Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2.4.; 1.2.9.4.; 1.2.14.3.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.11.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.6.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.

2011 m. spalio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž. ir T. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. Ž. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. Ž. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis, kuria A. Ž. atleistas nuo 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2008 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

T. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. ir T. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su M. M., 2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, A. Ž., turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti pinigus, sukurstė – palenkė papasakodamas bendrininkams M. M. ir T. B. apie anksčiau padarytą plėšimą Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., kurio metu pagrobė pinigus, įtikindamas, kad tie žmonės gali turėti daug pinigų, kad senutė yra akla, bei padėjo – surasdamas nešaunamąjį ginklą (pneumatinį revolverį) ir 2009 m. liepos 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, surasdamas automobilį, rodydamas kelią į Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini) k., tą pačią dieną apie 17 val. palydėdamas bendrininkus link (duomenys neskelbtini) sodybos bei ją parodydamas, 2009 m. liepos 7 d. apie 17 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., T. B. ir M. M. per neužrakintas duris įsibrovus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą ir panaudojus fizinį smurtą bei nešaunamąjį ginklą, taip atėmus nukentėjusiajai O. L. galimybę priešintis – T. B. ranka uždengus neįgalios (aklos) O. L. burną, kad ji nerėktų, M. M. reikalaujant pasakyti, kur padėti pinigai, ranka užėmus nukentėjusiosios burną, į kaktą įrėmus pneumatinį revolverį, reikalaujant pasakyti, kur padėti pinigai, parvertus ant lovos, lipnia juosta ir virvele surišus už nugaros rankas, lipnia juosta surišus kojas ir apvyniojus burną, reikalaujant pinigų, pasikėsino apiplėšti O. L., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų negavo ir iš įvykio vietos pabėgo.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti pinigus, įtikindamas nepilnamečius M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) gali turėti daug pinigų, sukurstydamas ir padėdamas jiems 2009 m. liepos 7 d. apie 17 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., pasikėsinti apiplėšti įsibrovus į patalpą ir panaudojus nešaunamąjį ginklą O. L., žinodamas, kad M. M. ir T. B. yra nepilnamečiai, įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo skirti jam pačią švelniausią bausmę.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, bausmė paskirta neatsižvelgiant į tai, kad jis turi 2 mėnesių amžiaus dukrą, kuria rūpinasi ir vienas dirbdamas išlaiko ją, šeimą ir nuomojamą butą, jo vaiko motina turi išvykti į užsienį, todėl nebus, kas rūpinasi jų mažamečiu vaiku, o jis nenori, kad jo dukra augtų vaikų globos namuose, nes jis dirba, moka valstybei mokesčius ir pats gali pasirūpinti savo vaiku.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Nurodo manantis, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes jis yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, neturi tėvų, tuo metu buvo pasimetęs gyvenime, nelabai galėjo suprasti savo elgesį, neturėjo pragyvenimo šaltinio. Teigia supratęs, kad gyvenimas įkalinimo įstaigoje jam nepriimtinas, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo T. B. skundą atmesti, o nuteistojo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo A. Ž. skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant A. Ž. paskirtas bausmes (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl nuteistiesiems A. Ž. ir T. B. paskirtų bausmių

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. Ž., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimus, nusikalto anksčiau būdamas tris kartus teistas, neišnykus teistumui, (2 t. 39-41 b. l., 3 t. 186-189 b. l.), yra baustas administracine tvarka (2 t. 60-64 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 67 b. l.).

Kadangi A. Ž. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas A. Ž. padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir veiką padarė asmeniui, kuris dėl neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Kolegijos nuomone, įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei areštas ir terminuotas laisvės atėmimas A. Ž. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus A. Ž. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikytas jo teisinę padėti lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, jam buvo skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, kas rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. Ž. už padarytus nusikaltimus bausmės paskirtos sankcijų ribose ir yra mažesnės negu BK 180 straipsnio 2 dalies ir BK 159 straipsnio sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį A. Ž. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o pagal BK 159 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Už abu nusikaltimus apeliantui paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi mažametį vaiką, dirba (3 t. 192, 193 b. l.), nėra pakankamas pagrindas dar labiau švelninti pastarajam paskirtą bausmę. Taip pat pastebėtina, kad nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių, jog jis vienas išlaiko šeimą, jo vaiko motina turi išvykti į užsienį, todėl nebus kam rūpintis vaiku, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tuo pačiu pažymima, kad tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu blogina šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Ž. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir nepagrįstai panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį, kuria A. Ž. buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, ir nepagrįstai subendrino nauju ir minėtu 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. Ž. paskirtas bausmes. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2008 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 1 metams (4 t. 32-35 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi A. Ž. atleistas nuo bausmės, paskirtos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. blandžio 18 d. nuosprendžiu, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (4 t. 38 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Ž. padarė 2009 m. vasarą, t. y. jau pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (šis terminas baigėsi 2009 m. balandžio 18 d.), apylinkės teismas neturėjo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties atleisti A. Ž. nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir neturėjo bendrinti dviem minėtais nuosprendžiais A. Ž. paskirtų bausmių.

Skirdamas bausmę nuteistajam T. B., teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 79 b. l.), taip pat atsižvelgė į tai, kad T. B. nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau nebuvo teistas, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje (2 t. 69 b. l., 3 t. 190-191 b. l.), administracine tvarka nebaustas (tačiau pastebėtina, kad protokolai pagal ATPK 181 str. 1 d. ir ATPK 44 str. 3 d. surašyti V. S., kaip nepilnamečio T. B. globėjai, 2 t. 70-71 b. l.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pagrįstai pripažino T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas T. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir veiką padarė asmeniui, kuris dėl neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. B. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, T. B. už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, bausmė paskirta mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam T. B. paskirta bausmė nėra per griežta ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, neturi tėvų, buvo pasimetęs gyvenime, nelabai galėjo suprasti savo elgesį, neturėjo pragyvenimo šaltinio, nėra pakankamas pagrindas dar labiau švelninti pastarajam paskirtą bausmę.

Taipogi pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. B. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo elgesio. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad T. B. Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (2 t. 73 b. l.), Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra įrašytas (2 t. 75 b. l.), Psichiatrijos ligoninės pacientų registre jo taip pat nėra (2 t. 77 b. l.).

Kadangi nuteistieji savo apeliaciniais skundais kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendį dalyje, kurioje A. Ž., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. Ž. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis A. Ž. atleisti nuo 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2008 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Palikti A. Ž. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.