Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai G. J. ir jos atstovui adv., Benediktui Paulauskui, atsakovo atstovei Agnei Norušienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teisminį bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas.

Šis mokestinis ginčas yra kilęs dėl atsakovo 2008-09-18 sprendimo Nr. 363 Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti G. J. skundą dėl Vilniaus filialo sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo šioje byloje 2008-09-01 priėmė sprendimą Nr. IN(5.1.15)-32971, kuriuo atsakydamas į Pareiškėjos prašymą informavo, kad pareiškėjos prašymas nėra teisinis pagrindas panaikinti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Žaliasis šilas“, Vilniaus raj. sav., Kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (b. l. 9).

Pareiškėja dėl anksčiau minėtojo sprendimo atsakovui pateikė skundą, kurį atsakovas išnagrinėjęs priėmė skundžiamą 2008-09-18 sprendimą Nr. 363, o pastaruoju atsisakė priimti Pareiškėjos skundą dėl Vilniaus filialo sprendimo panaikinimo kaip neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatyme skundui keliamų reikalavimų, - į skundą neįtrauktas žemės sklypo, kurio duomenis pareiškėja prašo panaikinti, savininkas, nors laikytinas suinteresuotu asmeniu (b. l. 12).

Analizuojamą ginčą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo normos.

Pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 13 str. 1-2 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Bylos medžiaga tvirtina, t. y. skundžiamame sprendime nurodyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Žaliasis šilas“, Vilniaus raj. sav. nuosavybės teise priklauso pil. O. C. (ši aplinkybė neginčijama, todėl laikytina nustatyta), kuris kaip tvirtina atsiliepime atsakovas, nėra pateikęs Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui prašymo dėl kadastro duomenų panaikinimo jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei esančio sodininkų bendrijoje „Žaliasis šilas“, Vilniaus raj. sav.

Pagal tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo priimtas sprendimas turėtų įtakos O. C. teisėms ir teisėtiems interesams, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą, jis turėjo būti traukiamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje.

Iš byloje esančio Pareiškėjos skundo, adresuoto Centriniam registratoriui matyti, kad šalimis Pareiškėja nurodė save ir atsakovu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą (b. l. 21), tretieji suinteresuoti asmenys nenurodyti.

Atsakovas ginčijamu sprendimu Pareiškėjai išaiškino, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p., išnagrinėjus pareiškėjos skundą, kuriame į procedūros nagrinėjimą neįtrauktas žemės sklypo savininkas, būtų pažeistos pagrindinės administracinių ginčų procedūros bei šiuo pagrindu Pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 3 d., centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys ir forma neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. ABTĮ 23 str. 2 dalies 4 p. reikalauja, kad skunde turi būti nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys, jų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jei žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė). Šio įstatymo 48 str. 2 d. numato, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis laikomi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Kaip jau aukščiau minėta, šioje byloje Pareiškėja prašo panaikinti nekilnojamojo daikto, nuosavybės teise priklausančio kitam asmeniui kadastro duomenis, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu šiame administraciniame ginče trauktinas pil. O. C..

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-32 str. 2 d., teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Valstybės įmonė Registrų centras netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, ginčijamas 2008-09-18 sprendimas Nr. 363 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Tais atvejais, kai specialusis įstatymas, reglamentuojantis atatinkamus teisinius santykius ar teisines procedūras, - šiuo atveju Nekilnojamojo turto įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nereglamentuoja teisinio santykio ar procesinio veiksmo, vadovaujamasi bendrojo pobūdžio bendromis ar procesinėmis teisės normomis, šiuo atveju ABTĮ, juolab, kad ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra nuorodos į ABTĮ, todėl nagrinėjant šį ginčą, ir atsižvelgiant į tai, kad specialieji įstatymai nereglamentuoja skundo trūkumų šalinimo proceso bei jo termino nustatymo, turėtų būti vadovaujamasi ABTĮ 37 str. 1-4 d. nuostatomis, pagal kurias, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 37 str. 2 dalis įvardija kitus pagrindus atsisakyti priimti skundą t.y. , kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų; byla nepriskirtina tam teismui; pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; skundą (prašymą) paduoda neveiksnus asmuo; skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo; praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 37 str. 4 d., jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuotojo asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).

Iš anksčiau išdėstytų teisės normų turinio matyti, kad skundo trūkumas, kai pateiktame skunde nenurodymas tretysis suinteresuotas asmuo, gali būti šalinamas ginčą nagrinėjančios institucijos, todėl kolegijos manymu šiuo atveju teisės analogijos pagrindu atsakovas pats galėjo pašalinti pareiškėjos skundo trūkumą, o ne atsisakyti jį priimti.

Teismas pareiškėjai išaiškina, kad skundžiamas centrinio registratoriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl teritorinio registratoriaus veiksmų bei registro-kadastro teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, neužkerta pareiškėjai kelio per protingą terminą skundą teikti pakartotinai nurodant trečiuosius suinteresuotus asmenis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos G. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-09-18 sprendimą Nr. 363.

Įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centras pareiškėjos G. J. skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.