Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-5582-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-5582-484/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03382-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius
Kategorijos
  • 6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5582-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-03382-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 6.2.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ (buvusios restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“ (toliau – bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2014-06-13 sprendimą Nr. ĮAS-6E-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ turto priverstinės hipotekos“ (1-2 b. l.).

Skunde nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2013-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-367-198/2013 bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, o 2013-12-23 nutartimi – patvirtino restruktūrizavimo planą 2013-2017 metams. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo planas pareiškėjui yra privalomas, todėl jis negali savo kreditoriams paskirstyti gautas iš parduoto turto pinigines lėšas kitaip, negu nustatyta patvirtintame restruktūrizavimo plane. Tačiau Fondo valdyba, ginčijamu sprendimu nustačiusi priverstinę hipoteką, suteikė sau išimtinę teisę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus tos pačios eilės kreditorius. Tokiu būdu, pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas vienašališkai pakeitė teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, kurio pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir pats restruktūrizavimo planas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalis). Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, mano, kad jis yra nepagrįstas. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 17 straipsnio 2 dalį Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimus dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos priima Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai (Socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Restruktūrizavimo įstatymas) 1 straipsnio 5 dalimi įmonės restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek Restruktūrizavimo įstatymas nenustato kitaip. Atsakovo teigimu, Restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos riboja galimybę nustatyti priverstinę hipoteką tik tam tikru restruktūrizavimo proceso metu, būtent laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas RUAB „Melinga“ restruktūrizavimo planą patvirtino 2013-12-23, o ginčijamas Fondo valdybos sprendimas priimtas 2014-06-13, taigi jau po RUAB „Melinga“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Nurodė ir tai, kad pagal Restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punktą teismo nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomas laikotarpis, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Fondo valdybos Utenos skyrius 2013-07-02 raštu Nr. (8.3) R3-20260 pateikė Fondo biudžeto 601 597,37 Lt kreditorinį reikalavimą RUAB „Melinga“ (kartu su įmonės Švenčionėlių ir Anykščių filialų įsiskolinimu), buvusį 2013-05-16, t. y. įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną. Teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka pareiškėjas turėtų įvykdyti Fondo biudžeto kreditorinį reikalavimą, susidariusį iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.

Atsakovo teigimu, RUAB „Melinga“ nevykdė Restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos mokėti einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl remiantis anksčiau minėtomis Socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, siekiant užtikrinti einamųjų įmokų už 2013 m. gruodžio – 2014 m. balandžio mėnesius sumokėjimą, Fondo valdybos 2014-06-13 sprendimu Nr. ĮAS-6E-64 buvo nustatyta pareiškėjo turto priverstinė hipoteka. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo užtikrintas einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, o ne teismo sprendimu patvirtintame plane nurodytas kreditorinis reikalavimas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nustatydama priverstinę hipoteką (įkeitimą) Fondo valdyba pakeitė teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą yra nepagrįsti (94-96 b. l.).

Atsakovas Fondo valdybos Utenos skyrius nesutiko su pareiškėjo skundu. Atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas. Papildomai atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2015-01-07 nutraukė restruktūrizavimo bylą pareiškėjo atžvilgiu. Nutartis įsiteisėjo 2015-01-19. Nutraukus restruktūrizavimo bylą, kartu pasibaigė ir restruktūrizavimo plano vykdymas, kurio vykdymui, neva turėjo įtakos Fondo valdybos 2014-06-13 sprendimu Nr. ĮAS-6E-64 taikyta turto priverstinė hipoteka (167-169 b. l.).

Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko. Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (178 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Fondo valdybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai akcentavo, kad Sodra užsitikrino išieškojimą tik einamųjų įmokų, o ne įmokų, kurios susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Iškėlus bankroto bylą pareiškėjui, Sodra yra kreditorius dėl einamųjų įmokų skolų, kurios užtikrintos hipoteka, ir tų, kurios nėra užtikrintos hipoteka ir susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyrius 2014-06-10 raštu Nr. (8.36)I21-11 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ turto priverstinės hipotekos“ kreipėsi į Fondo valdybą, nurodydamas, kad draudėjas UAB „Melinga“ 2014-06-10 Fondo biudžetui yra skolingas 115895,82 Lt (112643,96 Lt įmokų, 3251,86 Lt delspinigių). Siekdamas užtikrinti skolos Fondo biudžetui išieškojimą, prašo leisti kreiptis į Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos skyrių dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos įregistravimo jo nekilnojamajam(-iesiems) daiktui (-ams) ar turtinėms teisėms: 3812/7743 daliai pastato-naftos bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6300 Lt; kitiems statiniams (inžinieriniai)-kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1361 Lt; pastatui-automobilinių svarstyklių pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7740 Lt; 62/100 daliai pastato- administracinio buitinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 46 000 Lt (99 b. l.).

Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs Fondo valdybos Utenos skyriaus dokumentus dėl draudėjo UAB „Melinga“ skolos, kuri 2014-06-10 buvo 115 895,82 Lt, nustatė, kad būtina užtikrinti skolos grąžinimą Fondo biudžetui. Siekdamas, kad 115 895,82 Lt dydžio skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XI skyriuje numatytomis teisės normomis bei Socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nustatė priverstinę hipoteką Fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-06-10 rašte Nr. (8.36)I21-11 nurodytam UAB „Melinga“ vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui, kurio bendra vertė 61 401,00 Lt (97-98 b. l.).

Bylos rašytiniais įrodymais tai pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-367-198/2013 UAB „Melinga“ iškelta restruktūrizavimo byla, o 2013-12-23 nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas 2013-2017 metų laikotarpiui (6-65 b. l.). Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad Fondo valdybos Utenos skyrius yra pirmos ir antros eilės kreditorius, kreditorinio reikalavimo dydis – 601597,19 Lt, kurį planuojama padengti 2014-2015 metais (42-45 b. l.).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi įmonės restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek Restruktūrizavimo įstatymas nenustato kitaip. Restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant ir privalomųjų įmokų mokėjimą. Pagal to paties straipsnio 4 punktą, minėtu laikotarpiu restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos apibrėžiamos kaip visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Sistemiškai aiškinant pastarąją nuostatą su jau minėtomis Restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad einamosios įmokos, įskaitant ir privalomąsias valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas, pradedamos mokėti nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. VSD įmokos yra privalomosios (Restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo 2013-03-14 nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Melinga“ įsiteisėjo 2013-05-16 (6 b. l.). Tai reiškia, kad nuo 2013-05-16 pareiškėjas turėjo pareigą mokėti VSD įmokas į Fondo biudžetą. Byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų F4 duomenys patvirtina, kad RUAB „Melinga“ teisės aktų nustatyta tvarka laiku nemokėjo VSD įmokų už 2013 m. gruodžio – 2014 m. balandžio mėnesius. Kadangi pareiškėjai pateikti mokėjimo nurodymai į draudėjo sąskaitą kredito įstaigoje nebuvo įvykdyti, VSDFV Utenos skyrius ėmėsi nustatytų priemonių VSD įmokų skolai, kuri 2014-06-10 sudarė 115 895,82 Lt, išieškoti. VSDFV Utenos skyrius Fondo valdybai pateikė prašymą leisti kreiptis į Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos skyrių dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos įregistravimo (99, 156-161.b. l.)

Socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą pagal savo kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku. To paties įstatymo 17 straipsnyje numatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdai, taikomi draudėjams laiku nemokantiems nustatytų įmokų. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali: 1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius; 2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.

Taisyklių 47 punkte (Nr. V-293, 2013-06-06, Žin., 2013, Nr. 62-3106 (2013-06-12) nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius skolos išieškojimui užtikrinti gali pateikti prašymą Fondo valdybos direktoriui ar jo pavaduotojui dėl turto priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo, jeigu, įvertinus VSD įmokų, palūkanų, baudų ir delspinigių nesumokėjimo aplinkybes, manoma, kad skolininko turto neužteks visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

Teisė priimti sprendimą dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, pakeitimo ir pabaigos, taip pat dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto suteikta Fondo valdybos direktoriui ir jo pavaduotojui (Socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas iš esmės neginčija įsiskolinimo Fondo biudžetui fakto, tačiau teigia, kad Fondo valdyba, nesilaikydama restruktūrizavimo plane nustatyto eiliškumo, siekia pirma patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Anot pareiškėjo, priimdama ginčijamą sprendimą ji vienašališkai pakeitė restruktūrizavimo planą (Restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas Fondo valdybos sprendimas priimtas 2014-06-13, t. y. po teismo nutarties iškelti UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Be to, iš Fondo valdybos Utenos skyriaus 2013-07-02 rašto Nr. (8.3)R3-20260 „Dėl kreditorinio reikalavimo ir informacijos pateikimo restruktūrizuojamai UAB „Melinga“ turinio matyti, kad RUAB „Melinga“ Fondo biudžetui 2013-05-16 duomenimis skolinga 601 597,19 Lt (102 b. l.). VSD įmokų įsiskolinimo sumą - 568628,87 Lt sudarė: darbdavio dalis – 440 623,37 Lt ir 9 proc. darbuotojų dalis – 128 005,50 Lt. Fondo valdybos Utenos skyrius skolą Fondo biudžetui pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą RUAB „Melinga“ administratoriaus prašė pervesti į Fondo valdybos skyriaus vieną iš pasirinktų banko sąskaitų. Kaip matyti iš RUAB „Melinga“ restruktūrizavimo plano, dėl aukščiau paminėtame rašte minimo VSD įmokų įsiskolinimo Fondo biudžetui Fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė kreditorinį reikalavimą ir yra įtrauktas į pirmos eilės ir antros eilės kreditorių sąrašą. Šis įsiskolinimas susidarė iki restruktūrizavimo bylos pareiškėjui iškėlimo ir neapima einamųjų įmokų už 2013 m. gruodžio – 2014 m. gegužės mėnesius, kurias pareiškėjas privalėjo mokėti iškėlus jam restruktūrizavimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovas vienašališkai pakeitė restruktūrizavimo planą, siekdamas pirmas patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Įvertinęs ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad Fondo valdyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, ir įgyvendindama Socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte jai suteiktas funkcijas, gavusi Fondo valdybos Utenos skyriaus dokumentus dėl draudėjo UAB „Melinga“ skolos, kuri 2014-06-10 buvo 115 895,82 Lt, ir nustačiusi, kad būtina užtikrinti skolos grąžinimą Fondo biudžetui, 2014-06-13 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. ĮAS-6E-64 nustatyti priverstinę hipoteką pareiškėjos registruotam turtui. Bendra įkeičiamų daiktų suma neviršijo reikalavimo sumos.

Tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Fondo valdybos 2014-06-13 sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ turto priverstinės hipotekos“ skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo BUAB „Melinga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėMarius BajorasJolita Rasiukevičienė