Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., T. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) d.

Pareiškėjo sutuoktinė Z. P. mirė (duomenys neskelbtini) d.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, santuokos metu S. P. ir Z. P. (duomenys neskelbtini) d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įgiję gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o 2016 m. (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įgiję žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Banko „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. P. vardu esančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra piniginių lėšų.

Marijampolės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. P. 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) d. mirusios Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Į bylą pateikti mokėjimų nurodymai, Būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas S. P. moka mokesčius už sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), su akcine draudimo bendrove „Lietuvos draudimas“ yra sudaręs minėtos sodybos draudimo sutartį iki (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val.

Byloje nėra duomenų, kad palikėja Z. P. buvo surašiusi testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po sutuoktinės Z. P. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo : pareiškėjas naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka mokesčius už minėtoje sodyboje sunaudotą elektros energiją, prižiūri pastatus, rūpinasi jų apsauga, išlaikymu, sudarė sodybos draudimo sutartį, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) d. mirus Z. P., jos palikimą, kuris atsirado po jos mirties ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai : gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat piniginės lėšos, esančios sutuoktinės Z. P. vardu atidarytose sąskaitose banke Swedbank, AB, faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėjas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad Z. P. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino suinteresuoti asmenys A. P. ir T. P. pateiktuose atsiliepimuose bei bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, banko „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. P. 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Būsto draudimo liudijimas, mokėjimų nurodymai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.