- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1619-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3916-800/2019 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo nustatyti D. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. po 200 Eur kas mėnesį (12 mėn. x 200 Eur), iš viso – 2400 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus. Šalims gyvenant kartu su atsakovo tėvais atsirado nesutarimų, todėl šalys nusprendė pradėti gyventi atskirai nuo tėvų ir įsigijo savo nekilnojamąjį turtą – namą. Nusipirkus namą, atsakovas pasikeitė, nesirūpino nei ieškove, nei jų nepilnamečiu vaiku, neskyrė jiems nei dėmesio, nei išlaikymo, vėliau ieškovės atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovui pradėjus naudoti psichologinį smurtą prieš jų nepilnametį sūnų ir ieškovės dukrą, ieškovė su nepilnamečiais vaikais 2019 m. vasario mėn. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Nors ieškovė Jungtinėje Karalystėje gyvena neilgai, tačiau tiek ji, tiek vaikai spėjo čia įsitvirtinti, ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, manytina, kad ir sūnus turi nuolatinį ryšį su Jungtine Karalyste. Nors šalys gyvena atskirai, atsakovas nuolat grasina ieškovei, kad atims iš jos vaiką, kad ji daugiau niekada jo nematys. Ieškovė leidžia sūnui bendrauti su atsakovu telefonu, tačiau tuomet atsakovas daro neigiamą įtaką sūnui, šmeižia, įžeidinėja ieškovę, nuolat sako, kad surado naują mamą, kad sūnus niekada daugiau ieškovės nematys ir gyvens su atsakovu. Tokius atsakovo veiksmus galima įvardinti kaip nuolatinį psichologinį smurtą ne tik ieškovei, bet ir jų nepilnamečiui sūnui, todėl yra būtina nustatyti nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 535 Eur. Atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis atsakovo pajamos yra apie 900 Eur ir yra pakankamos teikti prašomą išlaikymą vaikui. Atsakovas turi nekilnojamojo turto. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1200 svarų sterlingų, ieškovė gyvena nuomojamame name, kartu su komunaliniais mokesčiais sudaro būsto nuoma sudaro apie 600 svarų sterlingų. Ieškovė neturi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas savo nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikia daugiau nei vienerius metus.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti D. L. gyvenamąją vietą su ieškove; bylos nagrinėjimo laikotarpiu priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvieną mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, įstatymine nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. L. periodinėmis išmokomis po 125 Eur per mėnesį ieškovę paskiriant nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Kitą prašymo dalį atmetė.
5. Teismas sprendė, jog šiuo prašymu ieškovė neįrodė nei grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimas byloje gali būti neįvykdomas, nei grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečio šalių sūnaus interesai. Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrinę instituciją ir deda pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į Lietuvą. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jeigu bylos iškėlimo metu teismui tampa žinoma, kad vaikas perkeliamas iš vienos valstybės į kitą ir yra sprendžiamas jo grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų klausimas, laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas, t. y. laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, gali tapti priemone neteisėtai vaiką išvežusiam ar jį laikančiam asmeniui įteisinti faktinę situaciją ir toliau pažeidinėti, tiek vaiko, tiek likusio tėvo interesus. Įvertinus tai, kad šioje šeimos su tarptautiniu elementu byloje teismui kilo abejonių dėl pareikšto reikalavimo teismingumo, teismas sprendė, kad būtina surinkti papildomus duomenis, įrodančius ne tik vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir tuos įrodymus, kurie pagrįstų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, vaiko saugumui ir vystymuisi iškiltų reali grėsmė.
6. Nurodė, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, vaiko laikinas išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas ir turimas išlaidas, padarė išvadą, kad atsakovas turi labiau pasistengti ir nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui skirti bent 125 eurus per mėnesį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ir nustatyti D. L. gyvenamąją vietą su ieškove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas nevertino aplinkybių, kad nepilnametis sūnus, gyvendamas kartu su mama, yra ir bus tinkamai priz?iu?rimas, aukle?jamas jam i?prastoje aplinkoje. Gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus: ieškove? jį augina, prižiūri nuo gimimo, vaiku yra tinkamai pasirūpinta, jis ugdomas ir lavinamas. Nepilnametis sūnus taip pat auga su savo sese ir močiute, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys; atskyrus vaiką nuo jam įprastos aplinkos, bus pažeisti vaiko interesai. Laikinoji apsaugos priemone?, nustatant nepilnamec?io vaiko gyvenama?ja? vieta? su vienu is? te?vu?, yra i?tvirtinta CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, tode?l is? principo nepries?tarauja vaiko interesams ir atitinka jo poreikius.
7.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina gali tapti priemone neteisėtai vaiką išvežusiam ar jį laikančiam asmeniui įteisinti faktinę situaciją ir toliau pažeidinėti tiek vaiko, tiek likusio tėvo interesus, šių prielaidų nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Teismas šioje stadijoje sprendžia tik dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, o nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta galutiniu teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo manyti, kad laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama galėtų įtakoti galutinį teismo sprendimą. Vien faktas, kad atsakovas kreipėsi dėl neteisėto vaiko grąžinimo, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su mama pažeistų vaiko interesus. Atsakovas iki šiol nėra kreipęsis į teismą nei dėl laikinos, nei dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. ieškovės vienasmeniai veiksmai, pasireiškę nepilnamečio vaiko išvežimu į Jungtinę Karalystę nesant tėvo sutikimo, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises.
8.2. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl galimai neteisėto nepilnamečio išvežimo kreipėsi į Centrines institucijas nepraleidęs 3 mėnesių termino, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vyksta civilinis procesas dėl galimai neteisėto nepilnamečio išvežimo į užsienio valstybę, taigi nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nepilnametis vaikas buvo teisėtai perkeltas iš vienos valstybės narės į kitą bei įgijo naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako bet kokio komunikavimo ir bendradarbiavimo nepilnamečio sūnaus globos klausimais, pagrįsta manyti, jog laikinosios nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iš esmės pažeistų vaiko interesus, nes tokiu būdu visiškai nutrūktų ilgalaikis tėvo ir sūnaus bendravimas, o tokį prejudicinį faktą ieškovė panaudotų civilinėje byloje Jungtinėje Karalystėje, siekdama formuoti neigiamą teismo nuomonę apie atsakovą.
8.3. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovas siekia išnaudoti visas prieinamas vidaus teisinės gynybos priemones, prašydamas atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir laukti civilinės bylos Jungtinėje Karalystėje išnagrinėjimo. Šiuo metu ieškovės interesai nėra pažeidžiami, nes ginčijama nutartimi atsakovui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas įpareigotas teikti 125 Eur/mėn. periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nepaisant to, ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi ir atsisako bendrauti pati. Dėl ieškovės piktybinio elgesio pritaikytos tokios priemonės: motinai (ieškovei) uždrausta leisti vaikui nakvoti kitu adresu negu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimti kiti įsakymai šioje byloje; motinai uždrausta išvežti, mėginti išvežti, arba prašyti/raginti kitus asmenis išvežti D. iš Jungtinės Karalystės iki kitų įsakymų byloje priėmimo; motina įpareigota registruotu paštu išsiųsti vaiko pasą/ATPK/kelionės dokumentą tėvo advokatui saugojimui, iki teismas priims kitus įsakymus byloje; motinai uždrausta kreiptis dėl naujų kelionės dokumentų vaikui išdavimo, iki kitų įsakymų byloje priėmimo;
8.4. Atsižvelgiant į ieškovės publikuojamus girtavimus socialinėje platformoje www.facebook.com, akivaizdu, kad ieškovė nėra suinteresuota pozityviu nepilnamečio sūnaus auklėjimu ir atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi gerbimu. Dėl šių priežasčių atsakovas baiminasi dėl grėsmės tarpusavio ryšio išsaugojimui ir vaiko sveikatai apskritai. Pažymėtina, kad geriausi vaiko interesai privalo būti svarbiausi ir priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, kartais gali nusverti tėvų interesus (Plaza v. Poland, no. 18830/07, § 71, 2011-01-25).
8.5. Tuo atveju, jeigu bylos iškėlimo metu teismui tampa žinoma, kad vaikas perkeliamas iš vienos valstybės į kitą ir yra sprendžiamas jo grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų klausimas, laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas, t.y. laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, gali tapti priemone neteisėtai vaiką išvežusiam ar jį laikančiam asmeniui įteisinti faktinę situaciją ir toliau pažeidinėti tiek vaiko, tiek likusio tėvo interesus.
Šalies argumentai
8.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindžiančių motyvų, taigi natūralu, kad teismas neturi pagrindo išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio interesai ar bus kliūčių įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad tokių motyvų ir/ar motyvų, pagrindžiančių, kodėl laikinosios apsaugos priemonės nepritaikymas – atsisakymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina - pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nėra ir ieškovės pateiktame atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
12. CK 3.169 straipsnio 1-2 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. Alytaus apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ji nuo 2019 m. vasario mėn. su sūnumi persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę, šioje šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą. Atsakovas dėl galimai neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežto sūnaus grąžinimo į Lietuvos Respubliką kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrines institucijas. Po apeliantės pateikto atskirojo skundo reikšmingai pasikeitė faktinės bylos aplinkybės - Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimos bylų skyriaus teisėjas priėmė įsakymą byloje Nr. FD19P00267, kuriuo įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. 23.59 val. grąžinti mažametį D. L. į Lietuvą. Atsakovas patvirtino, jog šalių sūnus yra grąžintas į Lietuvą, jis kartu su ieškove yra apsistojęs atsakovo namuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 8 min. 52 sek. iki 9 min.18 sek.) patvirtino, kad ji su sūnumi gyvena atsakovui priklausančiuose namuose, atsakovas moka išlaikymą savo sūnui po 20-40 Eur per savaitę (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 18 min. 58 sek. iki 19 min.18 sek.), jis bendrauja su sūnumi (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 57 sek. iki 18 min.34 sek.), jų santykiai geri (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 41 sek. iki 19 min. 43 sek.).
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sūnų grąžinus į Lietuvą ir jam su ieškove apsistojus atsakovo namuose, jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena šalių sūnus, yra nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neginčijamą būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki bus priimtas sprendimas byloje ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja, o kaip jau minėta, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės, be kita ko, nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės. Alytaus apylinkės teismas, 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendimo paskelbimą atidėjo 2019 m. spalio 17 d.
16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.