- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- I2-1668-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06180-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
dalyvaujant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ilonai Volodkovič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S.skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), turtinę 4 600 Eur ir neturtinę 10 000 Eur žalą.
Nurodo, kad atsakovės atstovė priimtais neteisėtais administraciniais aktais panaikino pareiškėjo, kaip matininko, pažymėjimo galiojimą ir padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Po NŽT 2021-12-06 įsakymo, kuriuo buvo panaikintas matininko pažymėjimas, priėmimo pareiškėjas turėjo nutraukti ilgalaikę darbinę veiklą ir neteko pragyvenimo šaltinio. Tuo buvo apribota teisė užsiimti matininko paslaugų teikimo veikla, kurią eilę metų vykdė ir kuri buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Žalos nuostoliai turėtų būti skaičiuojami nuo neteisėtų įsakymų priėmimo, t. y. nuo 2021-12-06. Patirta turtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant į pajamas, kurias pareiškėjas tikėtinai būtų gavęs. Dėl neteisėtų NŽT veiksmų pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais ir sukeltu ilgalaikiu stresu dėl darbo netekimo, patirtu pažeminimu tarp kolegų ir užsakovų, reputacijos pablogėjimu ir kitais ypač neigiamais ilgalaikiais poveikiais: aktyvaus gyvenimo ir bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl ateities, prarasta galimybe vykdyti įprastą ir mėgiamą veiklą.
Pažymi, kad panaikindamas matininko pažymėjimo galiojimą NŽT direktorius atliko sekančius neteisėtus veiksmus. NŽT, priimdama sprendimą dėl išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, nesivadovavo Vyriausybės nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir akivaizdžiai pažeidė šių Taisyklių: 15 punktą, t. y. pareiškėjui nebuvo parengta kolegiali Komisijos išvada dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo ar panaikinimo. Tą atlikęs NŽT direktorius aiškiai pažeidė šią taisyklių nuostatą, t. y. viršydamas savo diskreciją ir suteiktus įgaliojimus savavališkai, be Komisijos išvados, dėl asmeniškumų susidorojo su neįtikusiais matininkais. Tai, kas buvo suteikta kolegialiai institucijai, šią funkciją NŽT direktorius savavališkai priskyrė sau ir tuo pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 punkte; 18 punktą, pagal kurį matininkui nebuvo sudaryta (atimta) galimybė vadovaujantis įstatymu per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, dėl kurių turėjo būti tik sustabdytas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas; 20 punktą, pagal kurį matininkas apie veiklos pažeidimus nebuvo informuotas tiesiogiai ar priemonėmis, kadangi, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, NŽT pranešimai ir sprendimai dėl matininkų kvalifikacijos pažymėjimų gali būti teikiami asmeniui tik tiesiogiai arba el. priemonėmis per el. valdžios vartų portalą, bet nepaprasta pašto siunta. Įspėjimo raštas 2021-08-19, kuriuo, kaip teigia NŽT, ji menamai informavo pareiškėją apie terminą kursų sertifikatui galutinai pateikti iki 2021-11-16, nebuvo pareiškėjui įteiktas tiesiogiai, pažeidžiant nustatytą imperatyvųjį reglamentavimą dėl asmeninių dokumentų netinkamo išsiuntimo, dėl kurio pareiškėjas įspėjimo negavo ir apie tai nebuvo informuotas; 26 punktą, kai matininkui pašalinus pažeidimus ir pateikus duomenis apie tai tarnybai, NŽT privalėjo panaikinti pažymėjimo sustabdymo galiojimą; 27 punktą, pagal kurį nustačius, kad pažeidimai pašalinti, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumento apie išklausytus kursus gavimo tarnyba privalėjo panaikinti matininko pažymėjimo galiojimo sustabdymą.
Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo neproporcingai pritaikytas ir Kadastro įstatymo 11 straipsnis, numatantis poveikio priemonių matininkui taikymą, padarius nešiurkštų pažeidimą. Pažeistos šio straipsnio sekančios dalys: 11 straipsnio 10 dalis, pagal kurią matininkui įteikiamas įspėjimas, kad pašalintų pažeidimą ir pateiktų tą įrodančius dokumentus. Pareiškėjui šis įspėjimas nebuvo įteiktas. Be kita ko, pagal NŽT direktoriaus aiškinimą, minėtas įspėjimas buvo surašytas pažeidžiant įspėjimo procedūros reikalavimus. Įspėjime, Direktoriaus teigimu, nebuvo nustatytas sustabdymo laikotarpio terminas, bet iškart buvo grasinama drastiškai panaikinti pažymėjimo galiojimą, kas negalėjo būti pritaikoma įspėjimo turiniui. Įspėjimas nebuvo tiesiogiai įteiktas pareiškėjui, todėl su jo turiniu jis neturėjo galimybės susipažinti ir juo labiau, sužinoti apie terminą, iki kada pateikti kursų sertifikatą; 11 straipsnio 11 dalį, kuri reglamentuoja tai, kad ištaisius pažeidimus ir pateikus tą įrodančius dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas; 11 straipsnio 12 dalis, pagal kurios sekančius punktus matininko pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas tik šiais atvejais: pagal 11 straipsnio 12 dalies 3 punktą, kai matininkas per kvalifikacijos pažymėjimo oficialiai nustatyto sustabdymo laiką nepašalino pažeidimų; 11 straipsnio 12 dalies 4 punktą, kai matininkas per l metus 2 ir daugiau kartų padarė nešiurkštų pažeidimą. Tik šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, ar pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas. Nešiurkštų pažeidimą pareiškėjas padarė pirmą kartą ir šis pažeidimas buvo vienkartinis, o ne kartotinis; 11 straipsnio 12 dalies 6 punktas, jei matininkas per 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai netobulino savo kvalifikacijos.
Pažymi, kad tai netaikoma vienkartinio pobūdžio pažeidimui, bet sistemingo, pasikartojančio netobulinimo atveju. Pagal šio punkto prasmę ir turinį bei loginį-sisteminį sąryšį su kitais to pačio straipsnio dalies 3 bei 4 punktais, tai taikoma asmeniui, kuris piktybiškai, net ir po numatytų bei paskirtų jam sustabdymo ar įspėjimo laikotarpių, vis tiek piktavališkai nesiėmė tobulinti savo kvalifikacijos ir kartotinai bei sistemingai pažeidinėjo tobulinimosi reikalavimą. Jokiu būdu šis punktas netaikomas asmeniui, kuris pirmą kartą tik pastarųjų trejų metų bėgyje, turint omenyje tai, kad jo vėliausias prieš nuobaudos taikymą kursų išklausymas įvyko 2017 m. lapkričio mėn., o jau 2021 m. pareiškėjui buvo pritaikyta griežčiausia nuobauda ir dar pandemijos laikotarpiu, esant įvairiems trikdžiams, kai pareiškėjas dėl nurodytų pateisinamų priežasčių padarė šį nešiurkštų pažeidimą, kurį pats ilgai nedelsdamas ištaisė savo pastangomis. Šis punktas pareiškėjui pritaikytas neproporcingai, neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjas tobulino ir pastaruoju atveju siekė tobulinti kvalifikaciją, dėdamas pastangas registruotis į kursus, tačiau pandemijos laikotarpiu kursai tiesiogiai nebuvo vykdomi, o nuotoliniu būdu įvykęs kursų organizavimo pertvarkymas užtruko. Tą įrodo pateikti prie skundo pareiškėjo duomenys apie jo pastangas registruotis į kursus metų gale, rugsėjo mėnesį, tačiau jam pavyko kursus išklausyti tik vasario pradžioje ir to pareiškėjas savo jėgomis negalėjo pagreitinti. Šie veiksmai įrodo, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte numatyto pažeidimo sudėties, todėl pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas per griežtai. Pažymi, kad ieškininio ginčo objektas yra pirminiai NŽT Direktoriaus sprendimai, kuriais pareiškėjui dėl mažareikšmio pažeidimo buvo pritaikyta neproporcingai griežta sankcija-sustabdyti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą dėl vieną kartą per visą darbinę veiklą laiku neišklausytų tobulinimosi kursų.
Pareiškėjo teigimu, jo NŽT pateiktą skundą tyręs direktoriaus pavaduotojas skundą tyrė vien formaliai, neišsamiai, šališkai, nes šis pavaduotojas yra dalyvavęs prieš tai priimant nepalankius sprendimus, todėl, nagrinėdamas šiuos skundus, jis tyrė savo paties atliktą darbą, dėl ko negalėjo vertinti neigiamai ir pripažinti abu aktus neteisėtais. Būdamas neobjektyvus, dėl akivaizdaus šališkumo, skundą tyręs pavaduotojas neįstengė neutraliai vertinti situacijos, todėl griežčiausią ir kraštutinę įstatymo normą pritaikė mechaniškai ir paliko galioti savo paties priimtus neteisėtus administracinius sprendimus, nors Viešojo administravimo įstatymas draudžia vien formalų požiūrį į pareigų vykdymą. Atimdamas licencijas NŽT direktorius vien formaliai, ne pagal faktinę padėtį, pritaikė vieną kraštutinę (ultima ratio) Kadastro įstatymo normą, visiškai nepaisydamas, kad toks neadekvatus ir neproporcingas griežčiausios normos taikymas visiškai nesuderinamas su kitomis to paties straipsnio normomis, kaip pvz. Kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, nurodančia, kad esant nešiurkščiam pažeidimui (kokiu traktuojamas vienkartinis, o ne sistemingas kursų neišklausymas), matininkui gali būti taikomas tik pažymėjimo sustabdymas iki 3 mėn., o pagal to paties straipsnio 11 dalį, šis sustabdymas panaikinamas, kursus išklausius ir pateikus duomenis apie tai. Sankcija atimti pažymėjimą gali būti taikoma, tik jeigu jam prieš tai dar papildomai po įspėjimo nustatytu ir individualiai jam pritaikytu pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu matininkas vis tiek piktybiškai neįvykdo nurodymų.
Pareiškėjo teigimu, NŽT viešosios svetainės Naujienų skiltyje, rubrikoje „Matininko kompetencijų ir veiklos vertinimas“ yra pateikta tokia matininkų veiklos vertinimo oficiali teisinė tvarka: Jeigu asmuo per vienerius metus vieną kartą buvo įspėtas dėl nustatyto nešiurkštaus matininko veiklos pažeidimo ir po to per einamuosius metus gauna dar du įspėjimus dėl padaryto nešiurkštaus pažeidimo, tik tokiu atveju matininko kvalifikacijos pažymėjimas būtų panaikintas. Pareiškėjo atveju, nepaisant šių oficialiai paskelbtų taisyklių, matininko veiklos pažymėjimas buvo neteisėtai panaikintas iškart, nepaisant net tos aplinkybės, kad šį pažeidimą pareiškėjas ištaisė, išklausydamas kursus ir pateikęs atsakovui šio fakto įrodymą (kursų pažymėjimą).
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad matininkas ne rečiau kaip kas 3 metus privalo tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintas mokymo programas. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkto nuostatomis, matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas NŽT sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal NŽT patvirtintas mokymo programas. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklėse. NŽT 2021-08-19 pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė raštą Nr. 1SD-1956-(11.34.) ,,Dėl kvalifikacijos tobulinimo“ (toliau – raštas Nr. 1SD-1956-(11.34.)), kuriuo įspėjo, kad iki 2021 m. lapkričio 16 d. nepateikus kvalifikacijos tobulinimo kursų baigimo pažymėjimo kopijos, vadovaujantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punktu, bus sprendžiamas klausimas dėl išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, nors nei Kadastro įstatymas, nei Taisyklės NŽT nenumato prievolės kvalifikacijos pažymėjimų turėtojus įspėti apie praleistą terminą tobulinti kvalifikaciją bei suteikti papildomą galimybę išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Nuo rašto Nr. 1SD-1956-(11.34.) išsiuntimo dienos iki 2021-11-16, institucijos, organizuojančios matininkų -kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal NŽT direktoriaus patvirtintas programas, surengė ne vienus matininko kvalifikacijos tobulinimo kursus, tačiau pareiškėjas galimybe juos išklausyti nepasinaudojo ir matininko kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimo kopijos nepateikė. Pareiškėjas taip pat nebuvo įvykdęs Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“, 19 punkte nustatytos prievolės ir Tarnybai nebuvo pateikęs informacijos apie savo darbo vietos adresą ir darbo elektroninio pašto adresą, kad NŽT jam tinkamai galėtų teikti informaciją ar pranešti apie priimtus sprendimus. Pareiškėjas 2022 m. vasario 3–5 d. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose, tačiau jau nebeturėdamas galiojančio matininko kvalifikacijos pažymėjimo, todėl daro išvadą, kad jis Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos, numatančios, kad matininkas privalo ne rečiau kaip kas 3 metus tobulinti savo kvalifikaciją neįvykdė. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad Komisija rengia ir NŽT direktoriui teikia išvadą dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo, tačiau už laiku netobulintą kvalifikaciją NŽT direktoriaus sprendimu kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti tik panaikinamas, kad minėta išvada nėra privaloma. NŽT direktoriaus 2021-12-06 įsakymu Nr. 1P-274-(1.3 E.) ,,Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ (Įsakymas) buvo panaikintas pareiškėjui 2008-07-11 išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-468 galiojimas dėl to, kad jis netobulino matininko kvalifikacijos. NŽT 2021-12-08 raštu Nr. 1SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – raštas Nr. 1SD-3830- (11.34.)) informavo pareiškėją apie tai, kad Įsakymu panaikintas jam išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. Pareiškėjas pateikė 2022-01-06 skundą dėl Įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo atstatymo. NŽT 2022-02-04 raštu Nr. 1SS-199-(5.59 E.) atsisakė tenkinti minėtą skundą, nesant teisinio pagrindo pripažinti Įsakymo 1.26 papunktį negaliojančiu ir atstatyti pažymėjimo galiojimą. Vėliau pareiškėjas Tarnybai 2022-02-10 pateikė pakartotinį skundą, kuriuo ginčijo NŽT 2022-02-04 raštą Nr. 1SS-199-(5.59 E.) bei reikalavo iš naujo įvertinti galimybę pripažinti Įsakymo 1.26 papunktį negaliojančiu, nes jis išklausė matininko kvalifikacijos tobulinimo kursus. NŽT 2022-03-15 raštu Nr. 1SS-400-(5.59 E.) atsisakė tenkinti minėtą skundą. Pabrėžia, kad Įsakymas buvo priimtas teisėtai, įvertinus pareiškėjo padarytą pažeidimą bei tai reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Raštas Nr. 1SD-3830-(11.34.) iš esmės yra informacinio pobūdžio, nes juo pareiškėjas buvo informuotas apie pažeistas teisės aktų nuostatas ir dėl to priimtą Įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prieš priimant Įsakymą buvo informuotas apie tai, kad iki 2021-11-16 Tarnybai nepateikus kvalifikacijos tobulinimo kursų baigimo pažymėjimo kopijos, bus sprendžiamas klausimas dėl išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, daro išvadą, kad NŽT valstybės tarnautojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių pareiškėjui, jo teigimu, atsiradusią žalą, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp NŽT valstybės tarnautojų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, kaip pirmosios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pareiškėjas neįrodė 4 600 Eur turtinės žalos padarymo fakto, taip pat ir jos dydžio, nes pareiškėjo nurodomos negautos pajamos (nebūtinai būtų buvusios tokios, kokias apskaičiavo pareiškėjas) nėra laikytina įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo neva patirtą žalą. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Pažymi, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodo, kad jis patyrė ženklios neturtinės žalos, tačiau pareiškėjas nepagrindžia ir neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto, o jo nurodomi argumentai grindžiami tik subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, todėl negali būti pakankamu pagrindu atlyginti prašomą sumą. Įsakymas bei ginčijamas raštas priimti vadovaujantis teisės aktais, yra galiojantys, nenuginčyti ir teisėti. Be to, nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad NŽT darbuotojų veiksmai prieštarauja kokioms nors teisės normoms ar elgesio taisyklėms. Daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų NŽT veiksmų, pasireiškusių nepagrįstu pareiškėjui išduoto matininko pažymėjimo panaikinimu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT 2021-12-06 įsakymu Nr. 1P-274-(1.3 E.) ,,Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ panaikino pareiškėjui 2008-07-11 išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-468 galiojimą dėl to, kad jis netobulino matininko kvalifikacijos, kaip nustatyta Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte.
NŽT 2021-12-08 raštu Nr. 1SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo informavo pareiškėją apie tai, kad Įsakymu panaikintas jam išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.
Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2022-01-06 skundą dėl Įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo atstatymo.
NŽT 2022-02-04 raštu Nr. 1SS-199-(5.59 E.) atsisakė tenkinti skundą, nesant teisinio pagrindo pripažinti Įsakymo 1.26 papunktį negaliojančiu ir atstatyti minėto pažymėjimo galiojimą. Vėliau pareiškėjas pateikė 2022-02-10 pakartotinį skundą, kuriuo ginčijo NŽT 2022-02-04 raštą Nr. 1SS-199-(5.59 E.) bei reikalavo iš naujo įvertinti galimybę pripažinti Įsakymo 1.26 papunktį negaliojančiu, nes jis išklausė matininko kvalifikacijos tobulinimo kursus. NŽT 2022-03-15 raštu Nr. 1SS-400-(5.59 E.) atsisakė tenkinti minėtą skundą.
Pareiškėjas 2023-05-10 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais Įsakymą ir raštą Nr. 1SD-3830-(11.34.) bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas 2023-06-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-9583-809/2023 (naujas Nr. I2-1688-809/2024) atsisakė priimti skundo dalį dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Skundas dalyje dėl žalos atlyginimo priimtas nagrinėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-09-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-505-1188/2023 paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Byloje ginčas šiuo aspektu keliamas dėl NŽT pareigos pareiškėjui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais NŽT veiksmais, neadekvačiai įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, proporcingumo aspektu ir nepagrįstai panaikinus pareiškėjui išduotą matininko pažymėjimą. Pareiškėjo teigimu, dėl viso to jis patyrė didelę moralinę žalą (įvairūs neigiami su tuo susiję išgyvenimai, sugadinta jo reputacija, sukeltas kitiems asmenims nepasitikėjimas juo ir kt.) bei turtinę žalą – negautos pajamos, kurias galėjo gauti. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų argumentų, pareiškėjas patirtą žalą kildina iš NŽT neteisėto veikimo, todėl, siekiant įrodyti institucijos veiksmų neteisėtumą, pareiškėjui padarytos žalos aspektu, būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp NŽT veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė (savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (savivaldybei) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjui 2008-07-11 išduotas matininko pažymėjimas Įsakymu buvo panaikintas vadovaujantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punktu nustačius, kad pareiškėjas per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Byloje ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.
Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Iš nurodytos teisės nuostatos turinio matyti, kad matininkui per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai, turint kvalifikacijos pažymėjimą, netobulinus kvalifikacijos, jam išduotas matininko pažymėjimas panaikinamas. Kadastro įstatymas nenumato galimybės, neįvykdžius Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte nustatyto įpareigojimo, sustabdyti išduoto pažymėjimo galiojimą, kad matininkas įvykdytų minėtą įpareigojimą. Kaip matyti, įstatymas reglamentuo tik matininko pažymėjimo panaikinimą, be galimybės prieš tai pažymėjimo galiojimą sustabdyti ir ši įstatymo nuostata yra imperatyvi.
Pareiškėjas remiasi Taisyklių 15 punktu, kuriame nustatyta, kad Komisija rengia ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui teikia išvadą dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo bei nurodo, kad NŽT viršijo savo kompetenciją, nes savavališkai priėmė sprendimą panaikinti pažymėjimą, prieš tai negavusi atitinkamos Komisijos išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad matininkui neįvykdžius šioje nuostatoje nurodyto įpareigojimo, pažymėjimas panaikinimas. Taigi, ši įstatymo nuostata numato tik pažymėjimo panaikinimą, tačiau nenumato galimybės sustabdyti pažymėjimo galiojimą, todėl sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju NŽT, prieš tai nesikreipdama į Komisiją dėl išvados pateikimo, veikė savo kompetencijos ribose ir nepiknaudžiavimo valdžia principo, kaip jis apibrėžtas VAĮ 3 straipsnio 8 punkte, nepažeidė. Objektyviai vertinant, būtų netikslinga kreiptis į Komisiją dėl išvados pateikimo, kai įstatymas numato tik pažymėjimo panaikinamą, t. y. galimybė sustabdyti pažymėjimo galiojimą net negalėtų būti svarstoma. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti. NŽT veiksmuose, šiuo aspektu, neteisėtumo nenustatyta.
Pareiškėjas remiasi Taisyklių 20 punktu bei nurodo, kad jis apie veiklos pažeidimus nebuvo informuotas tiesiogiai ar el. priemonėmis. Pažymėtina, kad nei Taisyklių, nei Kadastro įstatymo nuostatos nereglamentuoja pareigos atsakovei, prieš tai nustačius Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkto pažeidimą, kreiptis į matininką dėl pažeidimo, per atitinkamą terminą, pašalinimo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, NŽT savo iniciatyva pareiškėjui, jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2021-08-19 raštą Nr. 1SD-1956-(11.34.), kuriuo įspėjo pareiškėją, kad nepašalinus pažeidimo iki 2021-11-16, bus sprendžiamas klausimas dėl jam išduoto matininko pažymėjimo panaikinimo Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjui siųstas raštas negrįžo, kaip neįteiktas. Iš prie skundo pridėtų pareiškėjo rengtų el. laiškų taip pat matyti, kad pareiškėjas, kaip savo kontaktinį adresą nurodo būtent tą patį adresą, kuriuo jam ir buvo išsiųstas įspėjimas. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jis apie veiklos pažeidimą buvo informuotas jo paties nurodytu adresu, duomenų, kad 2021-08-19 raštas Nr. 1SD-1956-(11.34.) pareiškėjui nebūtų įteiktas į bylą nėra pateikta. Iš nurodyto matyti, kad įstatymas nors ir nenumato pareigos NŽT įspėti matininką apie padaryto pažeidimo pasekmes, tačiau atsakovė 2021-08-19 raštu Nr. 1SD-1956-(11.34.) suteikė pareiškėjui terminą pažeidimui pašalinti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais apie jo neinformavimą dėl padaryto pažeidimo ir galimų pasėmių.
Pareiškėjo teigimu, jo padarytas pažeidimas yra nešiurkštus, todėl atsakovė turėjo pareiškėją įspėti, kad šis pašalintų pažeidimą ir pateiktų tai įrodančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, įspėjimas buvo surašytas pažeidžiant įspėjimo procedūros reikalavimus, nes jame nebuvo nustatytas sustabdymo laikotarpio terminas, o iškarto buvo grasinama drastiškai panaikinti pažymėjimo galiojimą. Kaip jau pirmiau nurodyta, teisės aktai nereglamentuoja atsakovei pareigos, konstatavus Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkto pažeidimą, suteikti terminą pažeidimui pašalinti, per kurį pažymėjimo galiojimas sustadomas. Nagrinėjamu atveju NŽT būtent savo iniciatyva 2021-08-19 raštu Nr. 1SD-1956-(11.34.) įspėjo pareiškėją apie veiklos pažeidimą ir suteikė terminą iki 2021-11-16 pažeidimui pašalinti. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atsakovė išsiuntė pareiškėjui įspėjimą, nurodydama, kad nepašalinus pažeidimo iki 2021-11-16, bus sprendžiamas klausimas dėl jam išduoto matininko pažymėjimo panaikinimo Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkto pagrindu. Toks atsakovės veiksmas aiškiai paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jam iš karto buvo grasinama drastiškai panaikinti pažymėjimo galiojimą, kas negalėjo būti pritaikoma įspėjimo turiniui. Teismo vertinimu, 2021-08-19 rašto Nr. 1SD-1956-(11.34.) pareiškėjui išsiuntimas, nors tokios pareigos atsakovė ir neturėjo, vertintinas kaip įspėjimas pareiškėjui pašalinti konstatuotą pažeidimą ir kuris, keliamo ginčo kontekste, atitinka įspėjimą, apie kurio nepateikimą skunde kalba pareiškėjas. Atkreiptina, kad Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte nėra numatytos pažymėjimo sustabdymo galimybės, todėl 2021-08-19 rašte pagrįstai ši aplinkybė nebuvo nurodyta. Pareiškėjo argumentai dėl nešiurkštaus pažeidimo nėra aktualūs, nes teisės aktai nenumato būtinybės vertinti Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių), prieš tai sustabdžius pažymėjimo galiojimą. Kaip jau minėta, pagal šią teisės nuostata, t. y. neįvykdžius joje nurodyto įpareigojimo, matininkui išduotas pažymėjimas iš karto panaikinamas. Todėl nei Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies, kuri reglamentuoja, kad ištaisius pažeidimus ir pateikus tą įrodančius dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, nei 11 straipsnio 12 dalies, pagal kurios sekančius punktus matininko pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas tik šiais atvejais: pagal 11 straipsnio 12 dalies 3 punktą, kai matininkas per kvalifikacijos pažymėjimo oficialiai nustatyto sustabdymo laiką nepašalino pažeidimų; 11 straipsnio 12 dalies 4 punktą, kai matininkas per l metus 2 ir daugiau kartų padarė nešiurkštų pažeidimą, nuostatos taip pat nėra aktualios.
Teismas nekvestionuoja pareiškėjo pastangų registruotis į kursus 2021 m. rugsėjo mėnesį, tačiau iki Įsakymo priėmimo pareiškėjas Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkto pažeidimo nebuvo pašalinęs, todėl negalima sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte, sudėties.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NŽT neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėstė ir kitus argumentus, tačiau kuriuos teismas laiko neesminiais ir detaliau dėl kiekvieno iš jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-261-3555/2011).
Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.