Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi A. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas, konstatuojant, jog dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, taip pat nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti 2017 m. kovo 16 d. teismo nutartį ir priimti naują sprendimą - sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam paskirtos nuobaudos terminui. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skunde apeliantas nurodo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo ir neprašė sušvelninti nuobaudos, o tik sumažinti terminą. Šiuo atveju svarbu įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą, ir elgesį nuobaudos vykdymo metu. Po nuobaudos skyrimo jis daugiau pažeidimų nepadarė, buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo programą, padarė reikalingas išvadas dėl savo elgesio ir galimų neigiamų pasekmių ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, todėl mano, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti ir todėl galima sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Be to, apeliantas teigia, kad nuobaudos tikslai pasiekti, kadangi netekus teisės vairuoti transporto priemonę, jis neteko galimybės oriai gyventi ir užsiimti darbine veikla, kurią jis puikiai moka ir išmano – vairavimu, ir tai lėmė jo apisprendimą esant neblaiviam nevairuoti. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas tik formaliai įvertino situaciją, tačiau neišsprendė jos iš esmės, kadangi buvo atsižvelgta tik į jo pateiktus dokumentus. Prašymą išnagrinėjus ne žodinio proceso tvarka, jis negalėjo tiksliai atskleisti kaip supranta administracinę nuobaudą, jos tikslus ir ar jie jau pasiekti. Be to, skundu apeliuojama į tai, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, kad jis dar 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais atlikto medicininę ir švietėjišką atestaciją, o teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo turėjo jau 2016 m. liepos 15 d., tačiau šia teise nesinaudojo dar pusę metų, kadangi buvo apmąstymuose, susijusiuose su administracinės nuobaudos paskyrimu, jos tikslais, savo smerktinu elgesiu. Šiuo metu apeliantas jau yra pasiruošęs būti doru piliečiu, gerbiančiu įstatymus, viešąją tvarką ir visuomenę. Skunde nurodoma ir tai, jog pirmos instancijos teisme prašymą nagrinėjusi teisėja galėjo būti šališka, kadangi 2015 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažino apeliantą kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl teisėja turėjo nusišalinti nuo jo prašymo nagrinėjimo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į A. B. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. B. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, kad įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens teisinė padėtis negali būti sunkinama, apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis ATPK nuostatomis.ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, taigi teisė nuspręsti kokia tvarka bylą nagrinėti priskirta teismui, todėl asmenų prašymai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo nesaisto. Iš paminėtos teisės normos akivaizdu, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme galimas tik esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, kurių nenustačius, objektyvus ir teisingas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimas negalimas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, aptariamu atveju būtų perteklinis, pažeidžiantis ekonomiškumo ir proceso greitumo principus, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, netenkinamas. ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-4227/2011). Taip pat atsižvelgtina į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus (LVAT nutartis byloje Nr. N575-992/2012) bei visas kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad, sutrumpinus pažeidėjui specialiosios teisės atėmimo terminą, jo atžvilgiu bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, yra baigęs papildomą vairuotojų mokymą, nėra duomenų apie naujai jo padarytus administracinės teisės pažeidimus ir jau yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, kas leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju jis atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant, gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, be teisės pažeidėjo atitikimo formaliesiems ATPK 329 straipsnio reikalavimams, būtina įvertinti ir tai, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors skundu apygardos teismui A. B. nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, iš savo klaidos jis pasimokė ir padarė atitinkamas išvadas, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais ir jų pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra.

Šių duomenų kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, o tokį sprendimą priėmusį teismą - šališku.

Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) – 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 109 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kuriuo užtikrinama šalių teisė į teisingą teismą. Teisingumo vykdymas negalimas esant subjekto šališkumui, bylos baigties suinteresuotumui, neobjektyvumui tiriant ir nagrinėjant bylą, kadangi tai turėtų įtakos baigiamojo sprendimo byloje priėmimui. Tokiu atveju tinkamas ir teisingas nušalinimo institutas yra itin reikšmingas, įgyvendinant konstitucines nuostatas.

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir sprendimo nušalinti tvarkos, todėl šiuo atveju vadovaujamasi ATPK 249 str. 2 d. nuostatomis, kad nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Nušalinimo teisė įtvirtinta BPK 57 – 61 straipsnių normose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškino objektyvųjį, subjektyvųjį nešališkumo kriterijų bei ne kartą pabrėžė, kad teisėjas turi vengti bet kokių situacijų, kurios keltų ne tik proceso dalyvių, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų abejones teisėjo šališkumu, suinteresuotumu ar pan., nagrinėjamoje byloje. Konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje apeliantas nenurodo svarių aplinkybių galinčių suponuoti į teisėjo šališkumą, kadangi vien tai, jog teisėjas yra priėmęs sprendimą dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nesudaro pagrindo jam nusišalinti sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Skunde nenurodyti ir jokie pagrindai (jų nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas), numatyti BPK 58 straipsnyje, kurie būtų galėję lemti teismo šališkumą, todėl apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu A. B. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas sunkus, 2,54 promilės girtumo laipsnis. Sprendžiant A. B. apygardos teismui pateikto skundo pagrįstumo klausimą, įvertintina ir įstatymo leidėjo pozicija. Už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas numatęs itin griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, todėl, vien tai, kad A. B. ar jo šeimos nariai (jam atgavus teisę vairuoti transporto priemones) patirtų mažiau nepatogumų, nelaikytina esmine aplinkybe, suponuojančia skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimą.

Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje A. B. ne kartą buvo baustas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe net tris kartus už vairavimą esant neblaiviam. Be to, 2015-01-12 buvo nubaustas ir už tai, jog perdavė savo automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, kuriam buvo nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 15-25). Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir atskleidžia jo neatsakingą požiūrį į bendrąsias visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Nors buvę baustumai už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisykles nelaikytini esmine aplinkybe, lemiančia teismo atsisakymą sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau, tiek kiek jie atskleidžia kaltininko asmenybę, vis tik neturėtų būti sumenkinami, todėl apelianto argumentai, dėl pasiektų administracinė nuobaudos tikslų vertinami kaip objektyviai nepagrįsta, subjektyvi jo nuomonė.

Aukščiau aptartų duomenų visumoje atmetant A. B. skundą akcentuotina ir tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu ar finansiniais sunkumais, ligotų šeimos narių priežiūra ir pan., priešingai nei tai suvokia apeliantas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Aplinkybė, kad A. B. į teismą, dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, galėjo kreiptis jau 2016 m. liepos 16 d., tačiau kreipėsi vėliau, nėra teismą įpareigojanti priimti apeliantui palankų sprendimą, kadangi teismo sprendimas negali priklausyti nuo to ar asmuo pasinaudos ir kada jam priklausančia teise.

Tokiu būdu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi, teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹² straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.