Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-399-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1-399-963/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50500-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
K. J.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Nukentėjusysis
L. A.
Advokatai
Asta Jakštienė, Artūras Andriukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-399-963/2019Proceso Nr. 1-01-1-50500-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

kaltinamajam K. J., jo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

nukentėjusiajai L. A., jos įgaliotai atstovei advokatei Astai Jakštienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-konduktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. J. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y.:

K. J. 2018-10-19, apie 15.59 val., Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje, ties namu Nr. 57, vairuodamas keleivinį mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) privalėdamas imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, kuris per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjo jam iš kairės, staigiai stabdė vairuojamą mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl to buvo sužalota keleivė L. A.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko. Nurodė, kad greičio tikrai nebuvo, nes ten nebuvo, kur įsibėgėti. Perėja buvo tuščia, jis nematė jokių pėsčiųjų. Matė, kad lygiagrečiai su juo pėsčiųjų taku dviračiu važiavo vaikas, kuris staigiai įsuko į perėją, tada jis staigiai ėmė stabdyti, nes jam nieko kito neliko. Ties pirma juosta stovėjo mašinos. Kai sustojo, pamatė žmogų, stovintį ties perėja. Jeigu būtų matęs tą žmogų anksčiau, būtų sustojęs. Primažino, kad turėjo plačiau žiūrėti. Mano, kad dviratininkas tą žmogų matė, todėl sustojo. Kai jis staigiai sustojo, autobuse sėdėjęs vaikinas užgriuvo ant nukentėjusiosios. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai advokato išlaidas. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies ir jau atlygino dalį neturtinės žalos -500 Eur ir dalį turtinės žalos – 650 Eur. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo laiduotoja paskiriant jo gyvenimo draugę J. P.. Ji yra rami, tvarkinga, darbšti. Kartu su ja gyvena šeštus metus. Pažymėjo, kad jo pajamos yra 700 eurų atlyginimas. Kreditų, įsipareigojimų neturi. Jo draugė dirba apie 3 valandas per dieną, uždirba apie 100 eurų per mėnesį.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. J. kaltu pripažino visiškai ir labai gailėjosi ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1981 m. ir nuo to laiko vairuoja transporto priemones. 2018-10-19, apie 16.00 val., jis blaivus vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mikroautobusą „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)2A maršrute. Tą dieną buvo šviesus paros metas (švietė saulė), kuri leisdamasi švietė priešais jo važiavimo kryptį. Matomumas buvo geras. Važiavo paskutiniame reise. Sustojo „Draugystės“ stotelėje, kuri yra Debreceno gatvėje. Jo važiavimo kryptis buvo nuo Šilutės pl. iki Taikos prospekto. "Draugystės" stotelėje į mikroautobusą įlipo dvi moterys, viena jų atsisėdo už jo, o kita šalia jo ant priekinių sėdynių. Pro dešinės pusės veidrodėlį pastebėjo, kad parbėga stambaus sudėjimo paauglys. Paaugliui įlipus į autobusą, jis atsisėdo ant dešinės pusės trečioje eilėje esančios sėdimos vietos. Ar jis ten visada sėdėjo, to nurodyti negali, nes kai vairuoja, jis neseka keleivių. Dėmesys būna sutelktas į kelią. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Važiuojant iki "Debreceno" sustojimo vietos, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kaip jam iš dešinės pusės, nestodamas į perėją dviračiu važiuoja paauglys. Jis dėl to buvo priverstas staigiai stabdyti, ko pasekoje autobuse važiuojantys keleiviai iš inercijos griuvo į priekį nuo sėdynių. Kas kaip griuvo, pasakyti negali, nes dėmesys buvo sutelktas į kelią. Tik išgirdo moters balsą, kad skundžiasi skausmu kojoje. Jis pats nenukentėjo. Pastebėjo, kad kojos skausmu skundžiasi už jo sėdėjusi moteris. Kita su ja kartu važiavusi moteris jai padėjo, laikė ištiestą koją. Paskambino į greitąją ir važiuodamas iki "Vėtrungės" stotelės kalbėjosi su medikais (naudojosi laisvų rankų įranga), kuriems nurodė, kas įvyko ir kur jie lauks. Iškart nestojo, nes nenorėjo trukdyti eismui, o ir iki "Vėtrungės" medikai gali greičiau atvažiuoti, nes netoli yra greitosios pagalbos stotis. "Vėtrungės" stotelėje prie jų priėjo nukentėjusiosios moters sūnus, po to policija ir tik po to medikai, kurie nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Praėjus apie trims savaitėms nuo įvykio, jis nuvyko pas nukentėjusiąją į namus. Nukentėjusiosios L. jis atsiprašė, ji jam atleido ir paaiškino, kad jam asmeniškai pretenzijų neturi. Jai pasiūlė savo pagalbą, kurios ji neatsisakė. Davė 50 eurų vaistams. Taip pat atnešė krepšelį su vaisiais ir gėlėmis. Pasakė, jei reikės dar pagalbos, kad kreiptųsi į jį. Taip pat nurodė "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus kontaktus dėl padarytos žalos išmokėjimo. "(duomenys neskelbtini)" įmonė yra apdraudusi visus keleivius nuo nelaimingų atsitikimų. Kokiame draudime, tiksliai nepamena. Mikroautobusas yra draustas (duomenys neskelbtini) draudime. Draudimo išmokomis rūpinasi "Klaipėdos keleivinis transportas". Nori, kad byla būtų nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Taip pat tikisi, jog padarytą žalą - tiek turtinę ir neturtinę atlygins draudimo bendrovė. (t. 1, b. l. 140-141).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2018 m. spalio 19 dieną, apie 15.47 val., po darbo ėjo į Debreceno gatvėje esančią autobuso stotelę "Draugystė“. Kartu su ja buvo R. N., su kuria laukė mikroautobuso Nr. 2A. Atvykus mikroautobusui, ji ir jos kolegė R. įlipo į autobusiuką. Netrukus į autobusiuką įlipo vaikas (paauglys). Ji atsisėdo už vairuotojo, kairėje pusėje, R. atsisėdo priekyje, dešinėje pusėje, prie durų. Paauglys atsisėdo už jos. Autobusiukui pavažiavus kelis metrus, pajuto, kaip autobusiuko vairuotojas staigiai stabdo. Stabdymas buvo labai staigus, todėl ji nuo sėdimos vietos nuvirto į priekį, to pasekoje atsitrenkė į priekyje esantį apsauginį stiklą (plastiką). Trenkėsi kakta ir kaire ranka. Taip pat pastebėjo, kaip ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjusi R. nukrenta į priekį, prie autobusiuko priekinės dalies. Pajuto kaip ant jos kojų nukrenta už jos sėdėjęs paauglys. Tuo metu pajuto dešinės kojos didelį, stiprų skausmą. Pradėjo šaukti, susiėmė rankomis už kojos. Paauglys atsistojo ir atsisėdo į savo sėdėjimo vietą. Kadangi ji juto „nežmonišką“ skausmą, negalėjo išsamiai paaiškinti, kas vyko toliau. Pamena, kad R. laikė jos koją. R. liepė vairuotojui kviesti greitąją, neįleisti į autobusiuką keleivių. Autobusiukui sustojus, (kur, tiksliai nepamena), prie jos atėjo medikai, mobilizavo koją ir išnešė iš autobusiuko į greitosios automobilį. Ją išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai darė dešinės kojos operaciją. Ligoninėje išgulėjo devynias dienas. Koja įtvare turi būti šešias savaites. Ji yra gulimame rėžime, tik su kitų pagalba gali išeiti iš namų ir tai tik iki gydytojų. Daktarai prognozuoja, kad gydymas užtruks pusę metų. Po to bus reabilitacijos. Šiai dienai jaučiasi labai nukentėjusi, tiek fiziškai, tiek morališkai ir turtine prasme. Civilinio ieškinio esmė jai aiški ir suprantama. Šiai dienai jo nereikš. Taip pat nori paminėti, kad į namus buvo atvykęs autobusiuko vairuotojas K., kuris jos atsiprašė, ji jam kaip žmogui atleido, jie susitaikė. Jis atvykęs paaiškino, kad autobusiuko keleiviai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų ir jai žalą atlygins „(duomenys neskelbtini)“ įmonės draudimas. Žala šiai dienai nėra atlyginta. (t. 1, b. l. 57-59).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. parodė, kad 2018 m. spalio 19 dieną, apie 15.52 min, kartu su kolege L. A. laukė "Draugystės" autobuso sustojimo vietoje autobusiuko, kad grįžti namo. Į autobusiuką įlipo trise. Su jomis dar važiavo mokyklinio amžiaus berniukas. Ji atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, esančios šalia vairuotojo, prie durų. L. atsisėdo už vairuotojo. Berniukas atsisėdo už L. arčiau išėjimo. Pavažiavus keliasdešimt metrų, per kuriuos ji visą laiką kalbėjosi su L., nestebėjo kelio. Juto, kad autobusiuko vairuotojas nevažiavo dideliu greičiu, nors ten greit ir nepavažiuosi. Tik nukreipus dėmesį į kelią, pastebėjo, kaip iš dešinės pusės, per kelią važiuoja dviratininkas, kuris išvažiavo prieš pat autobusiuko priekį. Tada pajuto autobusiuko staigų stabdymą. Buvo trumpas sustojimas ir vėl autobusiukas pradėjo judėti. Nuo staigaus stabdymo iš didelės inercijos buvo nublokšta į autobusiuko priekį ir atsitrenkė kairės pusės šonu į autobusiuke, ties durimis esančius statramsčius, kurie ją ir sustabdė, kad neatsitrenkti į autobusiuko panelę. Išgirdo L. klyktelėjimą, kad jai labai skauda koją. Atsikėlė, atsisėdo ir pastebėjo, kad L. laiko ištiesusi per sėdynių tarpą dešinę koją ir dejuoja. Tuo metu nuo žemės, esančio tarpo tarp sėdynių, atsistojo berniukas, nusipurtė ir atsisėdo atgal į savo sėdėjusią vietą. Jo paklausė, ar jam yra viskas gerai. Jis atsakė, kad taip. Tada L. ištiesė koją ir ją užsidėjo ant savo kelių. Suprato, kad L. lūžo koja. Paprašė vairuotojo, kad iškviestų greitąją. Autobusiuko vairuotojas sustojo ties Debreceno ir Taikos prospekto esančioje autobuso sustojimo vietoje. Jis paskambino į pagalbos centrą ir sutarė, kad L. greitoji apžiūrės prie "Vėtrungės" esančioje autobusų sustojimo stotelėje. Vairuotojas, kol važiavo, su jomis nebendravo, net nežiūrėjo į jų pusę. Negana to, jis įleidinėjo žmones, nors jis akivaizdžiai turėjo suprasti, kad L. yra padaryta rimta trauma, ji negali pajudinti kojos, kuri, kaip minėjo, buvo ant jos kelių. Ji ir L. buvo praktiškai užstojusios kelią iki sėdynių, nes sėdėjo pirmose sėdėjimo vietose. Supratusi, kad vairuotojas nesuvokia situacijos rimtumo ir įleidinėja pakeleivius, ji paprašė vairuotojo nebeįleisti žmonių, nes nėra galimybės juos praleisti. Tada tik vairuotojas pasakė, kad išjungia plafoną. Sustojus vairuotojo nurodytoje vietoje, į autobusiuką atėjo policijos darbuotojai, o po kelių minučių atvyko ir greitoji. Po apžiūros L. buvo išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Ji ir berniukas išlipo ir išėjo. Įvykio metu ji nenukentėjo, tik buvo kelios kraujosruvos. Į medikus nesikreipė ir neplanuoja kreiptis. Dėl įvykusio eismo įvykio, jos nuomone, yra kaltas dviratininkas, kuris staigiai prieš pat autobusiuko priekį įvažiavo į kelią. Dviračio vairuotojas dviračiu važiavo, o ne vedėsi šalia. Ar dviratininkas išvažiavo į kelią per pėsčiųjų perėją, ar ne, to pasakyti negali, nes nematė. Jai labiau užstrigo tai, kad jis staiga atsirado prieš autobusiuko priekį. Dėl ko ir buvo labai staigus stabdymas. (t. 1, b. l. 114-115).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. Š. parodė, kad spalio mėnesį, penktadienį (tikslios dienos nepamena), tarp 15.00 ir 16.00 val. (po darbo valandų) važiavo vienas, savo nuosavu automobiliu „Opel Zefyra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Debreceno g. nuo Taikos pr. Privažiavęs Debreceno gatvėje esančią antrą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (nuo Taikos pr. pusės) sustojo, nes jam iš dešinės pusės stovėjo ant šaligatvio prie pėsčiųjų perėjos pėsčiasis. Jam pilnai sustabdžius automobilį, pėsčiasis pradėjo eiti per perėją. Jam iš kairės pusės į perėją ruošėsi važiuoti dviratininkas. Tik dviratininkui priartėjus prie perėjos, kitoje eismo juostoje, kryptimi nuo Šilutės pl. link Taikos pr., važiuojantis autobusiukas (maršruto numerio, valst. numerių bei spalvos nepamena) staigiai stabdė autobusiuką prie perėjos. Autobusiukui sustojus, perėją dviratininkas pravažiavo, jei atvirai, tiksliai nepamena, ar varėsi dviratį ar važiavo. Po dviratininko pravažiavimo perėja, jis pradėjo judėti ir išvažiavo namo. Apie tai, kad autobuse nukentėjo keleivė, sužinojo vėliau, išgirdo per radijo stotį „Lalūna“. Iškart suprato, kad kalbama apie tą patį autobusiuką, nes jau tada jam kilo įtarimas, nes autobusiukas prieš perėją staigiai stabdė. (t. 1, b. l. 120-121).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį, kokia tai tiksliai diena - neatsimena, jis atliko tarnybą AP"L1815 kartu su vyr. patruliu M. K.. Iš Klaipėdos AVPK budėtojų gavo pranešimą, kad yra sužalotas keleivis maršrutiniame autobusiuke. Nuvyko iki "Vėtrungės" ir pastebėjo, kad kitoje kelio pusėje, autobusų sustojime stovi minėtas autobusiukas. Jam nuėjus iki autobusiuko, pastebėjo, kad jame yra moteris, kuri sėdėjo už vairuotojo susiėmusi už kojos ir prie jos buvo vairuotojas. Moteris skundėsi kojos skausmu, todėl buvo iškviesta greitoji. Jo kolega M. K. patikrino vairuotojo blaivumą ir paėmė jo paaiškinimą. Jis laukė kol atvyks greitoji ir nufotografavo įvykio vietą. Atvykus greitajai, moterį išvežė į ligoninę. Matė, kad autobusiuke be nukentėjusiosios šalia buvo vyresnio amžiaus moteris. Autobuse vaikų nebuvo. (t. 1, b. l. 126-127).

2018-10-19 patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-10-19 15.59 val., atliekant tarnybą AP "L1815" kartu su patruliu V. M., gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad Klaipėdos m., Taikos pr. 33, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Atvykus į minėtą vietą, automobilio "MB Sprinter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. J. paaiškino, kad važiavo Debreceno g. ir, atsiradus kliūčiai, staiga stabdė, nes į pėsčiųjų perėją įvažiavo dviratininkas, ko pasekoje autobusu važiavusi keleivė nugriuvo ir susižalojo koją. Keleivę L. A. atvykusi GMP 5 brigada išsivežė į ligoninę. (t. 1, b. l. 9).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta Debreceno g., ties Nr. 57, Klaipėda, šviesiu paros metu, kelio danga - asfaltas, važiuojamosios kelio dalies plotis 7 m, iš vairuotojo pusės transporto priemonėje, dienos metu < 300 m. (t. 1, b. l. 10-14).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad mikroautobusas "MB Sprinter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas Taikos pr. 33, Klaipėda, draustas (duomenys neskelbtini) draudimu AJ0304775, mikroautobuso rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtyje pavara laisva, rankinis įjungtas, vairo mechanizmo būklė sukant vairo ratą įsisuka į abi kraštines padėtis be strigimo požymių, kojinis stabdis, spaudžiant stabdžių pedalą jaučiamas palaipsniui didėjantis pasipriešinimas, nesiremiantis į automobilio grindis. Automobilio apgadinimų nėra. (t. 1, b. l. 15-19).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašas iš mikroautobuso su dviem failais, iš kurių pirmame faile matyti, laikas 2018-10-19,15:52:21, kad transporto priemonė važiuoja Debreceno gatve nuo Šilutės plento, link Taikos prospekto. Kairėje pusėje ties šaligatviu stovi automobiliai. Transporto priemonė juda link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai tuo metu priešinga kryptimi važiuojantis automobilis "Opel Zafira", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustoja prie nereguliuojamos perėjos. Automobilis "Opel" sustoja, nes matyti, kad mikroautobusui iš kairės pusės nereguliuojama pėsčiųjų perėją eina pėsčiasis (vyras), o iš dešinės pusės matyti, kad mikroautobuso važiavimo kryptimi šaligatviu važiuoja dviratininkas (paauglys) link perėjos. Dviratininkui privažiavus prie perėjos, sustoja ant šaligatvio, priekiniu ratu į perėją. Nuo dviračio nenulipa. Mikroautobuso vairuotojas, nelėtindamas greičio, privažiuoja perėją ir staigiai sustoja. Mikroautobusui sustojus, pro pat jo priekį baigia pereiti perėją iš kairės pusės ėjęs pėsčiasis vyras. Pėsčiajam baigus pereiti perėją, iš dešinės pusės buvęs dviratininkas pradeda nuo šaligatvio važiuoti į perėją. Dviratininkui pravažiavus mikroautobusą, pradeda judėti priešingoje eismo juostoje stovėjęs automobilis "Opel". Taip pat juda ir už automobilio "Opel" sustoję automobiliai. Mikroautobusas iš lėto pajuda į priekį ir važiuoja link Taikos prospekto. Antrame faile matyti laikas 2018-10-19,15:52:20 ir mikroautobuso salonas. Mikroautobuse sėdi 3 keleiviai. Priekyje, dešinėje pusėje, prie priekinių durų sėdi moteris, kuri dėmesį nukreipusi į kairėje pusėje, už vairuotojo sėdėjusią moterį. Moteris, sėdinti kairėje pusėje, už vairuotojo, dėmesį yra nukreipusi į ant kelių pasidėjusią rankinę. Ji sėdi ant sėdynės, šonu, kojas yra iškišusi į tarp sėdynių esanti tarpą. Už moters sėdinčios kairėje pusėje sėdi ant antros, nuo kairės pusės lango, sėdynės jaunuolis, kuris matosi, kad važiuoja atsipalaidavęs, žvalgosi į visas puses. Pro mikroautobuso šoninius langus matyti, kad yra staigiai sustojama. Tuomet priekyje, dešinėje pusėje, prie priekinių durų sėdėjusi moteris krenta į priekį, link priekinio stiklo, vidinių apdailos detalių. Vairuotojas dešine ranka prilaiko moterį. Kita moteris, sėdėjusi už vairuotojo, galva trenkiasi į vairuotojo sėdynę. Jaunuolis nukrenta nuo savo sėdimos vietos į tarp sėdynių esantį tarpą ant moters kojų. Mikroautobusui pilnai sustojus, vairuotojas dešine ranka padeda atsistoti moteriai, kritusiai prie priekinio lango. Ji atsisėda į aukščiau minėtą sėdimą vietą. Jaunuolis taip pat atsistoja iš po tarp sėdynių esančio tarpo ir atsisėda į aukščiau minėtą sėdimą vietą. Dešine ranka glosto savo galvą. Moteris, sėdėjusi už vairuotojo, laiko savo dešinę koją, kurią pritraukią prie krūtinės ir vėl ištiesia. Glosto. Po to susilenkia kniūpsčia ir vėl išsitiesia. Mikroautobusas pradeda vėl judėti. Vairuotojas dešinę ranką iškelia ir nukreipia dėmesį į priekyje dešinėje pusėje sėdėjusią moterį. (t. 1, b. l. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2090/2018 (03) konstatuota, kad L. A. nustatytas dešinės blauzdos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai distaliniame gale. Nustatytą kojos sužalojimą L. A. galėjo patirti 2018-10-19 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl blauzdos kaulų lūžimų sveikata sutrikdoma ilgalaikiai – L. A. patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1, b. l. 39-40). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 202/2019 (03) konstatuota, kad ilgalaikis L. A. gydymas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Dėl patirto sužalojimo pas L. A. nėra sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriuje („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) numatytų padarinių - jos sužalojimas, patirtas nagrinėjamo eismo įvykio metu, yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1, b. l. 54-55).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. J. 2018-10-19, apie 15.59 val., Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje, ties namu Nr. 57, vairuodamas keleivinį mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) privalėdamas imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, kuris per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjo jam iš kairės, staigiai stabdė vairuojamą mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl to buvo sužalota keleivė L. A.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Kaltinamojo K. J. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriasi jis kaltu prisipažino, parodė, kad jis nepastebėjo staigiai į perėją išėjusio pėsčiojo ir staigiai stabdė mikroautobusą, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir susižalojo. Be K. J. parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais, baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nukentėjusiosios L. A. ir liudytojų R. N., H. Š. ir V. M. parodymais, daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas iš mikroautobuso, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais, kurie buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo K. J. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas.

J. P. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti jos sugyventinį K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad ji su K. J. gyvena penkerius metus. Jis yra geras žmogus, ne vagis, ne melagis. Ji pati yra pensininkė, tačiau dirba 0,25 etato. Anksčiau nebuvo nei bausta administracine tvarka, nei teista. Pasižadėjo kiekvieną dieną prašyti savo sugyventinio neskubėti darbe. Sutinka laiduoti už sugyventinį, žino laiduotojos pareigas ir laidavimo sąlygas. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. J. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai jo sugyventinei J. P.. Prokurorė tokiam prašymui neprieštaravo, prašė nustatyti vienerių metų laidavimo laikotarpį be užstato.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, teisminio nagrinėjimo metu nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes, teigė išvadas padaręs, tokios klaidos ateityje nebekartos, atlygino nukentėjusiajai proceso išlaidas ir dalį neturtinės žalos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei šešeri mėnesiai ir per šį laikotarpį K. J. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. K. J. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-kontrolieriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. K. J. yra vyresnio amžiaus, išsituokęs, tačiau gyvena su sugyventine, administracine tvarka baustas tris kartus (t. 1, b. l. 145-147), neteistas (t. 1, b. l. 144). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo K. J. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta per neatsargumą ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoja paskirti jo sugyventinę J. P., kuri teisme sutiko būti sugyventinio K. J. laiduotoja. Nustatyta, kad J. P. neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė, tačiau 0,25 etatu dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apklausęs J. P. teisminio nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti savo sugyventiniui K. J. teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Kaltinamajam K. J. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamojo K. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AAS „(duomenys neskelbtini)“. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. A. iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes. Jai buvo atliktos dvi operacijos, tačiau kojos kaulų sugijimas nestebimas. Ji iki šiol negali vaikščioti, juda tik ramentų pagalba. Iki šiol kenčia fizinį skausmą, todėl vartoja dideles nuskausminamųjų vaistų dozes, priešuždegiminius vaistus, kurių vartojimas taip pat kelia nerimą nukentėjusiajai dėl vaistų šalutinio poveikio. Dėl sužalojimo negali dirbti, bendrauti. Dėl nukentėjusios sveikatos su ja kartu apsigyventi buvo priverstas jos sūnus, nes pati nukentėjusioji negali visiškai savimi pasirūpinti. Sūnus nukentėjusiąją nuveža ir lydi, kur jai reikia, pats dėl to patirdamas nepatogumus, nes yra priverstas atsiprašyti iš darbo ir dėl to praranda dalį atlyginimo. (t. 1, b. l. 73-77).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo K. J. neatsargių veiksmų darbo metu, todėl iš kaltinamojo K. J. ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti solidariai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai L. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo K. J. darbdavys ir 2018-10-19 K. J. vairuoto autobuso teisėta valdytoja, AAS „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraudusi K. J. vairuotą autobusą ne tik privalomu įprastu civilinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (pagal šį draudimą įstatymų nustatyta tvarka gali būti atlyginama iki 5000 Eur neturtinės žalos), bet papildomai ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimo 1 priedo 2 dalies 2.2.1. punktą nustatyta, kad: „papildomai apdraudžiami Draudėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui (įskaitant keleivius), už žalą, kilusią Draudėjui vykdant keleivių vežimo veiklą, išskyrus atsakomybę, kylančią pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą“. Pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimo 1 priedo 2 dalies 2.2.2. punktą numatyta, kad: „Žala, padaryta trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ir/ar gyvybei (taip pat apima ir civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos), atlyginama tik tuo atveju, jeigu įvykis pripažintas draudžiamuoju pagal šias draudimo sąlygas ir žala nėra atlyginama pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą“. Pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimo 1 priedo 2 dalies 2.2.3. punktą numatyta, kad : „Draudimo suma yra 15000 Eur vienam draudiminiam įvykiui ir 30000 Eur visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, tačiau maksimali draudimo išmoka atsakomybei, kylančiai dėl neturtinės žalos, yra 15000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 30000 Eur visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju už kaltinamojo K. J. nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako ir jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ji yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AAS „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikytina, kad šiuo atveju tinkamas civilinis atsakovas yra AAS „(duomenys neskelbtini)“.

Susipažinus su civiliniu ieškiniu ir bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. reiškia civiliniam atsakovui AAS „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo bendrai – 5000 Eur sumai ir dar solidariai iš kaltinamojo K. J. ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso bendrai 10000 Eur sumai. Nustatyta, kad civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ iki civilinio ieškinio pareiškimo jau buvo atlyginęs nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusioji, įvertinusi šią aplinkybę, civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai atlygino dar 1000 Eur neturtinės žalos, todėl yra prašoma priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ – 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, kaltinamasis K. J. yra atlyginęs 500 Eur neturtinės žalos, todėl teisiamojo posėdžio metu buvo patikslintas civilinis ieškinys ir prašoma priteisti solidariai iš kaltinamojo K. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - dešinės blauzdos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai distaliniame gale, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų ji iki šiol negali dirbti, iki šiol juda su ramentų pagalba, todėl negali visiškai savimi pasirūpinti, su ja gyvena sūnus, po sužalojimo patyrė dvi operacijas, dėl to kenčia fizinį skausmą, toliau tęsia reabilitaciją. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji L. A. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė moralinę žalą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, į jau atlygintos neturtinės žalos dydį (3500 Eur) pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiosios L. A. naudai iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys dėl 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 73-77). Nustatyta, kad K. J. nukentėjusiosios L. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygino, todėl procesas dėl 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nutrauktinas.

Nukentėjusiosios L. A. atstovė advokatė Asta Jakštienė teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas už advokato pagalbą – priteisti 200 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatei šioje baudžiamojoje byloje už atstovavimą teisme, be jau sumokėtų 650 Eur, kuriuos kaltinamasis K. J. atlygino, nukentėjusioji L. A. sumokėjo dar 200 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios L. A. turėtos 200 Eur išlaidos sumokant atstovei advokatei už atstovavimą nukentėjusiosios interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo K. J..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti K. J. laiduotojos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Nukentėjusiosios L. A. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą dėl 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) nukentėjusiosios L. A. išlaidų advokato pagalbai apmokėti nutraukti.

Išieškoti iš kaltinamojo K. J. 200,00 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiosios L. A. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė