Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. G. , jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB “Geoma LT“ atstovei A. B. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB“Geoma LT“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2016-02-19 sprendimu Nr. 32SD-751-(14.32.104) buvo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto sprendinius (ŽPDRIS sistemoje dokumento Nr. ZSFP -7664), kadangi žemės sklypo formavimo projekte nebuvo numatytas kelio servitutas (tarnaujančio daikto) į formuojamą žemės sklypą, bei nebuvo suderintas su žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)savininku, taip pat sprendinių aiškinamajame rašte ir brėžinyje nurodytas neteisingai formuojamo žemės sklypo plotas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-06-11 kreipėsi į atsakovą prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą namų valdai prie nuosavybės teise valdomų pastatų, t. y. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuos pastatus Įsigijo 2015- 04-13 iš fizinių asmenų (b.l. 11-16, 20). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose ir pažymoje apie nustatytus projekto reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti buvo nurodyta, jog formuojamas apie 0,2500 ha ploto žemės sklypas (b.l. 23-25). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius papildomų reikalavimų ir sąlygų formuojamam 0,2500 ha dydžio sklypui pastatams eksploatuoti nepateikė. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 4 punkte buvo nurodęs numatyti Įvažiavimą Į sklypą. Pareiškėjas 2015-09-11 sudarė sutartj su UAB „Geoma LT“ pavesdamas parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. UAB „Geoma“ suformavo 0,5970 ha žemės ploto sklypą ir 2016-02-10 per ŽPDRIS sistemą žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinius ir aiškinamąjĮ raštą pateikė derinimui. Atsakovas 2016-02-22 ŽPDRIS (žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinė sistema) sistemoje paskelbė motyvuotą atsisakymą derinti projektą su priedu, t. y. ginčijamą sprendimą atsisakyti derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad žemės sklypo formavimo projekte turi būti numatytas kelio servitutas (tarnaujančio daikto) į formuojamą žemės sklypą, šis sprendinys turi būti suderintas su kaimyninio žemės sklypo savininku bei sprendinių brėžinyje nurodytas neteisingas formuojamo žemės sklypo plotas.

Pareiškėjas siekė, jog žemės sklypas būtų formuojąs esamiems statiniams eksploatuoti apie 0,6000 ha dydžio, t. y. tokio dydžio, kokį asmeninio ūkio reikmėms naudojo buvę pastatų savininkai, iš kurių pareiškėjas įsigijo statinius. Savo reikalavimą formuoti apie 0,6000 ha dydžio žemės sklypą pastatams eksploatuoti pareiškėjas grindė Dubinskų kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijomis apie J. ir A. S. šeimos asmeniniam ūkiui naudojamą žemę. Be to, pareiškėjas teigė, kad žemės sklypo formavimo projekte, jo aiškinamajame rašte buvo nurodytas kelias, kuriuo įvažiuojama į formuojamą sklypą iš esamo rajoninio kelio Nr. 1702, todėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513, 64 punkto reikalavimas, numatyti į įvažiavimą į formuojamą žemės sklypą nebuvo pažeistas.

Ginčo santykiams aktualios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kurių 1 dalie 3 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant žemės sklypus esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose ir savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (t.y. statiniai privalo būti įregistruoti viešame registre) (Taisyklių 2.4 p.). Taisyklių 13 punkte numatyti subjektai turintys Projekto rengimo inicijavimo teisę t.y.: valstybinės žemės patikėtiniai (13.1. p.); statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2.p.).

Pareiškėjas 2015-06-11 kreipėsi į atsakovą prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą namų valdai prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Pareiškėjas šiuos pastatus įsigijo 2015-04-13 iš fizinių asmenų (b.l. 11-16, 20). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose ir pažymoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti buvo nurodyta, jog formuojamas apie 0,2500 ha ploto žemės sklypas (b.l. 23-25). Pareiškėjas jokių reikalavimų atsakovui dėl formuojamo sklypo dydžio pastatams eksploatuoti ne nenurodė.

Pareiškėjo Dubinskų kaimo ūkinių knygų 1966, 1967-1970, 1971-1972, 1973-1975, 1980- 1982, 1983-1985, 1986-1990 metų įrašai, apie tai, jog ankstesni pastatų savininkai naudojosi 0,6000 ha žemės sklypu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Jurbarko rajono valstybinės notarinės kontoros notaro 1991-10-17 sutarties Nr. 1483 įrašas, kad parduodami pastatai yra 6000 kv. m žemės sklype, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė. Kitų asmenų anksčiau naudoto asmeninio ūkio žemės dydis neturi jtakos formuojamo sklypo dydžiui, reikalingam statiniams eksploatuoti.

Kaip matyti iš minėtų Dubinskų kaimo ūkinių knygų išrašų, 6001 kv. m žemės sklypą sudarė žemės naudmenos po statiniais, ariama, sodo ir kiemo žemė. Visas žemės sklypas buvo naudojamas J. ir A. S. šeimos asmeninio ūkio veiklai. Pareiškėjas iš buvusių savininkų 2015-04-13 įsigijo tik statinius, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Pareiškėjas yra statinių, prie kurių pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą, teisėtas savininkas ir subjektas, turintis iniciatyvos teisę pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 2.4. ir 13. punktų reikalavimus formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Pareiškėjo tikslas buvo suformuoti žemės sklypą namų valdai prie nuosavybės teise valdomų pastatų, t. y. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Pareiškėjas nebuvo asmeninio ūkio žemės naudotojas, todėl jam buvo formuojamas žemės sklypas apie 0,25 ha dydžio, esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto prie nuosavybės teise valdomų statinių, tačiau neturėjo teisės reikalauti formuoti žymiai didesnį žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti, nei buvo reikalingas pastatams kompleksiškai eksploatuoti (LR Žemės įstatymo 40 str. 3 d., Taisyklių 2.4 p., 13.2 p.).

Kadastro žemėlapio ištrauka, pastatų inventorizacijos planas (schematinis planas) neabejotinai patvirtino, kad kompleksiškai formuojamo sklypo apie 0,25 ha dydis yra pakankamas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį ir paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo pageidaujamo didesnio žemės sklypo dydžio (b.l. 5,1 18, 126-128). Grafiniai planai ir jų duomenys patvirtino, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamame rašte ir projekto erdviniuose duomenyse be jokio teisinio ir faktinio pagrindo nurodytas 0,5970 ha formuojamo žemės sklypo dydis, kuris žymiai didesnis už apie 0,25 ha žemės sklypą, reikalingą pastatams kompleksiškai eksploatuoti.

Taisyklių 52 punkte konkrečiai nurodyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, <...> esami ir (ar) siūlomi servitutai“.

Nagrinėjamo ginčo atveju, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte neteisingai ir nurodytas formuojamo žemės sklypo plotas - apie 0,5970 ha, t. y. projekto sprendinių brėžinyje (pdf. formatu) formuojamo žemės sklypo plotas nurodytas - 0,25 ha, projekto aiškinamajame rašte ir projekto erdviniuose duomenyse - 0,5970 ha, kai tuo tarpu reikalavimuose buvo numatytas apie 0,25 ha formuojamo žemės sklypo plotas. Atsakovas pagrįstai, įvertinęs šį neatitikimą, atsisakė derinti projektą, skundžiamame sprendime šį neatitikimą nurodydamas kaip vieną iš priežasčių dėl kurios buvo atsisakyta derinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 4 punkte buvo nurodęs numatyti įvažiavimą į sklypą. Be to, Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Taisyklių 52 punkte taip pat numatyta, kad sprendinių brėžinyje jų prieduose nurodomi esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas.

Pagal minėtų Taisyklių reikalavimus formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, rengiamame projekte turi būti numatytas siūlomas servitutas, jo plotas.

Tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad į formuojamą žemės sklypą įvažiuojama pietinėje pusėje esamu įvažiavimu iš esamo rajoninio kelio Nr. 1702 per kitą sklypą, kadastrinis Nr.

(duomenys neskelbtini), kuris pamatuotas preliminariai, kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) nenustatytas. Taigi, j pareiškėjui formuojamą žemės sklypą galima patekti tik per žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas neabejotinai turės naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu. Tačiau formuojamo žemės sklypo projekto tekstinėje ir grafinėje dalyse nėra numatytas, pažymėtas ar įbraižytas siūlomas kelio servitutas (jo plotas), suteikiantis teisę privažiuoti prie pareiškėjo sklypo per kitą, svetimą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui formuojamo žemės sklypo projekte servitutas apskritai nebuvo siūlomas, projekto aiškinamajame rašte nurodant, jog kelio servitutas nenumatytas. Akivaizdu, jog pareiškėjui formuojamo žemės sklypo projekto sprendiniai iš esmės prieštarauja Taisyklių 42 ir 52 punktų reikalavimams, todėl projektas negalėjo būti derinamas dar ir dėl šios priežasties.

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė derinti formuojamo žemės sklypo projektą. Skundžiami sprendimai buvo priimti įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašymą derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pareiškėjo skundą dėl atsisakymo derinti projektą, nagrinėjant šį ginčą išankstine ne teismine tvarka. Skundžiamuose sprendimuose buvo įvertintos ginčo atvejui reikšmingi faktai ir sąlygos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Taigi naikinti skundžiamų sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsakovo atsisakymas derinti žemės sklypo formavimo projekto sprendinius pateiktas praleidus 5 darbo dienų terminą, , numatytą Taisyklių 63 punkte, skaičiuotina nuo prašymo derinti projektą pateikimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra projekto organizatorius (Taisyklių 12 p.). Reikalavimas suderinti per 5 darbo dienas žemės sklypo formavimo projektą numatytas institucijoms derinančioms projektą. Pagal Taisyklių 62 punktą, organizatorius projektą per ŽPDRIS (žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinė sistema) teikia derinti institucijoms nurodytoms Taisyklių 62 punkte, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų projektui pateikimo. Todėl būtų neprotinga ir neteisinga perkelti pareigą projekto organizatoriui per 5 darbo dienas suderinti projektą su kitomis derinančiomis institucijomis. Taisyklės nėra numatyta per kokį terminą organizatorius turi suderinti projektą. Taigi atsakovas neturėjo pareigos pateikti atsisakymą derinti žemės sklypo formavimo projekto sprendinius per 5 darbo dienų terminą nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių teisinių pagrindų, įgalinančių tenkinti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.