Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-08-21 · Civilinė byla Nr. 2-1339/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-391-755/2014Nutartis · 2014-05-09Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
2-1339/2014
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00047-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Amush apskaita“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1339/2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00047-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amush apskaita“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Tėvynė“, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-391-755/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Amush apskaita“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu atsakovui UAB „Tėvynė“, kuriuo prašė atsakovui iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto lyderiai“. Nurodė, kad 2013 m. spalio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš UAB „Tėvynė“ ieškovo naudai teismas priteisė 2 564,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo teigimu, atsakovas niekada neginčijo skolos ieškovui, tačiau iki šios dienos neatsiskaitė, todėl darytina išvada, jog skola nemokama dėl atsakovo nemokumo.

Ieškovas Amerihaus Corp. 2014 m. kovo 4 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu atsakovui UAB „Tėvynė“, kuriuo prašė atsakovui iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Nurodė, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2009 m spalio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio atsakovui suteikė paslaugų ir perdavė atsakovo užsakytų spausdinimo reikmenų už 502 053,53 Lt, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį sąskaitų (54 267,21 Lt) – bendra šiuo metu esanti skola sudaro 447 786,32 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo Amerihaus Corp. ieškinį atsakovui UAB „Tėvynė“ dėl bankroto bylos iškėlimo sujungė su civiline byla Nr. B2-391-755/2014 pagal UAB „Amush apskaita“ ieškinį tam pačiam atsakovui ir bylai suteikė bendrą Nr. B2-391-755/2014.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Tėvynė“.

Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nurodė, jog kadangi dėl atsakovo skolos Amerihaus Corp. Yra kilęs ginčas. Teismas pažymėjo, kad faktinės aplinkybės dėl atsakovo prievolės sumokėti šiam ieškovui skolą nėra akivaizdžios, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas neįskaitomas į atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sudėtį. Į galimos skolos faktą bei dydį teismas neatsižvelgė, jo nevertino, o apie atsakovo mokumą sprendė vertindamas tik ieškovo UAB „Amush apskaita“ reikalavimą.

Teismas pažymėjo, kad disponuoja tik įmonės finansine atskaitomybe už 2011 m., todėl negali iš jos spręsti apie teismo proceso nagrinėjimo laikui turimą tikslų turto ir pradelstų įsipareigojimų dydį. Pažymėjo, jog be nekeliančios abejonių skolos UAB „Amush apskaita“ ir ginčijamos skolos Amerihaus Corp., kitų skolų turimi duomenys nepatvirtina; skola VSD fondo biudžetui sudaro 0,97 Lt, valstybės, savivaldybės biudžetams, valstybės pinigų fondams skolų nėra; pagal Liteko bazės duomenis teisminiai procesai dėl galimų atsakovo skolų teismuose nepradėti. Taip pat teismas pažymėjo, jog 2011 metų pabaigoje atsakovas turėjo turto už 808 067 Lt (tarp jo 134 013 Lt per metus gautinos lėšos); ilgalaikio materialaus turto buvo už 551 989 Lt, mokėtinos skolos sudarė 720 012 Lt, bet iš jų dydžio nuspręsti apie pradelstų įsipareigojimų dydį, kuris reikšmingas sprendžiant dėl mokumo, negalima. Pagal VĮ Registrų centas duomenis teismas nustatė, jog atsakovas nuosavybės teise valdo apie 30 proc. beveik 48 arų gyvenamųjų namų statybos sklypo Panevėžyje, kurio vidutinė rinkos vertė 320 000 Lt - atsakovo dalies vertė apie 96 000 Lt.

Atsižvelgdamas į šiuos bylos duomenis, teismas sprendė, kad nors atsakovas ir turi skolų, tačiau įtraukiant UAB „Amush apskaita“ nurodytą 2 564 Lt reikalavimą į atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įtrauktino turto vertės, todėl teismas nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nemokus. Taip pat teismas pažymėjo, jog Amerihaus Corp. nurodoma suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl jo įsiskolinimo Amerihaus Corp., pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė yra nemoki, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Amush apskaita“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį.

Teigia, kad pagal 2011 m. balanso duomenis atsakovas yra nemokus, kadangi jo įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (pusė į balansą įrašyto turto vertės yra lygi: 808 607 Lt : 2 = 404 303,50 Lt). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neišsireikalavęs iš atsakovo aktualių finansinių dokumentų, ir atsakovo finansinę padėtį vertinęs tik pagal byloje surinktus duomenis, atsakovo paaiškinimus ir remdamasis nepagrįstais skaičiavimais, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo. Dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išnagrinėta byla ir neatskleista jos esmė, todėl priimta neteisėta nutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Tėvynė“ prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą arba atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti.

Teigia, jog atsakovas su kreditoriumi visiškai atsiskaitė ir 2014 m. gegužės 22 d. pavedimu sumokėjo visą 2 564 Lt skolą, taigi ieškovas nebeturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra atsakovo kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Tėvynė“ neiškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), o taip pat ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi byloje surinktais duomenimis, motyvuodamas tuo, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 0,97 Lt (52 b. l., 1 t.); valstybės, savivaldybės biudžetams, valstybės pinigų fondams skolų nėra (53 b. l., 1 t.); pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teisminiai procesai dėl galimų atsakovo skolų teismuose nepradėti; pagal 2011 m. atsakovo balanso duomenis, aptariamų metų pabaigoje atsakovas turėjo turto už 808 067 Lt (iš jo 134 013 Lt per metus gautinos lėšos); ilgalaikio materialaus turto buvo už 551 989 Lt, mokėtinos skolos sudarė 720 012 Lt (141 b. l., 1 t.); pagal VĮ Registrų centas duomenis teismas nustatė, jog atsakovas nuosavybės teise valdo apie 30 proc. beveik 48 arų gyvenamųjų namų statybos sklypo Panevėžyje, kurio vidutinė rinkos vertė 320 000 Lt - atsakovo dalies vertė apie 96 000 Lt (63-74 . l., 1 t.). Duomenų apie tai, kokia yra pradelstų atsakovo skolų suma, byloje nėra. Taigi, iš esmės pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuspręsti apie pradelstų įsipareigojimų dydį, kuris yra reikšmingas sprendžiant nemokumo klausimą, negalima.

Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 22 d. atsakovas UAB „Tėvynė“ mokėjimo pavedimu apeliantui UAB „Amush apskaita“ sumokėjo 2 564 Lt Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų (5-7 b. l., 1 t.; 116-117 b. l., 2 t.). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovui įvykdžius savo prievolę pilnai atsiskaityti su kreditoriumi (apeliantu), pastarasis nebeturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas