- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- I-2841-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01433-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 17 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo kalinamas Kalėjime. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors ir buvo Kalėjimui nurodęs, kad yra nerūkantis. Pareiškėjo teigimu, dėl to jis patyrė fizinį skausmą ir išgyvenimus, todėl prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Kalėjimas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Kalėjime suimtieji ir nuteistieji, pareiškę, kad yra rūkantys ar nerūkantys, laikomi atskirai vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. atvykęs į Kalėjimą užpildė „Asmenų, atvykusių į kalėjimą pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio „Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai“ reikalavimais buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Šalies argumentai
Iš Suimtųjų, nuteistųjų asmenų prašymų, adresuotų įstaigos direktoriui, matyti, jog būnant Kalėjime, 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl perkėlimo iš rūkančiųjų į nerūkančiųjų kamerą. Prašymas buvo patenkintas, atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas pareiškėjui, o nuo 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 17 900 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš atsakovo galimai neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjo laikymą kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 1–8).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (b. l. 13–14).
Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.
Pareiškėjas tvirtina, kad žalą patyrė, nes buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Kalėjimas tvirtino, kad pareiškėjas, 2013 m. spalio 24 d. atvykęs į Kalėjimą, užpildė „Asmenų, atvykusių į kalėjimą pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis ir tik 2017 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą dėl perkėlimo iš rūkančiųjų į nerūkančiųjų kamerą. Prašymas buvo patenkintas, atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas pareiškėjui, o nuo 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.
Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimus (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punkto reikalavimų tenka atsakovei. Pareiškėjas skunde teismui nurodė konkrečias aplinkybes ir argumentus, kuriais jis pagrindė savo teiginius, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.
Kalėjimas teismui pateikė Kalėjimo kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinį pranešimą „Apie S. V.“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas, 2013 m. spalio 24 d. atvykęs į Kalėjimą, užpildė „Asmenų, atvykusių į kalėjimą pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu „Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai“ reikalavimais buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl perkėlimo iš rūkančiųjų į nerūkančiųjų kamerą. Prašymas buvo patenkintas, atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas pareiškėjui, o nuo 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo. Taigi, Kalėjimas teismui pateikė įrodymus, kad laikėsi teisės aktų nuostatų ir tik gavęs pareiškėjo prašymą jį patenkino. 2018 m. birželio 6 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atsikirtimas į Kalėjimo atsiliepimą, kuriame nurodyta, jog tai, kad pateiktas prašymas perkelti į nerūkančių kamerą buvo patenkintas ir pareiškėjas buvo perkeltas, nieko nepakeitė. Kameroje, į kurią buvo perkeltas pareiškėjas, buvo tik tris nerūkantys asmenys, o kiti rūkantys. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, jog jie yra nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė teismui nei argumentų, nei įrodymų, jog po jo prašymo patenkinimo ir perkėlimo į nerūkančių kamerą, asmenims ir toliau rūkant, jis kreipėsi į Kalėjimo administraciją dėl susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog Kalėjimas įrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas užtikrinant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kalėjimui įrodžius, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas užtikrinant šių teisės aktų reikalavimus, t. y. kad Kalėjimo administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Kalėjimo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.