Utenos apylinkės teismo sprendimas

2016-06-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-741-913/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
2YT-741-913/2016
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00601-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto banko
Advokatai
Vida Leonovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-741-913/2016Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00601-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant pareiškėjui S. D.,pareiškėjo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui VĮ Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas S. D., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių po S. D. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina S. D., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko turtas: santuokoje įsigytas butas, kurio bendras plotas 92,46 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui S. D., motina S. D. liko gyventi jiems abiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), tvarkė ir prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, tvarkė bei prižiūrėjo prie jo esančius ūkio statinius, naudojosi sutuoktiniui priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad S. D. po savo sutuoktinio S. D. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, tačiau į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina S. D. po savo sutuoktinio S. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjui turtines teises (paveldėjimą) į jo motinos palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo S. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 str. 8 d.).

Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi S. D. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 str. 1 d., CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos medžiaga, pareiškėjo, liudytojų Z. D., J. B. parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. D. tėvas S. D., gim. (duomenys neskelbtini) (9,14 b.l.). Po jo mirties liko turtas: santuokoje įsigytas butas, kurio bendras plotas 92,46 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo S. D. motinos S. D. aktyvius veiksmus po tėvo (S. D. sutuoktinio) mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog S. D. perėmė visą iki tol savo sutuoktinio S. D. turėtą turtą - butą ir prie jo esančius statinius prižiūrėjo, naudojosi asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Šias paminėtas aplinkybes patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo S. D. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog S. D. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei vienas iš įpėdinių, t.y. nei S. D., mirusi (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjas S. D. po tėvo S. D. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjo motina S. D. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinio mirties (CK 5.13 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo S. D., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kadangi pareiškėjui S. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (19 b.l.), todėl iš pareiškėjo šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

S. D. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė