- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-718-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00362-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo K. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., nubausta 300 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. pagal ATPK 186 str. teismo nubausta už tai, kad ji 2013 m. kovo 3 d., 14.53 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), namuose, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie nebūtą įvykį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. G. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jos skundą, todėl kad ji nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimu. Apeliantė nurodo, kad liudytojas L. P. neigia, kad jis šnekėjo su apeliantės vyru J. G., kad vyras ją šmeižė dėl vaistų ir naudojo smurtą. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad jos vyras prisipažino sakęs visus tuos dalykus ir pasakė, kad gali tai paliudyti teisme. Apeliantė nurodo, kad vietoj to, kad ji būtų apsaugota nuo girto vyro, ji buvo apšmeižta. Apeliantė pažymi, kad jokios greitosios pagalbos ji nekvietė, tuo metu kalbėjo su dukra mobiliuoju telefonu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovada (toliau institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Institucija pažymi, kad apeliantė skundą grindžia tik savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą neigimu bei bandymu sukelti abejones liudytojų teisme duotais parodymais. Jokių argumentų apeliantė nepateikė, tiesiog apgailestavo, jog nėra jai palankių liudytojų. Institucija atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai buvo išsamūs, vieni kitiems neprieštaravo, duomenų, leidžiančių abejoti liudytojų parodymais, nenustatyta, todėl teismas jais, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais pagrįstai vadovavosi taikydamas apeliantei administracinę atsakomybę.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. G. 2013 m. kovo 3 d., 14.53 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), namuose, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie nebūtą įvykį, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.
ATPK 186 str. numatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).
Pranešime apie gautą iškvietimą užfiksuota, kad K. G. nurodė, jog namuose neblaivus vyras mušasi. Ji atsisakė nuo greitosios medicinos pagalbos (b .l. 6). Policijos pareigūnas L. P. tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 2-3), tiek apklaustas teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad dirba Vilniaus r. policijos komisariate, Rudaminos policijos nuovadoje tyrėju. Gavo pranešimą iš budėtojo, kad nurodytu pareiškėjos adresu vyras smurtauja prieš žmoną. Su pareigūne V. M. atvyko į įvykio vietą po 20 min. Kieme rado K. G. ir jos vyrą. Jie šnekėjo vienu metu, tai nieko nesuprato. Užėjus į namą kolegė išklausė pranešėją, o jis kitame kambaryje apklausė jos vyrą. Nei vienas iš jų nebuvo girtas. Vyras normaliai bendravo, viską aiškino, sakė, kad susipyko su žmona, tačiau nevartojo jokio smurto. Pasak L. P., ant pranešėjos veido jokių smurto žymių nebuvo. Jo porininkė sakė, kad nieko konkrečiai pastaroji neaiškino. K. G. supyko, kad L. P. kalbėjo su jos vyru. Porininkė pasakė, kad pranešėja iškvietė greitąją. Paklausus ko jinai nori iš jų, ji rėkė ir nieko neaiškino. Jis jai paaiškino, kad gali jai surašyti protokolą už melagingą pranešimą, jei ji nieko nepaaiškins. Ji pradėjo dar labiau pykti ir rėkti. L. P. paaiškino, kad K. G. vyras nesakė nei žodžio dėl žmonos ligos ar narkotikų. Policijos pareigūnai sulaukė kol atvyko medikai. K. G. norėjo, kad vyrą nuvežtų į psichiatrinę ligoninę. Gydytojai paklausė, ar K. G. turi kažkokių smurto žymių. Ji neturėjo. Medikai išvyko, nes niekam jokios pagalbos nereikėjo (b. l. 19-20). L. P. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino kartu su juo į įvykio vietą atvažiavusi policijos pareigūnė V. M., kuri tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5), tiek apklausta teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad nurodytu protokole adresu ir data buvo nuvykę su L. P. pagal pranešimą. Atvyko į vietą po 20 min. Kieme pamatė pranešėją ir jos vyrą. Jie kiekvienas pasakojo savo versijas. Užėjo į namus. Tyrėjas pasiūlė jai pasilikti pasikalbėti su pranešėja, o L. P. nuėjo į kitą kambarį pasikalbėti su K. G. vyru. Tada ta moteris pasakė „viskas aišku, su jumis nekalbėsiu“. K. G. paėmė telefoną ir iškvietė greitąją pagalbą. Ji girdėjo kaip pranešėja kalbėjo, kad jos vyras geria ir reikia jį nuvežti į psichiatrijos ligoninę. Tuo metu grįžo jos kolega su pranešėjos vyru. Pranešėja nieko jai nespėjo paaiškinti. Pastaroji buvo pasipiktinusi tuo, kad jos kolega nuėjo pasikalbėti su vyru. Tyrėjas paaiškino pranešėjai, kad ji paaiškintų visą situaciją, nes kitokiu atveju jai bus surašytas protokolas už melagingą iškvietimą. Pastaroji vis tiek rėkė ir nieko neaiškino, stumdėsi ir varė juos iš namų. Tyrėjo L. P. elgesys buvo korektiškas su pranešėja. Jie išėjo į tarnybinį automobilį. Nusprendė surašyti jai protokolą už melagingą pranešimą. Atvyko medikai. Pareiškėja paaiškino medikams, kad nori vyrą uždaryti į psichiatrijos ligoninę. Medikai klausė, ar K. G. turi kūno sužalojimų. Pastaroji atsakė, kad neturi. Pranešėjos vyras buvo ramus, normaliai kalbėjo, buvo adekvatus. Nesimatė iš jo išvaizdos, kad jisai būtų neblaivus. Pranešėja irgi buvo blaivi (b. l. 20). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo.
Nagrinėjamu atveju K. G. iškvietė policijos pareigūnus dėl jos sumušimo, tačiau policijos pareigūnai nenustatė tokių aplinkybių, kas rodo, kad apeliantei policijos pareigūnų pagalba jų iškvietimo metu nebuvo reikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad pati K. G. atsisakė nuo greitosios medicinos pagalbos, toks jos elgesys nelogiškas, jei ji iš tikrųjų būtų patyrusi smurtą. Byloje taip pat nenustatyta, kad K. G. būtų rašiusi pareiškimą policijai dėl savo vyro veiksmų 2013 m. kovo 3 d., nėra duomenų, kad ji būtų kreipusis į medicinos įstaigą dėl kokių nors sužalojimų. Taigi, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. kovo 3 d. prieš K. G. buvo naudojamas smurtas, byloje nėra. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad K. G. žinomai melagingai, t. y. tyčia, iškvietė policijos pareigūnus, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 186 str.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad K. G. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.