Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-23 · Administracinė byla Nr. I-11493-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
I-11493-463/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant Vilniaus PN direktoriaus paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 8D buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti pareiškėjui priklausantys daiktai, t. y. pledas bei dieninės ir naktinės užuolaidos. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu grąžinti jo daiktus, tačiau į jo prašymus nereagavo. Dėl to pareiškėjas 2015-08-12 raštu paskelbė apie badavimą, kuris truko laikotarpiu nuo 2015-08-13 iki 2015-08-25. Pareiškėjas teigia, kad asmeniniai daiktai jam buvo grąžinti tik tuomet, kai jis paskambino į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Akcentavo, kad nepagrįstai 12 dienų jam nebuvo grąžinti jo asmeniniai daiktai. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis badavimo laikotarpiu nebuvo izoliuotas nuo kitų, nebadaujančių asmenų, todėl turėjo nuolatos jausti maisto kvapą, matyti kaip kiti nuteistieji valgo, dėl to jautė psichologinį ir fizinį skausmą. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturinę žalą, kurią prašo priteisti.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jis apteikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 40). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).

Atsiliepime nurodė, kad, Vilniaus PN administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 straipsnio 1 ir 2 dalimis, direktoriaus pavaduotojas 2015-08-13 lankėsi ir kalbėjosi su pareiškėju, išsiaiškino jo badavimo priežastis, informavo jį apie neteisėto badavimo pasekmes. Vilniaus PN 2015-08-14 raštu Nr. 9-5725(05) buvo informuotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, taip pat Kalėjimų departamentas dėl sąmoningai badaujančių nuteistųjų, informuojant ir dėl pareiškėjo D. G. badavimo.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno diskrecijos teisė priimti sprendimą dėl badaujančio nuteistojo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų. Privalomasis badaujančio asmens izoliavimas nuo kitų nuteistųjų teisės aktuose nenumatytas, kiekvienu konkrečiu, individualiu atveju sprendimą dėl badaujančio asmens atskiro laikymo priima pataisos įstaigos vadovybė (pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas).

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas 2015-08-12 raštu paskelbė bei nuo 2015-08-13 vykdė badavimą, teigdamas, kad reikalauja grąžinti jo daiktus (t. y. pledą ir užuolaidos), tačiau į Vilniaus PN administraciją su prašymu grąžinti užuolaidą ir pledą raštu kreipėsi tik 2015-08-20. Prašyme yra žyma bei pareiškėjo parašas dėl daiktų pareiškėjui grąžinimo. Pareiškėjas skunde nenurodė tikslios datos, kada buvo atlikta krata bei paimti skunde minimi pareiškėjo daiktai. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-13 iki 2015-08-12 atliktų kratų nėra fiksuota duomenų, jog iš pareiškėjo būtų paimti pledas ir užuolaidos. Vilniaus PN, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui priklausantys daiktai buvo grąžinti kad savo apsisprendimu jis pats nusprendė atsisakyti maisto davinio, teigė, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, visi pataisos įstaigos administracijos priimti sprendimai bei atlikti veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

Vilniaus PN nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kadangi jis nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamų pažeidimų bei neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklės, kitas fizines ar psichines savybes kurios būtų svarbios, vertinant neturinės žalos klausimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas finansinės naudos sau. Akcentavo, kad jokiais veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir jam jokis žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atsisakius jam maisto dėl negrąžintų 12 parų jo asmeninių daiktų – pledo bei dieninių ir naktinių užuolaidų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tik pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-12 pateikė prašymą Vilniaus PN direktoriui dėl atsisakymo nuo maisto, kuriame nurodė, kad atsisako maisto davinio tol, kol nebus grąžintas krepšys su daiktais, kurie buvo paimti per kratą 8D kameroje (b. l. 4). Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas 2015-08-14 tarnybiniu pranešimu Nr. 64-10-32 pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad pastarojo 2015-08-13 pavedimu lankėsi baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, kur kalbėjosi su badavimą paskelbusiais asmenimis, įskaitant ir D. G.. Nurodė, kad pokalbio metu nuteistieji skundėsi pareigūnų veiksmais, atsakė į nuteistųjų klausimus, aptarė pareigūnų veiksmu bei perspėjo nuteistuosius dėl neteisėto badavimo pasekmių (b. l. 27). Vilniaus PN direktorius 2015-08-14 pranešimu pranešė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui ir Kalėjimų departamentui dėl sąmoningai badaujančiųjų asmenų, įskaitant ir pareiškėją (b. l. 28). Pareiškėjas 2015-08-20 pateikė pašymą grąžinti jo daiktus, t. y. užuolaidas ir pledą. Pasirašė prašyme „Daiktus gavau“ (b. l. 2). Pareiškėjas 2015-08-25 Vilniaus PN direktoriui pateikė atsisakymą nuo bado akcijos (b. l. 3, 29). Vilniaus PN 2015-08-25 raštu Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui pateikė pranešimą dėl nuteistojo D. G. badavimo nutraukimo (b. l. 30).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. kratos metu paėmus asmeninius daiktus (užuolaidas ir pledą) ir 12 parų jų negrąžinus.

Teismas konstatuoja, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-20 pateikė prašymą grąžinti asmeninius daiktus ir prašyme pasirašė, kad juos gavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau kreipęsis su prašymu grąžinti jo asmeninius daiktus. Pareiškėjo 2015-08-12 prašyme abstrakčiai nurodyta, kad jis atsisako maisto davinio, kol nebus grąžinti jo asmeniniai daiktai, tačiau prašymo grąžinti asmeninius daiktus jis neišreiškė. Be to, ir pats pareiškėjas nenurodė, kad anksčiau būtų kreipęsis su prašymu grąžinti jam asmeninius daiktus. Nors pareiškėjas badavimą sieja su negrąžintų daiktų paėmimu, tačiau jam daiktai buvo grąžinti 2015-08-20, o badavimą jis nutraukė 2015-08-24. Pareiškėjas skunde nenurodė datos, kada atlikus kratą, buvo paimti jo daiktai. Vilniaus PN teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad nuo 2015-04-13 iki 2015-08-12 atliktų kratų metu nebuvo fiksuota duomenų, jog iš pareiškėjo būtų paimti jo asmeniniai daiktai – pledas ir užuolaidos (b. l. 14–17, 26). Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kaip nepagrįstus, kadangi jie yra abstraktūs, neindividualizuoti, o, remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, akivaizdžiai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Be to, pareiškėjas teigė, kad paskelbus bado akciją jam kėlė kančią maisto kvapas ir taip jis buvo kankinamas, todėl turėjo būti izoliuojamas nuo kitų kameroje laikomų asmenų.

Teismas konstatuoja, kad asmens badavimas (badavimo paskelbimas) yra konkretaus asmens saviraiškos, reaguojant į tam tikrą, jo manymu, socialiai reikšmingą situaciją, forma. Teisė į badavimą nėra ribojama (Konstitucijos 25 str. 1, 3 d., Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d.).

BVK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Taisyklių XLIII skyriuje nustatyti pataisos įstaigos personalo veiksmai nuteistajam pareiškus apie badavimą. Šiuo atveju Vilniaus PN atliko visus BVK 118 straipsnyje, Taisyklėse nustatytus veiksmus, pareiškėjui pareiškus apie badavimą, t. y. buvo atvykęs pareigūnas pasikalbėti ir išaiškinti badavimo priežasčių, pranešė prokuratūrai bei Kalėjimų departamentui.

Taisyklių 266 punkte nustatyta, kad badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (Taisyklių 43 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Teismas sutinka su Vilniaus PN išdėstyta pozicija, kad Vilniaus PN direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno diskrecija spręsti, ar badaujantį asmenį laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, ar – ne. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad su prašymu izoliuoti jį nuo kitų asmenų būtų kreipęsis į administraciją. Teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir akcentuoja, kad pareiškėjas pats apsisprendė badauti, todėl ir tam tikri nepatogumai jam dėl to kilo.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstyti abstraktūs teiginiai, teismas nenustatė Vilniaus PN pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Esant tokiai situacijai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015; 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

nusprendė:

D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė