- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- I-6286-580/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. O. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarimą ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-12-16 sprendimą Nr. 2S-6637 bei priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarimu Nr. 28-1307(1) V. O. buvo skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių dešimčiai parų. Sutinka, kad atsižvelgiant į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.1 punktą, privalo kairėje krūtinės pusėje nešioti prie drabužių prisegtą kortelę, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kur ir kada, todėl Vilniaus pataisos namų administracija gali minėtą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktą interpretuoti, kaip nori. Tvirtina, kad jam iš gyvenamosios patalpos išėjus atlikti gamtinių reikalų bei praustis, Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros pareigūnas A. S., surašydamas tarnybinį pranešimą, galimai vadovavosi emocijomis. V. O. iš esmės negali įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, kadangi Vilniaus pataisos namų administracija išduoda 2 laminuotas korteles ir 2 popierines be segtuvo. Pareiškėjas dėklą kortelei įsidėti Vilniaus pataisos namų parduotuvėje pirko už savo pinigus. Vilniaus pataisos namų administracija neužtikrina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymo Nr. 3-83 1 ir 2 punktus bei įsakymo 1 nuorodą, lova darbo dienomis turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val., o Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarime nurodyta, kad V. O. režimo reikalavimus pažeidė 7.15 val.
Dėl nepagrįstos nuobaudos skyrimo, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto interpretavimo savo nuožiūra bei neužtikrinant, kad šios teisės normos reikalavimai būtų vykdomi tinkamai, pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai: jis buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kur yra viena valanda ribojami pasivaikščiojimai, neturėjo televizoriaus, negalėjo skambinti telefonu bei rašyti laiškų. Be to, paskirta nuobauda yra įrašyta į V. O. asmens kortelę, o tai turi įtakos vertinant pareiškėjo elgesį atliekant bausmę bei blogina jo charakteristiką. Dėl to V. O. patyrė neturtinę žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsniu, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir nustatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkė nustatoma pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė Vilniaus pataisos namuose patvirtinta direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83. Pataisos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad lova turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val., nuteistieji tuo metu gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan. Pareigūnų apėjimo metu 2014-11-11 apie 7.15 val. V. O. buvo pastebėtas visiškai nusirengęs, apsiklojęs ir miegantis savo lovoje. Nenustatyta, kad pareigūnas A. S. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus.
Miegoti nusirengus ir apsiklojus antklode nėra leidžiama nuo 7.00 val. V. O. turėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, tvarkyti ir prižiūrėti savo miegamą vietą, laikytis nuteistiesiems privalomos dienotvarkės, laikytis teisės aktuose numatytos pareigos. V. O. paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant ją, jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėti ir pagrįsti, institucija jokiais veiksmais jo teisių nepažeidė ir jokios neturtinės žalos nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nustatyta, jog Vilniaus pataisos namuose 2014-11-11 7.15 val. V. O. miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad dėl režimo reikalavimų pažeidimo bus surašytas tarnybinis pranešimas. Jis pakeltu tonu kitų nuteistųjų akivaizdoje reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu, išėjo iš gyvenamosios patalpos be prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės. Nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83, 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad darbo dienomis kėlimasis yra 7.00 val., lovos turi būti paklotos nuo 7.20 val. iki 22.40 val., minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ir pan. Nurodytais veiksmais V. O. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuobaudas.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą neturtinę žalą nėra paremti įrodymais. V. O. į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos iš valstybės. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarime Nr. 28-1307(1) aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė. Skunde nėra pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti prašomo panaikinti Vilniaus pataisos namų nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014-11-13 skundą išnagrinėjo tinkamai. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos 2014-12-16 sprendimas Nr. 2S-6637 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2014-11-11 nutarimo Nr. 28-1307(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių dešimčiai parų, bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-12-16 sprendimo Nr. 2S-6637, kuriame buvo išnagrinėtas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarimo Nr. 28-1307(1) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas A. S. 2014-11-11 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-11-11 7.15 val. apeinant 1-ąjį gyvenamąjį korpusą, įėjus į 407 gyvenamąją patalpą, buvo pastebėtas 6-ojo būrio nuteistasis V. O., kuris po signalo „Keltis“ miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Nuteistasis buvo perspėtas, kad jam bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas išėjo iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės ir pakeltu tonu pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu kitų nuteistųjų akivaizdoje, grasino rašyti skundus. Padaryta išvada, kad V. O. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymą Nr. 3-83 (b. l. 28). Pareiškėjas 2014-11-11 pasiaiškinime nurodė, kad pagal dienotvarkę, nuo 7.00 val. iki 7.20 val. jis turi nueiti į tualetą ir nusiprausti. Pažymėjo, kad atlikti rytinį tualetą ir nusiprausti laikantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų ir prisisegus kortelę neįmanoma, kadangi prausiamasi nusirengus (b. l. 29). Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-11-11 nutarime Nr. 28-1307(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatavo, kad V. O., 2014-11-11 7.15 val. būdamas 1-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 6-407, po signalo „Keltis“ miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Pareiškėjas buvo perspėtas, kad jam bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Nuteistasis išėjo iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės ir pakeltu tonu pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu kitų nuteistųjų akivaizdoje, grasino rašyti skundus. Šiais veiksmai V. O. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymą Nr. 3-83. Pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių dešimčiai parų (b. l. 26–27).
V. O. su 2014-11-13 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių ir prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarimą. Nurodė, kad 2014-11-11 pasiaiškinime pažymėjo, jog Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymo Nr. 3-38 2 punkte įtvirtinta, kad nuo 7.00 val. iki 7.20 val. daroma mankšta, atliekamas rytinis tualetas, prausiamasi, o lova turi būti paklota iki 7.20 val. Jis taip pat nurodė, kad prausdamasis negali būti prisisegęs kortelės prie drabužių, kadangi prausiasi be jų (b. l. 35–36)
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs V. O. skundą, 2014-12-16 priėmė sprendimą Nr. 2S-6637, kuriame konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-11-11 nutarimu Nr. 28-1307(1) nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių dešimčiai parų – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jos panaikinti (b. l. 41–42).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta.
Remiantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83 patvirtinta nuteistųjų dienotvarke, nuteistieji, be kita ko, laikosi tokio dienos režimo: kėlimasis darbo dienomis – 7.00 val., mankšta, tualetas, miegamosios vietos tvarkymas (lova darbo dienomis turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val.; minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan.) – nuo 7.00 val. iki 7.20 val., pusryčiai darbo dienomis nuo 7.20 val. iki 8.00 val.
Ginčo dėl to, kad pareiškėjo lova 2014-11-11 (antradienis) 7.15 val. nebuvo paklota ir jis iš gyvenamosios kameros patalpos išėjo prie drabužių neprisisegęs pataisos įstaigos administracijos išduotos kortelės, nekyla. V. O. tvirtina, kad lovą privalėjo pasikloti iki 7.20 val., o kortelės nebuvo prisisegęs dėl to, kad nuo 7.00 val. iki 7.20 val. turėjo atlikti rytinį tualetą ir nusiprausti, buvo nusirengęs, todėl nesegėjo vardinės kortelės. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.
Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo A. S. 2014-11-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. O. po signalo „Keltis“ miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode (b. l. 28). Kaip jau minėta, lova turi būti paklota darbo dienomis nuo 7.20 val. iki 22.40 val., tačiau minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan. taigi, nors pareiškėjas lovą turėjo susitvarkyti iki 7.20 val., tačiau jau nuo 7.00 val. jis negalėjo gulėti nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Gulėjimo nusirengus ir užsiklojus antklode fakto V. O. neginčijo. 7.15 val. po signalo „Keltis“ miegodamas savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę (b. l. 24, 25).
Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo A. S. 2014-11-11 tarnybinio pranešimo matyti (b. l. 28), kad pareiškėjas išėjo iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės. V. O. be kortelės kairėje krūtinės pusėje buvo pastebėtas išeidamas iš gyvenamosios kameros patalpos, o ne prausdamasis, todėl jo teiginiai, kad prausiantis neįmanoma įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 73.1 punkte įtvirtinta nuteistųjų pareiga turi būti vykdoma visą laiką, kai tai yra įmanoma. Savaime suprantama, kad asmuo miegodamas ar prausdamasis negali segėti asmens kortelės, kadangi yra be drabužių, tačiau jam esant apsirengusiam, minėta pareiga turi būti vykdoma. V. O. teiginys, kad jis iš esmės negali įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, kadangi Vilniaus pataisos namų administracija išduoda 2 laminuotas korteles ir 2 popierines be segtuvo, nesudaro pagrindo išvadai, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 73.1 reikalavimas tampa neįvykdomu bei atleidžiančiu nuteistąjį nuo imperatyviai nustatytos pareigos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. O., išeidamas iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus.
Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra aiškios, nuoseklios. Tas pačias įvykio aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoju šauktas Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas A. S.. Pareiškėjas gulėjimo neapsirengus ir užsiklojus bei išėjimo iš gyvenamosios patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės faktų neginčijo. Pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją, nėra. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad V. O. būtų teikęs skundus Vilniaus pataisos namų administracijai dėl vyr. prižiūrėtojo A. S. veiksmų.
Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prašomame panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarime konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos dienotvarkės ir pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Taigi, V. O. pagrįstai pripažintas pažeidęs Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų darbotvarkę, o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą. Be to, jis pakeltu tonu reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu kitų nuteistųjų akivaizdoje, grasino rašyti skundus.
Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 punkte nustatyta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas Bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 10 dalį apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.
Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui skirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobauda yra nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Prašomame panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014-11-11 nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-11-11 nutarimas Nr. 62-925 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Prašomas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens 2014-12-16 sprendimas Nr. 2S-6637 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, taigi taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. V. O. subjektyvus manymas, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, nesudaro juridinio pagrindo paskirtą nuobaudą panaikinti. Aptarta pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
V. O. taip pat prašė priteisti jam 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Vilniaus pataisos namų darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatavus, kad Vilniaus pataisos namai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Ši V. O. skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.