Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-796-125/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-22
Bylos Nr.
2A-796-125/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius, Jonas Pesliakas, Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
J. A., F. A., V. A., A. A., L. L., P. A., A. B. S.
Ieškovas
J. I.
Advokatai
Laimonas Strauka, Henrikas Gaudiešius
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-796-125/2007Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorijos30.2; 30.9.1; 30.10 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovams J. A., F. A., atsakovų atstovui advokatui Henrikui Gaudiešiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovams V. A., A. A., L. L., J. A., P. A., A. A., F. A., A. B. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų F. A. ir J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė teismo nustatyti naudojimosi 18,52 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovės asmeniniam naudojimui skirti 9,97 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 58-2, o atsakovų bendram naudojimui – 8,35 ha ploto žemės sklypo dalį, kuri yra 8,55 ha ploto žemės sklypo dalyje, 2006-11-27 plane pažymėtoje indeksu 58. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovai yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, jog atsakovai nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų atsakovų interesus. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovų teiginį, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką ieškovei tektų didesnė žemės sklypo dalis nei jai priklauso nuosavybės teise, o atsakovų nuosavybės dalis sumažėtų. Atsakovai šią aplinkybę įrodinėjo pačių parengtais planais, kurių patikimumo teismas patikrinti negali. Ieškovė reikalauja nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Kadangi bendroji dalinė nuosavybė tokiu atveju nepasibaigia, naudojimosi tvarka, pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, nustatant namų valdos ar atskirų sklypo dalių, viso sklypo naudojimo tvarką. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvą, jog nustačius naudojimosi sklypu tvarką nebūtų galimybės suformuoti namų valdos. Be to, ginčas tarp ieškovės ir atsakovų tęsiasi nuo 2001 metų, todėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas užkirstų kelią tolesniam konflikto vystymuisi.

Šalies argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovai F. A. ir J. A. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-22 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ginčas prasidėjo tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir užsitęsė ne dėl atsakovų kaltės. Teismo išvada, kad ieškovės pateiktas 2-asis projektas nekelia abejonių, nes yra parengtas specialisto, yra nelogiška: tas pats specialistas ruošė ir 1-ąjį ieškovės pateiktą projektą, tačiau kažkodėl sklypo išmatavimai projektuose skiriasi. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovų pateiktais, ne mažiau kompetentingo specialisto atliktais svarbios kraštinės matavimais, kurie įrodo, jog ieškovės pateiktas projektas klaidingas. Be to, faktiškai žemės sklypas yra didesnis 0,14 ha, šios dalies savininkė yra valstybė, taigi teismas nepagrįstai neįtraukė jos į bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklypo plotas yra 18,52 ha, t.y. būtent toks, kokiam ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovų teiginys, jog faktiškai žemės sklypo plotas yra didesnis 0,14 ha, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė neprašo suteikti jai teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypo dalimi nei jai priklausytų nuosavybės teise: ieškovė turi teisę naudotis 10,17 ha ploto žemės sklypo dalimi, o prašo suteikti teisę naudotis 9,97 ha ploto dalimi. Atsakovai neįrodė, jog ieškovės projektas neatitinka faktinės padėties ir kad siūloma naudojimosi tvarka iš esmės neatitinka faktiškai ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies.

Atsakovė A. B. S. nurodo sutinkanti su atsakovų apeliacinio skundo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjo tėvui F. A. priklausiusį 18,52 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l. 6-8, 15-18, 111). Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ieškovei nuosavybės teise priklauso 1017/1852, atsakovams A. B. S., - 216/1852, J. A. – 116/1852, P. A. – 51/1852, A. A. – 51/1852, F. A. – 116/1852, V. A. – 116/1852, J. A. – 118/1852, S. A. – 51/1852 dalys nurodyto žemės sklypo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovės asmeniniam naudojimui skiriant 9,97 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 58-2, o atsakovų bendram naudojimui – 8,35 ha ploto žemės sklypo dalį, kuri yra 8,55 ha ploto žemės sklypo dalyje, 2006-11-27 plane pažymėtoje indeksu 58 (tomas I, b.l. 158). Bylos nagrinėjimo metu atsakovui V. A., J. A., L. L. (S. A. teisių perėmėja), P. A., P. A. įstatyminė atstovė R. U., A. A. ieškinį pripažino, nurodydami, jog ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovų interesų, atitinka faktinę padėtį. Dėl namų valdos žemės sklypo ginčų nekyla: šalys yra susitarusios namų valdai skirti apie 1 ha žemės, kiekvienam atsakovui paskiriant nuo 13 iki 16 arų, o ieškovei – 20 arų. Faktiškai namų valda taip ir yra susiformavusi. Likusieji atsakovai – F. A., J. A., A. B. S. – ieškinio nepripažino. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovai skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodami tuo, jog ieškovės pateiktas projektas yra klaidingas, patenkinus ieškinį, žemės sklype nebeįmanoma suformuoti namų valdos, be to, ginčo sklypas faktiškai yra 14 arų didesnis, šios dalies savininkė yra valstybė, todėl teismas turėjo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą. Kolegija šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovai nurodo, jog faktiškai žemės sklypas yra didesnis 14 arų, kurie priklauso valstybei. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovės ir atsakovų tėvui F. A. iš tiesų buvo suteikta 18,66 ha žemės, 0,14 ha jis turėjo pirkti iš valstybės, tačiau už šią žemės dalį nebuvo sumokėta, todėl ji tebėra valstybės nuosavybė (tomas I, b.l. 112). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 18,52 ha ploto žemės sklypas (tomas I, b.l. 15-16), nuosavybės teise priklausantis ieškovei ir atsakovams. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką būtent tokio ploto žemės sklypui, todėl nepagrįstas atsakovų teiginys, kad valstybė turėjo būti įtraukta į šios bylos nagrinėjimą.

Atsakovai nurodo, jog ieškovės pateiktas projektas yra klaidingas. CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovės pateikto projekto neteisingumą atsakovai įrodinėjo savo asmeniškai parengtais planais, pagrįstais pačių atliktais matavimais. Tuo tarpu ieškovė pateikė specialisto paruoštą projektą, kuris parengtas naudojant skaitmeninius ir ortofotografinius duomenis bei Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūnijos Vėžaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Atsakovai, įrodinėdami ieškovės pateikto projekto neteisingumą, taip pat rėmėsi topogeodezinių darbų firmos matininko atliktais linijos A-B matavimais, pagal kuriuos ši linija sudaro 259,44 m. (tomas II, b.l. 17). Atsakovai teigia, kad pagal ieškovės pateiktą projektą ši linija sudaro 255 m. Teismas nelaiko šių atsakovų pateiktų matavimų ieškovės pateikto plano neteisingumo įrodymu, nes vizualiai matyti, jog kampas, kuris jungia vidinę 120 m ilgio ieškovės prašomo paskirti naudoti sklypo dalies kraštinę ir 42 m kraštinę, nėra status, todėl linijos A-B ilgis negali būti lygus vidinių 135 m. ir 120 m. ilgio sklypo kraštinių sumai. Kadangi atsakovai nepateikė patikimų ieškovės pateikto projekto neteisingumo įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad pagal ieškovės pateiktą projektą jai tektų 9,97 ha ploto žemės sklypo dalis. Atsakovė A. B. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė L. K. topogeodezinių darbų firmos matininko parengtą pažymą apie ginčo žemės sklypo projektinį plotą pagal 1992-10-23 abrisą (tomas III, b.l. 28). CPK 314 straipsnyje numatyta jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. A. B. S. nepagrindė nurodyto įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Be to, pateiktas projektas, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės pateikto projekto teisingumu, nes tiek ortofotografiniai žemėlapiai, tiek abrisai žemėtvarkos projektų rengimo prasme yra pagalbinė medžiaga (LR ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 119.6 punktas), žemės sklypas ieškovei ir kitiems atsakovams buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus dar iki Vėžaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto patvirtinimo – 1992-10-23, atsakovės A. B. S. pateiktame projekte sklypo plotas nustatytas pagal šios datos abrisą, 2000-06-30 patvirtintas A. K. individualios įmonės parengtas Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūnijos Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Projekto pagrindu A. K., naudodamas skaitmeninius ir ortofotografinius duomenis, parengė ieškovės į bylą pateiktą projektą, kuriame nurodyta paklaida neviršija leistinos normos (tomas II, b.l. 158-160), todėl laikytina, kad atsakovės pateiktas projektas jo rengimui naudotų duomenų patikimumo prasme nėra didesnės įrodomosios galios nei ieškovės pateiktas projektas, kuris parengtas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento pagrindu, ir dėl to nepaneigia ieškovės pateikto projekto patikimumo.

Atsakovai nurodo, jog po sprendimo priėmimo nebebus įmanoma suformuoti namų valdos. Kolegija atmeta šį atsakovų argumentą kaip nepagrįstą. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tenkinant tokį reikalavimą, atskiri nuosavybės teisės objektai neformuojami ir bendroji nuosavybė nenutraukiama. Naudojimosi sklypu tvarka, pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui suformavus namų valdos žemės sklypą, gali būti pakeista pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovų paaiškinimais, nustatė, jog namų valdos žemės sklypas šiuo metu faktiškai jau yra susiformavęs: visų bendraturčių sutarimu jis sudaro apie 1 ha, kiekvienas iš bendraturčių namų valdos sklypui yra paskyręs nuo 13 iki 16 arų, ieškovė – 20 arų. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia ir teismui pateiktas bendraturčių susirinkimo 2006-06-03 protokolas, iš kurio matyti, jog ir ieškinio nepripažįstantys atsakovai sutiko namų valdai skirti po 0,16 ha jiems priklausančios žemės (tomas I, b.l. 130). Ieškovė naudojimosi sklypu tvarką prašo nustatyti pagal šią faktinę situaciją, namų valdai numatydama skirti 0,20 ha ploto jai priklausančios žemės, todėl laikytina, jog nustačius ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi sklypu tvarką namų valdos formavimo problemų neturėtų kilti. Net jei namų valda būtų suformuota kitokio ploto ar bendraturčiams skiriant kitokias jiems priklausančių sklypų dalis, naudojimosi žemės sklypu tvarka, kaip jau minėta, galėtų būti pakeista.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėJonas Pesliakas