Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-29 · Administracinė byla Nr. I-3557-426/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
I-3557-426/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3557-426/2014Proceso Nr. 3-61-3-06365-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 12.3, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo S. K. atstovei O. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-3), kuriame prašoma: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, Centrinis registratorius) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-10-04 sprendimą Nr. 263; 3) įpareigoti Registrų centrą priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo S. K. skundą tenkinti – pripažinti nekilnojamojo daikto stovėjimo aikštelės a1 (įvažiavimas į garažus po pastatu 2A4/p) ir a2 (pėsčiųjų takas – įėjimas į butus), unikalus Nr. 4400- 2039-3600 (toliau – ir nekilnojamieji daiktai) bendro naudojimo nekilnojamaisiais daiktais, pakeičiant Nekilnojamojo turto registro įrašą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jo atstovė O. K. 2013-09-18 kreipėsi į Registrų centrą su suprašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti 2013-06-17 Registrų centro priimtą sprendimą ir pripažinti nekilnojamuosius daiktus bendro naudojimo nekilnojamaisiais daiktais.

Komisija 2013-10-04 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti prašymą, nurodydamas, kad motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, nėra svarbūs. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis priimtas formaliais pagrindais.

Pažymi, kad jo atstovė O. K. 2013-06-03 kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir Vilniaus filialas) su prašymu pakeisti S. K. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto registro įrašą – pripažinti šiuos nekilnojamuosius daiktus bendrąja nuosavybe. Nurodo, kad S. K. įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kuriais jis nedisponuoja, nes šie daiktai yra bendrojo naudojimo. Byloje nurodyta, kad stovėjimo aikštelė yra įvažiavimas į garažus po pastatu 2A4/p, a2 yra pėsčiųjų takas – įėjimas į butus. Šie objektai tiek faktiškai, tiek teisiškai yra bendro naudojimo nekilnojamieji daiktai, kadastrinėje byloje įvardinti bendro naudojimo kiemo įrenginiais.

Registrų centro Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus kadastro duomenų tvarkymo grupės vedėja J. Š. 2013-06-17 priėmė sprendimą atsisakyti pripažinti minėtus nekilnojamuosius daiktus bendrąja nuosavybe ir atitinkamai pakeisti įrašus Nekilnojamojo turto registre.

Nurodo, kad pareiškėjo atstovė O. K., būdama senyvo amžiaus, ligota (serga glaukoma), teisiškai neišprususi, šį sprendimą neteisingai suprato, todėl 2013-07-10 dar kartą kreipėsi į Vilniaus filialą su analogišku prašymu. Prašymą persiuntė Centriniam registratoriui, o pastarasis, išnagrinėjęs prašymą, 2013-09-05 priėmė sprendimą palikti galioti teritorinio registratoriaus 2013-08-01 sprendimą, nurodydamas, kad jos 2013-07-10 prašymas yra pakartotinis, teritorinio registratoriaus sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, įsigaliojęs, o Centriniam registratoriui nebuvo pateiktas prašymas atnaujinti terminą. Pripažįsta, kad, pakartotinai kreipiantis į teritorinį skyrių, o ne į Centrinį registratorių, buvo padaryta klaida. Tačiau mano, kad Centrinio registratoriaus sprendimas yra formalus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jos 2013-09-18 prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti susijęs su būtinybe ištaisyti fakto klaidą Nekilnojamojo turto registre. Šios klaidos neištaisymas turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjui be pagrindo kyla mokestinės prievolės.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 28–29). Nurodo, jog skundas Centriniam registratoriui buvo paduotas tik 2013-09-19, todėl pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Centriniam registratoriui buvo pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, tačiau nenurodytos jokios priežastys ir nepateikti įrodymai, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo manymu, skunde teismui nurodytos priežastys yra subjektyvios, nes tik paties pareiškėjo valia buvo pasirinkti atstovu O. K., o ne veikti pačiam ar pavesti savo reikalus tvarkyti kvalifikuotam teisininkui. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovė O. K. veikė pagal įgaliojimą, kuris jai suteikia teisę savo nuožiūra sudaryti teisinės pagalbos teikimo sutartis.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus filialo 2013-06-17 sprendimu Nr. VILKS-3004 buvo atmestas pareiškėjo prašymas išregistruoti nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų tako (unikalus Nr. 4400-2039-3600), esančių Smėlio g. 4D, Vilniuje (toliau – ir nekilnojamasis daiktas) – daiktines teises iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 35).

S. K. 2013-07-10 pateikė Vilniaus filialui pakartotinį prašymą išregistruoti nekilnojamojo daikto nuosavybės teises (b. l. 67).

Vilniaus filialo 2013-08-01 sprendimu Nr. VILRS-1459 pareiškėjo prašymas buvo atmestas (b. l. 68). Minėtame sprendime pažymėta, kad Vilniaus filialas jau yra priėmęs sprendimą atsisakyti išregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu.

Pareiškėjas 2013-08-27 kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame prašė priimti pareiškėjui palankų sprendimą bei išregistruoti nekilnojamąjį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 47-49).

Komisijos 2013-09-05 sprendimu pareiškėjo skundas atmestas ir Vilniaus filialo 2013-08-01 sprendimas paliktas nepakeistas.

S. K. atstovė O. K. 2013-09-19 kreipėsi į Registrų centrą su skundu (skunde pareiškėjais nurodyti S. K. ir O. K.), kuriame buvo prašoma atnaujinti terminą Vilniaus filialo 2013-06-17 sprendimui paskųsti, taip pat panaikinti minėtą sprendimą bei išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (b. l. 33-34)

Komisijos 2013-10-04 sprendimu Nr. 263 S. K. įgalioto atstovės O. K. prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmestas ir skundą priimti atsisakyta (b. l. 10-11). Minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino per atstovą, todėl atstovo veiksmais sukeltos teisinės pasekmės kyla ir atstovaujamajam. Tiek pareiškėjas, tiek atstovas turėjo galimybę laiku paduoti skundą, tačiau to nepadarė ne dėl objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių realizuoti skundo padavimo teisę, o dėl paties pasirinkto elgesio modelio.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Komisijos 2013-10-04 sprendimą ir įpareigoti Komisiją priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjo nurodyta stovėjimo aikštelė bei pėsčiųjų takas būtų pripažinti bendrojo naudojimo nekilnojamaisiais daiktais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Komisijos 2013-10-04 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d., teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o 31 st. 2 d. nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos; jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Kaip minėta, Komisijos 2013-10-04 sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakyta, konstatavus, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių, t. y. tik nuo paties pareiškėjo priklausančių, aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad terminas skundui paduoti atnaujintinas, jeigu nustatomos konkrečios aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios bei sudariusios jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006-06-15 nutartis adm. b. Nr. AS6-219/2006 ir kt). Pažymėta ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatymais nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Iš Vilniaus filialo 2013-06-17 sprendimo matyti, kad jame yra aiškiai nurodyta skundo padavimo tvarka, t. y. išaiškinta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Tačiau, kaip minėta, skundas Komisijai buvo pateiktas tik 2013-09-19, t. y. gerokai praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Skunde pareiškėjas pripažįsta, kad terminas apskųsti Vilniaus filialo 2013-06-17 sprendimą praleistas. Taip pat nurodo, kad šis terminas praleistas iš esmės dėl netinkamo jo atstovės O. K. atstovavimo, kuri, neturėdama teisinio išsilavinimo, neteisingai suprato skundo padavimo tvarką.

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pagrįstumą, ne kartą akcentuota, kad teisės aktų nežinojimas, nepagrįstas manymas ar įsitikinimai dėl siekiamų teisinių pasekmių, nesikreipimas į institucijas, siekiant sužinoti tikrąją faktinę padėtį, ar kreipimasis ne į tas institucijas, yra subjektyvaus pobūdžio priežastys, todėl negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis įstatyme nustatytų terminų praleidimą (2014-07-16 nutartis adm. b. Nr. AS858-661/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – jo pasirinktos atstovės netinkamas teisinės situacijos suvokimas, taip pat pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas – yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintos svarbiomis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog teisės aktai asmeniui suteikia galimybę pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį, kuris aktyviai bei apdairiai galėtų ginti jo interesus. S. K. savo interesus pavedė atstovauti ne kvalifikuotam teisininkui, o savo sutuoktinei O. K., neturinčiai teisinio išsilavinimo. Taigi, pareiškėjas, suteikdamas įgaliojimus O. K., turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad jo atstovė neturi tinkamo išsilavinimo bei patirties teisiniuose santykiuose, taip pat prisiimti visą su tokiu savo elgesiu (atstovo apsirinkimu) susijusią riziką. Tai, jog asmuo, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turi prisiimti atsakomybę už asmenų, kuriems patikėjo savo atstovavimą ginant galimai pažeistas teises, pasirinkimą bei už tokių asmenų pareiškėjui sukeltas teisines pasekmes, ne kartą pažymėta ir teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-15 nutartis adm. b. Nr. AS442-358/2012 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad S. K., siekdamas ginti savo teises, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl skundžiamame Komisijos 2013-10-04 sprendime pripažinta, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio modelio.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija 2013-10-04 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimai, kuriais prašoma atnaujinti terminą skundui pateikti ir įpareigoti Registrų centrą priimti pareiškėją tenkinantį sprendimą, yra išvestiniai reikalavimo panaikinti Komisijos 2013-10-04 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjo atstovė O. K. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 5).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. nustatytų administracinių teismų nagrinėjamų bylų sritį, kadangi tai nėra skundas dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Toks pareiškėjo skundas Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme prilygintinas atskirajam skundui, kadangi tai yra skundas dėl procesinių veiksmų, kuriais nebuvo išspręstas ginčas iš esmės, ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 3 d. žyminiu mokesčiu neapmokestintinas (2006-10-25 nutartis adm. b. Nr. AS10 – 445/2006).

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atstovei grąžintinas jos sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti.

Grąžinti O. K. jos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė