Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) SĮ „Susisiekimo paslaugos“, I. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė R. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo (kreditorius) I. V. teismo posėdžio metu sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai toliau vykdytų skolinį įsipareigojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. G. ieškovo I. V. naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovas ir atsakovė jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovo pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino kilnojamojo ir privalomo registruoti nekilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovė yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jai išlaikymas nepriteistinas.

Paprastai laikoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str.). Ieškovas prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai atsakovė išėjo iš namų ir ieškovas su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2018 m. gruodžio pabaigos. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir pripažįsta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 metų gruodžio pabaigos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jam jo prigimtinę pavardę, atsakovei – jos pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovo, nei atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovui palieka jo prigimtinę pavardę – „G.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jod pavardė – „N.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovas prašo visus skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur išieškojimo iš A. G. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G., o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G.; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur, 5 proc. palūkanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. G. ieškovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G.. Tretysis asmuo (kreditorius) I. V. tam neprieštaravo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius I. V. neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovo skola jam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovo prievole, o taip pat nekėlė prievolės solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį patikslinto ieškinio reikalavimą ir ieškovo prievoles vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur išieškojimo iš A. G. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. bei ieškovo prievoles pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur, 5 proc. palūkanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. G. ieškovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieškovas neprašė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės, todėl teismas nepriteisia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovo naudai.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 10,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovei procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. N., (duomenys neskelbtini) d., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. G. palikti jo pavardę – „G.“, atsakovei R. N. palikti jos pavardę – „N.“.

Skolinę prievolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur išieškojimo iš A. G. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo A. G. prievole.

Skolinę prievolę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. G. ieškovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo A. G. prievole.

Priteisti iš atsakovės R. N., gim. (duomenys neskelbtini) d., į valstybės biudžetą 10,49 Eur (dešimt eurų, 49 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.