turinciais teistuma trejus metus po bausmes atlikimo (treju metu terminas po bausmes atlikimo buvo suejes iki naujos nusikalstamos veikos padarymo, kuria šiuo metu itariamas N. M.). Taciau, kaip matyti iš N. M. pareikšto itarimo turinio, nusikaltimas, kuriuo itariamas N. M., padarytas iš anksto susitarusiu, vaidmenimis pasiskirsciusiu asmenu, organizatoriaus vaidmuo, atsižvelgiant i ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis, pagristai inkriminuojamas N. M.. Ši aplinkybe duoda pagrindo manyti, kad budamas laisveje N. M. gali daryti naujus nusikaltimus, taigi apylinkes teismo nutartimi pagristai konstatuotas suemimo taikymo itariamajam pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Taciau teismas nutartyje nepagristai konstatavo suemimo taikymo itariamajam pagrinda, numatyta BPK 122 str. 1 d. 2 p., kad itariamasis budamas laisveje trukdys procesui, nurodant, jog N. M. neigia dalyvaves nusikaltime, o byloje iki šiol nepavyko nustatyti asmenu, teikianciu šiai grupei šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, todel yra pagrindas manyti, kad budamas laisveje N. M. gali susisiekti su ginklu tiekejais, perspeti juos apie atliekama tyrima, paslepti daiktus ir dokumentus, turincius reikšmes bylos tyrimui ar nagrinejimui teisme. BPK 122 str. 3 d. yra tiksliai apibrežta, kad pagristas manymas, jog itariamasis trukdys procesui, turi buti pagristas faktiniais duomenimis, rodanciais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti ar paslepti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šiu aplinkybiu sarašas yra išsamus, todel motyvai del suemimo skyrimo pagrindo, numatyti BPK 122 str. 3 d., negali buti grindžiami tik prielaidomis ar spejimais. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del vienu ar kitu priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ar nesurinko visu irodymu. Neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikomos aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Taip pat negalima speti ar jis budamas laisveje bandys paveikti liudytojus, kad šie duotu jam naudingus parodymus. Šis pagrindas teismo nutartyje motyvuotas netinkamai, nurodytas nesant jokiu duomenu apie jo buvima, todel šalintinas. Tokia teismu praktika yra itvirtinta ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 9-ame punkte.
Skundo argumentai, kad N. M. dirba, gyvena su sugyventine ir planuoja sukurti šeima, kas leidžia daryti pagrista išvada, jog turi tvirtus socialinius ryšius, nera paremti jokia irodomaja medžiaga, todel negali buti vertinami, kaip tikrove atitinkantys duomenys. Iš teismo posedžio protokolo, kuomet apylinkes teisme buvo sprendžiamas kardomosios priemones – suemimo skyrimo N. M. klausimas, matyti, kad itariamasis nenurode konkrecios jo darbovietes Jungtineje Karalysteje. Kokia individualia veikla, ir ar tai yra legalu, jis vykde Jungtineje Karalysteje - itariamasis nenurodo ir savo skunde. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, apylinkes teismo išvada, kad N. M. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, atsižvelgiant i šiuo metu esancius ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenis, yra pagrista. Sutiktina su itariamojo skunde išdestytais argumentais, kad musu valstybes pilieciai gali laisvai keliauti visoje Europos Sajungos teritorijoje. Taciau sunkaus nusikaltimo padarymu itariamo, nedirbancio, nevedusio asmens gyvenimas kitoje šalyje, suemimo taikymo pagristumo prasme, yra aplinkybe, papildanti tokios kardomosios priemones taikymo pagristuma, patvirtinant manyma, jog esant griežtos ir realios bausmes gresmei, toks asmuo turi didesnes galimybes pasislepti (begti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybeje, o jo paieška butu pakankamai sudetinga. Del skundo argumento, susijusio su itarimu del veikos padarymo organizuotoje grupeje, pažymetina, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape yra surinkta pakankamai faktiniu duomenu, leidžianciu manyti, kad nusikaltimas buvo ivykdytas organizuotoje grupeje. Del ginklu pardavimo versliškumo požymio konstatavimo bus sprendžiama byla išnagrinejus teisme iš esmes, todel šiai dienai, kaip jau mineta anksciau, nagrinejantis itariamojo skunda teismas bylos irodymu nevertina, kaltes klausimo nesprendžia. Šiuo metu byloje pateikto itarimo aplinkybes leidžia pagristai manyti, kad toks veikos požymis buvo.
Esant aukšciau aptartiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytiems suemimo taikymo pagrindams, o taip pat salygoms, t. y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti itariamojo N. M. skunda ir palikti galioti 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.