Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimas

2020-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-780-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
A15.-780-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00208-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Jolanta Jasutienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Institucija
Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-780-1112/2020
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00208-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 16.9.4.1; 16.9.7.1; 16.9.10; 16.9.11 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 15 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., ir

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį traukiamas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Evaldas Numsėdis 2020 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad R. P. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 29 d. nuo 13.30 val. iki 14.00 val., neturėdamas teises vairuoti, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,39 promilių girtumas, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padare neblaivus, vairuodamas transporto priemonę; vairuodamas automobilį nevykdė reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreikštas per garsiakalbį, įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius garsinius ir šviesos signalus; pavojingai manevravo nepasirinkęs saugaus greičio, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą bei naudodamasis rankomis mobiliąja ryšio priemone, taip paeiliui padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; dėl nepasirinkto saugaus greičio susidūrė su priešais važiuojančiu ir sustojusiu tarnybiniu policijos automobiliu su įjungtais specialiaisiais garso ir šviesos signalais ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 20, 82.2, 108, 127, punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir tyrimą atlikusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai, prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo padarius ANK 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Evaldo Numsėdžio 2020 m. gruodžio 4 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos visos esminės R. P. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Neblaivumas nustatytas alkotesteriu (duomenys neskelbtini), prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. pasirašydamas protokole patvirtino, kad su protokolu susipažino ir jį gavo, ANK 577 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos paaiškintos. Pasiaiškinime nurodė, kad automobilį protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo būdamas neblaivus, nes buvo gėręs alaus. Automobilį yra nusipirkęs iš savo sugyventinės dukros vyro. Matė, girdėjo ir suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Kadangi buvo neblaivus, pasimetė ir pradėjo didinti greitį. Policijos buvo persekiojamas apie 20-30 minučių. Važiuodamas pamatė iš priekio atvažiuojantį kitą policijos automobilį, nespėjo sustabdyti ir su juo susidūrė. Apytikriai prieš du metus yra vairavęs būdamas neblaivus, už tai buvo nuteistas. Pripažįsta padaręs protokole nurodytus administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo labai gailisi. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant;

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Evaldo Numsėdžio 2020 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame išsamiau išdėstytos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės;

– Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio Gedimino Morkūno tarnybiniu pranešimu, kuriame išsamiau išdėstytos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad R. P. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį policijos tarnybinį automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, įvykis filmuotas BODYCAM Nr. 20 ir Nr. 21;

– Eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. lapkričio 29 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į policijos tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

– Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 29 d. iš (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas pažeidė KET reikalavimus;

– 2020 m. lapkričio 29 d. Administracinis sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme, iš kurio matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) yra D. B., uždrausta šiuo automobiliu dalyvauti viešajame eisme, nes dėl suveikusios oro pagalvių sistemos jis po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų;

– Eismo įvykio (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurių matyti, kad vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė R. P., eismo įvykio metu buvo apgadintas policijos tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės ir priekinis valstybinių numerių ženklas;

– Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį, iš kurio matyti, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir uždrausta du metus vairuoti kelių transporto priemones;

– Administracinių nusižengimų registro 2020 m. gruodžio 4 d. išrašu, iš kurio matyti, kad R. P. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2019 m. liepos 4 d. nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės, paskirtos baudos nėra sumokėjęs;

– Vaizdo įrašuose iš policijos tarnybinių automobilių užfiksuotos R. P. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės.

KET 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. KET 16 punkte nustatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET 20 punkte įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Pagal KET 82.2 puntą vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį, privalo apie tai įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka. Pagal KET 108 punktą reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, o jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ANK 420 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje be kita ko, numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, užtraukia neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad R. P. pažeidė KET 9, 14, 16, 20, 82.2, 108, 127 punktų reikalavimus. R. P. padaryti veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. P. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinę atsakomybę už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. P. šį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. R. P. yra baustas administracine tvarka už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirtos baudos nesumokėjo. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 18 d., R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už ANK 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus paskyrus vidutinio dydžio baudas ir vidutinės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kai jis numatytas atitinkamo straipsnio sankcijoje. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Kadangi byloje nėra duomenų apie realiai patirtas policijos automobilio (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas, realus nuostolių dydis nėra aiškus. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusio asmens nuostoliai turi būti realūs, išlaidos automobilio remontui negali būti numanomos ar spėjamos, todėl teismas klausimą dėl žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą ir išaiškina nukentėjusiajam, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo turtinę žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo ANK 423 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 8 dalyje ir 427 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimo priemonė, tačiau minėtas automobilis yra ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuosavybė. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punkto nuostatomis, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas ar valdytojas D. B. žinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nesant ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančiam turtui konfiskuoti, ši administracinio poveikio priemonė netaikytina, tačiau, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išieškotina automobilio vertę atitinkanti suma. Pagal rinkoje parduodamų analogiškomis charakteristikomis pasižyminčių (duomenys neskelbtini) automobilių kainų vidurkį, teismo nustatyta šio konkretaus automobilio, kurio VIN (duomenys neskelbtini), vertė nusižengimų padarymo metu yra 1 500,00 Eur. Ši suma išieškotina iš R. P.

Daiktai, reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, nutarimui įsiteisėjus: automobilis (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui arba valdytojui (ANK 599 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 628 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti R. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 3 dalyje, už kurį paskirti 1 050,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem metams šešiems mėnesiams.

Pripažinti R. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, už kurį paskirti 1 350,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Pripažinti R. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, už kurį paskirti 1 300,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Pripažinti R. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskirti 1 600,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) sumą.

Nutarimui įsiteisėjus automobilį (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui (valdytojui).

Išaiškinti, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų patyręs turtinę žalą asmuo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė